Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Martynos Lukauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. M. kaltinama tuo, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: M. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 19 d., neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 0,610 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas nuo įsigijimo momento neteisėtai laikė su savimi iki tol, kol 2024 m. gegužės 19 d., apie 21.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė folijos pakuotę su minėta narkotine medžiaga.

Šiais savo veiksmais M. M. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas M. M. nešiojamas kompiuteris „Apple M1“. Apžiūrėjus kompiuterio turinį, reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 2, b. l. 22-24).

2024 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „PSS-20240519-214445UTC+0300z.mp4“, fiksuotas pareigūno kūno (BODY) tipo kamera. Vaizdo įraše matoma, kai policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, užeina į butą, buto duris atidaro vyras. Pareigūnas paklausia, kodėl juntamas keistas kvapas bei paprašo dokumentų. Pareigūnas, užėjęs į buto kambarį, kuriame du vaikinai, paklausia, ką jie čia vėdina, kokį čia kvapą. Vienas iš vaikinų atsako, kad cigaretes rūko. Pareigūnas rado suktinę, paklausia dviejų vaikinų, kodėl jie nesako iš karto, nurodo, kad išgąsdino. Paklausia, ar bus daugiau, sako ne bei rodo į maišelį. Vaikinai nurodo, kad jie ne kartu, o atskirai. Pareigūnas kalbina merginą, buvusią bute, kuri nurodė, kad ji nerūko ir jaučia įtampą, tačiau nurodo, jog pas ją kambaryje tikrai nieko nėra bei pas kitą merginą paklausus atsako, kad nieko nėra. Pareigūnas paklausia, kas dar kitame kambaryje gyvena, tačiau asmuo, būdamas kitame kambaryje su ausinėmis, negirdi, kad bute yra policijos pareigūnai. Pareigūnas visų asmenų klausia, ar tikrai daugiau nėra, nes bus kviečiamas šuo. Tie patys vaikinai, pas kuriuos buvo rasta suktinė, pateikė dar liekanų, kur nurodo, kad tai ne CBD randamos svarstyklės. Viską išrikiuoja vienoje vietoje. Paklausia dar kartą, ar dar bus kažkur, nurodo, kad ne (t. 1, b. l. 193-195).

2024 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio N. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 19 d., 21.38 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. K. V1717 ekipaže, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjos kaimynai (studentai) galimai rūko narkotines medžiagas, jaučiamas kanapių kvapas. Atvykus nurodytu adresu, nurodyto buto duris atidarė M. G. Užėjus į butą, buvo jaučiamas kanapių kvapas. Nuėjus pas M. G. į kambarį, jame buvo dar vienas asmuo M. M. Paklausūs jų, kodėl jaučiamas kanapių kvapas, abu vaikinai atsakė, jog rūko cigaretes. Tuomet kartu su kolega pastebėjo šalia lovos stovintį stiklainį, o viduje suktinę (kurios viduje buvo galimai surūkytos kanapės). Paklausūs kas tai, abu vaikinai atsakė, jog tai CBD medžiaga. Įspėjus vaikinus, jog bus iškviestas kinologų ekipažas patikrinti viso buto, abu vaikinai pripažino, jog tai yra narkotinės medžiagos „marihuana“. Paklausūs, ar dar kažkur yra narkotinių medžiagų, jie iš po lovos ištraukė dar daugiau galimai narkotinių medžiagų, supakuotų folijoje, ir pateikė metalinę dėžutę, kurios viduje buvo dar daugiau galimai narkotinių medžiagų. Dėžutėje taip pat buvo svarstyklės ir cigarečių sukimo popierius. Paklausus vaikinų, kodėl dėžutėje yra svarstyklės, šie atsakė, kad jomis sveria narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 109).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę tam, kas neteisėtai a) gamino, b) perdirbo, c) įgijo, d) laikė, e) gabeno ar f) siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamos sudėties saugoma vertybė (objektas) yra dvejopa – narkotinių psichotropinių medžiagų disponavimo tvarka bei visuomenės saugumas. BK 259 straipsnio sudėtys yra formalios, todėl padarinių ir priežastinio ryšio nustatyti nereikia. BK 269 straipsnio 1 dalis apibrėžia nusikalstamos veikos dalyko požymį – tai medžiagos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Šiam nusikaltimui būdinga tiesioginė tyčia suponuoja kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sudėtis numato privilegijuojantį veikos požymį – nedidelis narkotinių psichotropinių medžiagų kiekis, kuris nustatomas pagal 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-239 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis (kaltinamojo M. M. ir įtariamojo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, M. G., o taip pat liudytojo N. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kratos protokolu, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais duomenimis), kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad M. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 19 d., neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 0,610 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas nuo įsigijimo momento neteisėtai laikė su savimi iki tol, kol 2024 m. gegužės 19 d., apie 21.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė folijos pakuotę su minėta narkotine medžiaga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nurodoma, kad ne daugiau kaip 5 g kanapių (antžeminių dalių) yra priskiriama prie nedidelio narkotinių medžiagų kiekio, todėl M. M. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. M. duoti parodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tiesioginę tyčia, t. y. suprato, kad disponuoja nedideliu kiekių kanapių ir suvokė socialinę šios veikos reikšmę (žalingumą), tačiau nepaisant to vis tiek norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad M. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir skirtinos bausmės

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 2) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 3) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to BPK 419 straipsnis nustato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustačius prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas taip pat privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyto alternatyvias bausmės rūšis, nesusijusias su terminuoto laisvės atėmimo bausme, o būtent: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda ir areštas. 2024 m. rugsėjo 12 d. M. M. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 67-70). Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (t. 2, b. l. 71-73). Nuketėjusiųjų ir žalos dėl M. M. padaryto baudžiamojo nusižengimo, baudžiamojo proceso metu nenustatyta. Prokuroro pareiškimas atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaida ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad M. M. padaryta veika neišsiskiria ypatingu pavojingumo laipsniu, nes kaltinamasis disponavo tik labai nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu savo asmeniniam vartojimui. Jokių veiką kvalifikuojančių požymių tyrimo metu nenustatyta. Kaltinamasis jam inkriminuota nusikaltimą realizavo tiesiogine tyčia. IKNR išrašo duomenimis kaltinamasis prieš tai neteista, tačiau pagal ANR išrašo duomenis baustas už smulkius KET pažeidimus ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto (t. 2, b. l. 1-5, 30-31). Jam paskirtas baudas sumokėjo. Sodros duomenimis M. M. šiuo metu nedirba, nes rudenį pradėjo studijas. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos M. M. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jokios turtinės ar neturtinės žalos nesukėlė.

Atsižvelgdamas į bendrąsias ir specialiąsias bausmių skyrimo taisykles, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri teismo vertinimu yra teisinga ir proporcinga padarytai veikai. Prokurorės pasiūlytas baudos dydis, atsižvelgiant į aukščiau aptartas, su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, parinktas teisingai, todėl jo mažinti nėra pagrindo.

Kadangi M. M. prisipažino kaltu ir sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas M. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Be to, teismas į M. M. skirtiną bausmę įskaito laikino sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 19 d. 23 val. iki 2024 m. gegužės 20 d. 14.12 val.

V. Kiti klausimai

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui perduotos saugoti: 1) 0,456 g kanapių (antžeminių dalių), 2) folijos pakuotė ir 3) M. M. rankų nuoplovos – sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. M. paskirtą 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi į M. M. paskirtą bausmę įskaityti vieną parą išbūtą laikinajame sulaikyme ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu prilyginant ją įvykdytai 2 MGL (100 Eur) baudai ir paskirti galutinę 400 Eur baudą.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu sunaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui perduotas saugoti: 1) 0,456 g kanapių (antžeminių dalių), 2) folijos pakuotę ir 3) M. M. rankų nuoplovas.

1. 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi sumokėti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3105-1218/2024 ir įmokos kodą 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

7. Tuo atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.