Utenos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. G., jo įstatyminei atstovei motinai R. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Albertui Jurgelėnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos 10 klasės mokinys, nevedęs, neteistas, tačiau 2017-03-07 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., pagrasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017 m. balandžio 16 d., apie 15 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), automobilyje Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame L. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, reikalavo R. M. atiduoti pinigus, o jam to nepadarius rankos kumščiu užsimojus pagrasino jam trenkti, dėl ko nukentėjusysis atidavė piniginę 10 eurų vertės su joje buvusiais 50 eurų, kreditine kortele, Sodros pažymėjimu, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarė 60 eurų bendrą turtinę žalą.

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2017 m. balandžio 16 d. po pietų buvo Alantoje su draugu L.. Šiam paskambino R., prašydamas nuvežti į Videniškių kaimą. Jam įsėdus į mašiną ir truputį pavažiavus, R. pagrasino trenkti, jei neduos pinigų. Šiam atsisakius, užsidėjo bokso pirštines, kurias prieš tai buvo pasiėmęs iš mokyklos būrelio, ir užsimojo. Tuomet jis padavė pinigus ir pabėgo. Ėmė jį vytis, ketino atiduoti pinigus, bet nepavyko. Tada nuvažiavo netoli R. namų ir padėjo piniginę, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai ne R. namai, o kaimynų. Po dviejų savaičių sutikęs R. atidavė jam piniginę, atsiprašė. Policija paskambino įvykio dieną, kai jau buvo palikęs piniginę prie R. namų. R. grasino piktai, pakeltu tonu, todėl jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnis):

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2017-04-16 d. apie 16 val. 30 min. paskambino savo pažįstamam L. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad jis su savo automobiliu jį pavežtų į Alantos mstl. L. atvažiavo labai greitai, turbūt buvo netoliese. Su juo kartu atvažiavo M. G., kurį jis taip pat pažįsta. Sustojus automobiliui įlipo į automobilio galą ir atsisėdo už vairuotojo. Pavažiavus apie 300 metrų, automobilio vairuotojas sustojo (už Klabinių k. ženklo prie buvusio grūdų sandėlio). M. G., sėdėjęs keleivio vietoje priekinėje automobilio sėdynėje, atsisuko į jį ir liepė atiduoti piniginę. Jis tada iš kairės kelnių kišenės truputį iškišo piniginę. M. sudavė jam smūgį į šoną, paėmė iš jo piniginę. Tada jis išlipo iš mašinos ir pabėgo (b. l. 12-13). Papildomos apklausos metu parodė, kad L. K. jiems būnant automobilyje iš jo nieko nereikalavo, jis tik ramiai sėdėjo prie vairo ir neatrodė, kad jis pritartų M. G. veiksmams, todėl jam pretenzijų visai neturi. M. jam grąžino piniginę su visais dokumentais, sakė, kad tai padarė pajuokaudamas, tačiau jam tuo metu taip neatrodė. M. pretenzijų nebeturi, nes daiktus, kuriuos iš jo paėmė, grąžino, todėl teisme civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 14). Patikslindamas aplinkybę dėl M. G. suduoto smūgio į šoną parodė, kad iš tiesų tuo metu, kai jis jam užsimojo trenkti, labai išsigando, net nesuprato, ar jis tuo metu sudavė, ar ne, tačiau dabar atsimena, kad jis jam jokio smūgio taip ir nesudavė. M. užsimojus, jis automatiškai rankomis dengėsi šonus, todėl M. jam suduoti ir negalėjo (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. K. parodė, kad 2017-04-16 apie 15 val. buvo su draugu M. G.. Jam į telefoną paskambino jo pažįstamas R. M. ir paprašė, kad jį iš Klabinių pavežtų iki Videniškių mstl. Jis sutiko ir kartu su M. iki jo nuvažiavo. Jis vairavo jam priklausantį automobilį Mitsubishi carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. R. jų laukė prie Klabiniuose esančio tiltelio. Jis atsisėdo į automobilio galą, M. sėdėjo priekyje, keleivio sėdynėje. R. įlipus pradėjo važiuoti link Alantos, o M. pradėjo sakyti, kad R. atiduotų pinigus. Kiek žinojo, M. jis buvo už kažką skolingas, tiksliai už ką ir kiek nežino. M. paprašius atiduoti pinigus, M. jam užsimodamas pagrasino, kad trenks, tačiau kad būtų jam sudavęs, nematė, nes vairavo automobilį. M. tik užsimojus, R. padavė M. piniginę ir staigiai išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti pievomis. Kad M. būtų sudavęs jam smūgį į šoną, nematė. Tada jie dar bandė surasti R., kad grąžintų piniginę, kurią jis padavė M.. Kas buvo piniginėje, netikrino. Paskui ši piniginė liko pas M., nes jis pats sakė, kad su juo susitikęs jam ją grąžins. Po to laiko su M. nebuvo susitikęs, nebendravo, tačiau kiek girdėjo, M. jau grąžino jam piniginę. Jis iš R. nieko nereikalavo ir prie M. veiksmų neprisidėjo (b. l. 17-18).

Iš 2017-04-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta, esanti Janonių k., Alantos sen., Molėtų r., prie buvusio grūdų sandėlio, ji fiksuota fotonuotraukomis (b. 1. 6-9).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojami kaip turto užvaldymo priemonė arba kaltininkas kitais veiksmais atima nukentėjusiajam galimybę priešintis. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad plė­ši­mas lai­ko­mas baigtu, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Įvertinęs byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visumą: kaltinamojo M. G., nukentėjusiojo R. M., liudytojo L. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolą, nuotraukas prie jo, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. G., siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo turtą (pinigus), grasino panaudoti smurtą ir tokiu būdu siekė priversti nukentėjusįjį atiduoti jam pinigus. Piniginė su 50 Eur M. G. buvo perduota, jis paėmė, galėjo disponuoti gautais pinigais, t.y. užvaldė svetimą turtą. Taigi kaltinamasis plėšimo būdu užvaldė ir vėliau pilnai disponavo pagrobtu svetimu turtu. Aplinkybė, kad pabėgus R., kaltinamasis ketino pinigus grąžinti, kad toks poelgis buvo paskatintas noro pajuokauti, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Taigi kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

M. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, savo noru atlygino žalą – grąžino nukentėjusiajam piniginę su joje buvusiais pinigais (LT BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. G. neteistas, tačiau 2017-03-07 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (b. l. 19-25), baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje (b. l. 29), nedirba (b. l. 30), mokosi VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykloje, šios mokyklos direktorės pavaduotojos bei grupės vadovės charakterizuojamas neigiamai (b. l. 32). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaltinamojo administracinį baustumą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir neigiamą charakteristiką, teismas antrą kartą M. G. neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės ir skiria jam bausmę - laisvės atėmimą. Tačiau atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių nebuvimą, nedidelę pagrobto turto vertę (60 Eur) tai, kad jis dar nepilnametis, smurto nepanaudojo, tik grasino jį panaudoti, tai darė prieš vyresnį asmenį, po nusikaltimo pagrobtą turtą grąžino, sprendžia, kad skirtina bausmė laikui, artimam šios bausmės rūšies minimumui.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, bausmė mažintina trečdaliu.

Bausmės vykdymas, įvertinus aukščiau nurodytus teigiamus kaltinamojo duomenis ir jo amžių, atidėtinas (BK 92 straipsnis) skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą su tam tikrais įpareigojimais, nes manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kaltinamasis dar labai jaunas, pinigus ir piniginę grąžino, savo veiksmus vertina neigiamai ir dėl jų gailisi) (BK 81 str. 1 d., 92 str.).

Teismo vertinimu švelnesnės bausmės – arešto - skyrimas šiuo atveju reikštų realų M. G. izoliavimą nuo visuomenės nedelsiant patalpinant jį į areštinę. Teismo vertinimu, paskirta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 21.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.