- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- N-62-67-10
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties L. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 28 d. surašė L. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2008 m. rugpjūčio 26 d., apie 22.30 val., Vilniuje, prie Gerovės g. esančio namo Nr.39, vedžiojo šunį be pavadėlio ir antsnukio, kuris įkando L. L.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu L. Š. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje, padarymą skyrė 750 Lt baudą.
II.
L. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti arba paskirti švelnesnę nuobaudą. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad jos šio įkando L. L.. Pažymėjo, jog šunį vedžiojo su pavadėliu, tarp namų išbėgus moteriai, šuo turbūt išsigando, tačiau moteris buvo su džinsais, jokio jų plyšimo ir kraujo nebuvo matyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi L. Š. skundo netenkino konstatavęs, jog byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. Š. savo veiksmais pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 18 bei 19 punktų reikalavimus (viešosiose vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu, šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 metro, gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palaidi bei palikti be priežiūros) ir dėl to buvo sužalota L. L. Teismas nurodė, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog L. Š. priklausantis šuo buvo palaidas ir be antsnukio, ką pripažino pati pareiškėja, nukentėjusioji L. L., tai patvirtino ir liudytojas J. S. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusioji dėl šuns įkandimo nedelsiant kreipėsi į policijos pareigūnus, šiai atvykus į policijos nuovadą, buvo iškviesta greitoji pagalba, išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog L. L. 2008 m. rugpjūčio 28 d. kreipusis į polikliniką buvo diagnozuoti kastiniai abiejų blauzdų įkandimai. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, jog L. Š. skundo teiginiai, kad nukentėjusioji buvo su džinsais ir įkandimo žymių (kraujo) nesimatė, nepaneigia L. L. sužalojimo fakto. Teismo posėdžio metu L. Š. tvirtinimas, kad jokio įkandimo ji nematė, o liudytojo J. S. parodymai apie tai, kad šuo tikrai neįkando, vertinami atitinkamai kaip pasirinkta gynimosi taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir noras padėti ją sušvelninti. L. Š. ir liudytojas J. S. yra pažįstami, kartu dalyvavo įvykyje, jų parodymai neparemti jokiais įrodymais ir prieštarauja faktinėms aplinkybės. Tuo tarpu nukentėjusiosios L. L. parodymai vertinami kaip objektyvūs, nes iki įvykio ji su L. Š. jokių tarpusavio santykių nepalaikė, todėl nenustatyta, kad būtų kokių nors motyvų pastarajai pakenkti ar apkalbėti.
Dėl skirtos nuobaudos teismas pažymėjo, jog ji parinkta tinkamai įvertinus visas atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti nėra pagrindo.
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi, L. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą arba sušvelninti paskirtą nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jos šuo nukentėjusiajai neįkando, o tik lojo, pati L. L. šunį provokavo, erzino. Teigia, jog L. L. žinojo jos gyvenamąją vietą, tačiau nei pažeidimo vakarą, nei vėliau pas ją nebuvo atvykusi. Mano, jog turėjo būti paskirta ekspertizė, o šuo paimtas veterinariniams tyrimams, be to, L. L. išduota medicininė pažyma surašyta ne chirurgo, o terapeuto, nėra duomenų apie paskirtus antibiotikus. Pažymi, jog yra našlė, augina du vaikus, kurių vienas nepilnametis, materialinė padėtis labai sunki.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti. Nurodo, jog skundo teiginiai dėl ekspertizės skyrimo, veterinarinių šuns tyrimų bei įkandimų gydymo turi būti vertinami kritiškai, nes paremti pačios apeliantės vidiniu įsitikinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog L. Š. kaltė, padarius ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota tinkamai.
L. Š. pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog jos šuo L. L. neįkando, o kitokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, kurią išanalizavus kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste paneigta apeliantės teikta įvykio versija. Pabrėžtina, kad byloje pakako įrodymų patvirtinti, jog būtent apeliantės šuo įkando L. L., todėl ekspertizė šiuo atveju nebuvo reikalinga. Pati apeliantė, pasiaiškindama dėl pažeidimo, pareigūnams nurodė, jog vedžiojo šunį be pavadėlio ir antsnukio, o išėjus iš laiptinės šuo nubėgo, pro šalį ėjusi moteris pradėjo mojuoti rankomis ir šaukti, kad jai įkando jos šuo (b. l. 21), teisme taip pat patvirtino, jog nukentėjusioji sakiusi, jog jai įkando šuo (b. l. 35). Bendrojo pagalbos centro duomenys patvirtina, jog apie pažeidimą policijai pranešta netrukus (b. l. 23, 25), iškviesta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusioji tą pačią dieną surašė paaiškinimą (b. l. 24). Pabrėžtina, kad jokio nukentėjusiosios suinteresuotumo melagingai apkaltinti apeliantę pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl pagrįstai rėmėsi pastarosios paaiškinimais nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji iš karto nesikreipė į L. Š., jokios teisinės reikšmės šiuo atveju neturi, o keliamos apeliantės abejonės dėl paskirto nukentėjusiajai gydymo bei pateikto į bylą išrašo iš medicininių dokumentų surašymo teisėtumo nepagrįstos bei, atsižvelgus į byloje esančią įrodomąją medžiagą, nepaneigia dėl Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nesilaikymo nukentėjusiosios sveikatai ir turtui padarytos žalos.
Liudytojo J. S. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, jų atmetimo motyvus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Dėl apeliantės prašymo sušvelninti paskirtą baudą dėl sunkios materialinės padėties pasakytina, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, itin sunkiai materialinei padėčiai pagrįsti įrodymų nėra pateikta, padarytas pažeidimas laikytinas šiurkščiu, todėl apeliantei skirta ATPK 110 straipsnio 5 dalies sankcijoje įtvirtintos nuobaudos vidurkio dydžio bauda šiuo atveju laikytina tinkama nuobauda (ATPK 30 str., 30² str.).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.