- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 1S-905-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01707-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (A. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2018 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. Š. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų. Bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 30 d., o pabaiga – 2022 m. gruodžio 30 d.
2. 2018 m. spalio 8 d. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. Š. nurodydama, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, t. y. jis 4 kartus baustas drausmine tvarka, nepripažino savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, turi menkus problemų sprendimo įgūdžius, priežiūrą suvokia kaip baudžiantį procesą be jokios naudos sau.
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, tačiau 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. Š. prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad yra anksčiau neteistas, kad bausmę atlieka pirmą kartą, turi problemų su sveikata. Sirgdavo meningitu, kamuoja meningito padariniai, serga CNS susirgimu, epilepsija, nustatytas organinis mišrus afektinis sutrikimas. Atliekant bausmę ligos paūmėjo, jis susirgo depresija ir pastoviai vartoja vaistus. Apylinkės teismas į jo ligas neatsižvelgė.
4.2. Nuteistasis pažymi, kad per beveik 7 metus bausmės atlikimo yra baustas 4 kartus, bet nėra baustas už alkoholio vartojimą. Pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui. Įstatymas jam numato lygtinį paleidimą, kurio nuostatas jis atitinka. Teigia, kad visuomet ieškojo kaltės savyje, bet jos neranda ir šiandien.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistajam A. Š. taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. Š. priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai. Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su artimaisiais, už gerą elgesį buvo keturis kartus paskatintas. Akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Ir nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos.
10. Kolegijos vertinimu, abejonių nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis, išgėręs alkoholio, gali būti agresyvus, kad jam yra diagnozuotas priklausomybės alkoholiui sindromas. Nusikalstama veiką, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, taip pat įvykdyta esant sunkiam girtumo laipsniui. Bylos liudytojų duomenimis, nuteistasis alkoholiu piktnaudžiavo kiekvieną dieną. Nors pataisos namuose nuteistojo apsvaigimo atvejų neužfiksuota, tačiau galimybės, jog išėjęs į laisvę jis vėl grįš prie šio žalingo įpročio, neatmetama, ypač įvertinus tai, kad pats A. Š. pripažįsta priklausomybę alkoholiui. Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai nuspręsti, jog lygtinio paleidimo atveju, A. Š. nevartos alkoholio, naujų nusikalstamų veikų nedarys ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais.
11. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi menkus problemų sprendimo įgūdžius – dėl savo ligos negalėjo vartoti alkoholio, tačiau jį vis tiek vartojo, apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. A. Š. nepripažįsta kaltės, padarius nusikaltimą ir teigia, kad nusikaltimo nedarė bei nežino, kaip nukentėjusysis atsidūrė jo namuose. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, įvertintina ir tai, kad A. Š. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurio pasekoje mirė žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 4 metai 2 mėnesiai 26 dienos, paskirta bausmė – 11 metų) negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
14. Nuteistasis savo skunde nurodė, kad sirgdavo meningitu, kamuoja meningito padariniai, serga CNS susirgimu, epilepsija, nustatytas organinis mišrus afektinis sutrikimas, atlikinėjant bausmę, ligos paūmėjo, susirgo depresija, pastoviai vartoja vaistus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sveikatos sutrikimai nesutrukdė daryti nusikalstamą veiką, todėl neturėtų trukdyti ir atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų kurie patvirtintu, kad nuteistajam dėl sunkios sveikatos būklės būtų per sunku atlikti bausmę pataisos namuose.
15. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą išnagrinėjęs teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo A. Š. (A. Š.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.