Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovės Liudmilos Selezniovos ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, tretieji asmenys AB DnB NORD bankas, Gitana Gutauskaitė, UAB „Vovytas“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmos instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą. Teismas apeliantui nesuteikė galimybės tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, bei pažeidė LR CPK 21 str. įtvirtintą teismo nešališkumo principą.

Turto sugadinimas dėl pastato konstrukcinių klaidų nėra priskiriamas prie draudžiamųjų įvykių, nepaisant to, kad draudžiamųjų įvykių sąlygos yra labai detalios, aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidžia draudiko prisiimtos rizikos turinį. Taisyklėse išvardinti draudžiamieji įvykiai – ugnis, neteisėta trečiųjų asmenų veika, vandentiekio ar šilumos tinklų avarija, audra, kruša, nuošliauža, poplūdis, liūtis, sniego slėgis. Ieškovės turto sugadinimas dėl užliejimo negali būti priskiriamas nei prie ugnies rizikos (Taisyklių 2.1.1. p.), nei prie neteisėtos trečiųjų asmenų veikos (Taisyklių 2.1.2. p. - bylos nagrinėjimo metu ši ieškovės prielaida buvo atmesta eksperto išvados), nei prie vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos (Taisyklių 2.1.3. - žala atsirado dėl nepakankamo lietvamzdžių kiekio ir jų netinkamo įrengimo besikaupiančio kritulių vandens patekimo į pastato konstrukcijas, o ne dėl vandens išsiveržimo iš vamzdžių sistemos ar šildymo/garų įrengimų), nei prie stichijos reiškinių (Taisyklių 2.1.4. p. - ieškovė 2007-03-17 patikslintame ieškinyje nurodė, jog jos butas buvo nuolat užliejamas daugiau kaip pusę metų, tuo tarpu Vilniaus mieste 2006 m. kovo - rugsėjo mėnesį nuolatinių liūčių nebuvo). Kadangi ieškovės turto sugadinimas nėra draudžiamasis įvykis, atsakovas neturi pagrindo mokėti draudimo išmoką.

Turtas gali būti sugadintas dėl įvairių priežasčių, kurių visų numatyti ir išvardinti bei aprašyti draudimo sutartyje neįmanoma, bei netikslinga. Dėl šios priežasties draudikas formuluoja kriterijus, pagal kuriuos įvykiai pripažįstami draudžiamaisiais - apsibrėžia savo prisiimamą draudimo riziką, bei įvykius, už kuriuos draudikas neprisiima atsakomybės - nedraudžiamuosius įvykius. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, jog ieškovės turtas buvo sugadintas dėl statinio konstrukcinių klaidų, kas nėra draudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 2.1.11 - 2.1.4., apeliantas neturi pagrindo mokėti draudimo išmoką.

Tuo atveju, jeigu ieškovei būtų pagrįstai pripažinta teisė į draudimo išmoką, jai priteistinos draudimo išmokos dydis sudarytų remonto sąmatoje nurodytą sumą be mokesčių bei papildomų ir netiesioginių išlaidų (11 565,13 Lt), sumažinta draudimo sutartyje nurodytos besąlyginės franšizės suma (400 Lt), t. y. 11 165,13 Lt.

Vadovaujantis 2008-01-07 ekspertizės aktu lemiamą reikšmę ieškovės buto užpylimui turėjo stogo konstrukcijos ypatumai. UAB „Vovytas“ buvo minėto statinio rangovas, o pagal LR statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Duomenų apie tai, jog UAB „Vovytas" būtų pažeidęs minėtą rangovo pareigą, nėra. Tarp šalių iškilusį ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Nesutinka, jog pirmos instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, bei pažeidė LR CPK 265 str. 2 d., LR CPK 263 str. nuostatas. Ieškovės butas buvo apdraustas nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų, ir vagystės. Ieškovei buvo padaryta žala užliejus ieškovės butą. Šios aplinkybės sudarė faktinį ieškinio pagrindą. Ekspertizė šių faktų nepaneigė, todėl teismas priimdamas sprendimą neišėjo už ieškinio ribų.

Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti, o esant abejonių draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Pagal LR Draudimo įst. 88 str. draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudiminio įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, jog draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Turto draudimo taisyklių Nr. 004, 12.2 p., reglamentuojantis draudimo išmokos apskaičiavimą, nustato, kad draudimo išmoka mokama proporcingai draudimo sumos ir draudinio atkuriamosios vertės santykiui, tačiau ne daugiau negu sugadintos draudinio dalies atkuriamoji vertė prieš pat draudiminį įvykį bei ne daugiau už draudimo sumą iš viso. Minėtų taisyklių 6.2 p. pateikia atkuriamosios vertės sąvoką. Atkuriamąja verte laikoma suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti naujus tos pačios rūšies, būklės ir kokybės turtą. Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 15.7.1 p. nustato, kai turtas apdraustas visa verte, draudimo išmoka lygi patirto nuostolio sumai. Remiantis šiomis nuostatomis į draudimo išmoką įeina ir PVM ir visos kitos išlaidos, būtinos žalai atlyginti, todėl apelianto (atsakovo) argumentai, kad PVM ir kitos papildomos išlaidos neįeina į draudimo išmoką ir yra neatlygintinos, yra nepagrįsti. Ieškovė yra fizinis asmuo, ne PVM mokėtoja, todėl apelianto argumentai dėl draudimo išmokos dydžio atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė Liudmila Selezniova 2002-09-10 sudarė su atsakovu UAB DB „PZU Lietuva“ Turto draudimo sutartį Nr. TD 034616, kuria 240 000 Lt sumai buvo apdraustas, nuo ugnies, neteisėtos trečiųjų asmenų veikos, vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos, gamtinių jėgų, ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Laisvės pr. 121-51, Vilniuje. 2002-09-10 ieškovė su atsakovu sudarė Namų turto draudimo sutartį Nr. NTD0033191, kuria nuo ugnies, neteisėtos trečiųjų asmenų veikos, vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos, gamtinių jėgų buvo apdraustas ieškovės bute esantis kilnojamasis turtas. 2006-03-17 ir 2006-03-19 ieškovė pastebėjo, kad jos buto antrojo bei pirmojo aukšto sienos ir buto pirmojo aukšto lubos yra sušlapusios ir padengtos pūslėmis. 2006-03-20 ieškovė iškvietė UAB „Avarija“, kurios darbuotojai konstatavo, jog vanduo bėga nuo stogo, arba yra apledėjęs lietaus vandens nutekėjimo vamzdis, todėl kaupiasi lietaus vanduo. 2006-03-20 ieškovė apie įvykį pranešė atsakovui. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes nuo vandens prasiskverbimo pro stogo konstrukciją butas, bei jame esantis kilnojamasis turtas nėra apdrausti. 2006-11-02 ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, pateikdama 2006-06-19 namo bendrijos pirmininko aktą, jog virš ieškovės buto, yra savavališkai įrengta poilsiavietė, t. y. nuimta stogo danga, stogas išklotas plytelėmis, tuo pažeista stogo izoliacija, televizijos kabelis pritvirtintas prie sniego surinkėjo, pažeista lietaus nutekėjimo sistema. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, dėl trečiųjų asmenų kaltės, nes nėra įrodymų, jog ieškovės butui padaryta žala dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veikų.

Pagal LR CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, bet visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė susijusi su silpnesniosios šalies sutartiniuose santykiuose gynimo principu.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo draudimo išmoką, remiantis 2002-09-10 Turto draudimo sutartimi Nr. TD 034616. Ieškinyje, bei patikslintuose ieškiniuose ieškovė išdėstė faktines bylos aplinkybes, jog butui žala padaryta dėl vandens poveikio, kuris galimai atsirado dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veikos. Kaltojo asmens indentifikavimą ieškovė siejo tik su regresiniu draudiko reikalavimu. Tuo tarpu atsakovas bylos nagrinėjimo metu atsikirtimus grindė Turto draudimo sutarties Nr. TD 034616 taisyklių nuostatomis nurodydamas, jog ieškovei padaryta žala yra dėl neteisingos namo konstrukcijos, ir tai nėra draudiminis įvykis. Šios aplinkybės rodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojamos draudimo sutarties sąlygos, ir šalys savo reikalavimus bei atsikirtimus grindė visomis Turto draudimo sutarties Nr. TD034616 taisyklių nuostatomis. Esant šioms aplinkybėms kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovė savo reikalavimus grindė išimtinai tik dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veikos, ir pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ribų.

Pagal LR CPK 17 str. šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas – teisę gintis nuo pareikšto ieškinio, pateikdamas atsikirtimus. Rungimosi principo esmę sudaro tai, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 str., 78 str.). Teisėjų nepriklausomumo, teismų nešališkumo, dispozytivumo ir rungimosi principai draudžia teismui tapti šalių advokatu patariant jiems kokius gynybos būdus ar priemones taikyti, ar reikalavimus reikšti (LR CPK 6 str., 8 str., 13 str., 35 str.,). Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė reiškė reikalavimus dėl padarytos žalos, užliejus jos butą vandeniu. Nurodydama asmenį dėl padarytos žalos, siejo jį tik su draudiko regresiniu reikalavimu. Atsakovas į ieškinį bei patikslintus ieškinius pateikė atsiliepimus nurodydamas, jog vanduo į apdraustą butą pateko dėl nekokybiškos

stogo konstrukcijos, kas nėra draudiminis įvykis, o tretysis asmuo G. Gutauskienė nebuvo nubausta administracine tvarka, todėl žala padaryta dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veikos, taip pat nėra pripažintina draudiminiu įvykiu. Tokiu būdu teismas priimdamas sprendimą įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentus, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas sprendime išdėstė aplinkybes bei argumentus, kurios nebuvo analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tokiu būdu užkirto atsakovui kelią pateikti savo atsikirtimus, ir pažeidė rungimosi, procesinio lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principus. Kolegija pažymi, kad teisinį bylos aplinkybių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl ieškovui įrodžius faktinį ieškinio pagrindą, turi teisę ieškinį patenkinti remdamasis visai kita materialiosios teisės norma, nei remiasi ieškovas.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nėra draudiminis įvykis, todėl atsakovas neturi pareigos išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Pagal Turto draudimo liudijimą TD Nr. 034616, 2002-09-10 draudimo sutartimi buvo apdraustas ieškovės L. Selezniovos butas, esantis Laisvės pr. 121-51, Vilniuje, nuo ugnies; neteisėtų trečiųjų asmenų veikos, vagystės su įsilaužimu, vandalizmo po įsilaužimo ar mėginimo padaryti tokį nusikaltimą, plėšimo ar kitokios neteisėtos trečiųjų asmenų veikos, užtraukiančios administracinę ar baudžiamąją atsakomybę; vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos; audros krušos nuošliaužos, poplūdžio, liūties, bei sniego slėgio (1t., b.l.8-9). Turto draudimo taisyklių Nr. 004, 2.1.3 p. numatyta, jog draudiminiu įvykiu pripažįstama vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos, smulkiau pateikiant, kad draudiminiu įvykiu pripažįstamas vandens išsiveržimas iš vandentiekio ar kanalizacijos sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio įrengimų, šildymo karštu vandeniu ar garų įrengimų. Pagal taisyklių 3.1.5 p. bei 3.1.6 p. nedraudiminiais įvykiais laikytini nuostoliai, atsiradę tik dėl vandens garų, vandens ištekėjimo iš gesinimo purkštukų ar drėkinimo įrenginių purkštuvų gedimo. 2008-01-07 Teismo ekspertizės aktu konstatuota, jog ieškovės buto užliejimo priežastis yra vandens prasiskverbimas į pastato konstrukcijas dėl užsikimšusio lietvamzdžio (45 l.), kuris vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei draudimo taisyklių 2.1.3 p., 3.1.5 p., 3.1.6 p., yra pripažintinas draudiminiu įvykiu, todėl atsakovas turi pareigą išmokėti draudimo išmoką. Taisyklėse nėra numatyta kaltės forma, t. y. dėl kokių priežasčių, projektavimo ar statytojo kaltės išsiveržė vanduo iš vandentiekio ar kanalizacijos sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio įrengimų, šildymo karštu vandeniu ar garų įrengimų, todėl ieškovė sudarydama sutartį negalėjo protingai tikėtis, jog padaryta žala užliejus butą vandeniu, išskyrus nedraudiminius įvykius (žala dėl vandens garų, vandens ištekėjimo iš gesinimo purkštukų ar drėkinimo įrenginių purkštuvų gedimo), bus nedraudiminis įvykis. Atsakovas atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką dėl vandens išsiliejimo padarytai žalai atlyginti iš esmės susiaurina draudimo apsaugą, kas prieštarauja draudimo sutarties prigimčiai bei sampratai (LR CK 6.987 str.). Patenkinus apeliacinį skundą, draudikui būtų sudaryta galimybė bet kada atsisakyti mokėti draudimo išmoką, draudimo taisykles aiškinant sau naudinga linkme.

Turto draudimo taisyklių Nr. 004, 6.1. p. (1t., b.l. 10) numatyta, kad draudimo suma gali būti turto atkuriamoji vertė ar jos dalis. Atkuriamąją verte laikoma suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti naujus tos pačios rūšies daiktus, būklės ir kokybės turtą. Pagal UAB „Mūruva“ lokalinę sąmatą, atkuriamoji darbų vertė, įskaitant darbuotojų darbo užmokestį yra 11 565,13 Lt. Lokalinė darbų sąmata yra pateikta uždarosios akcinės bendrovės, kuri yra pridėtinės vertės mokėtojas (PVM mok. kodas LT100001415113), todėl kolegija laiko pagrįstai, UAB „Mūruva“ lokalinėje sąmatoje priskaičiuota prie 11 565,13 Lt, 18 proc. PVM suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad pateiktoje lokalinėje darbų sąmatoje yra pagrįsta 13 646,85 Lt suma (11 565,13 + 18 proc.). Kadangi lokalinė darbų sąmata sudaryta 2006 metais, o teismo sprendimas dėl draudimo išmokos priimtas tik 2008 metais, galimai pasikeitusioms, ir išaugusioms medžiagų bei paslaugų kainoms, taip pat atsižvelgiant į tai, jog didžiąją atkuriamosios darbų vertės dalį sudaro lubų iš gipso kartono ardymas, naujų sumontavimas, lubų ir sienų glaistymas, kas jau buvo atlikta pirminio remonto metu, ir darant kosmetinį remontą pakartotinai nėra atliekama, laikytina, jog atlikus remonto darbus ieškovė, kaip naują daiktą turės tik naujai perdažytas sienas, todėl kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo mažinti UAB „Mūruva“ lokalinėje sąmatoje nurodytą atkuriamųjų darbų vertę (11 565,13 Lt + PVM, viso 13 646,85 Lt). Atsižvelgiant į tai, jog draudimo sutartyje numatyta 400 Lt besąlyginė išskaita, ieškovei iš atsakovo priteistina 13 646,85 Lt draudimo išmoka mažintina 400 Lt suma.

Kolegija laiko nepagrįstomis kitas sąmatoje priskaičiuotas sumas, t. y. kitos išlaidos 4 proc. (506 Lt), prid. išlaidos 40 proc. (2 927,20 Lt), nes sąmatoje šios išlaidos nėra tiksliai įvardintos, dėl ko nėra galimybės nustatyti šių išlaidų pagrįstumo. Sąmatoje pateiktos kitos išlaidos, t. y. 15 proc. (1 097,70 Lt) statybvietėje darbuotojų darbo užmokestis, 31 proc. (2 608,87 Lt) socialinio draudimo išlaidos, ir 9 proc. (1 683,49 Lt) pelnas, laikytina, jog jau yra įskaičiuotas į 11 565,13 Lt atkuriamųjų darbų vertę, todėl pakartotinai nėra priteistinas.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. 2 d., 3 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tokiu būdu ieškovei priteistina 13 246,85 Lt draudimo išmoka atkuriamajai darbų vertei, 20,99 Lt išlaidų, siekiant išvengti nuostolių, 5 ? metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2007-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 398,03 Lt žyminio mokesčio, 2 360,00 Lt ekspertizės išlaidų, bei 3 658,00 Lt atstovavimo išlaidų pirmos, bei 1475 Lt apeliacinės instancijos teisme.

Atitinkami patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 312,36 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme (10 412,06 Lt patenkintų reikalavimų suma). Atsižvelgiant į tai, jog byla nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai, atsižvelgiant ieškinio dalyką, bylos apimtį, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose laiką (apeliacinės instancijos teisme atstovas nedalyvavo), procesinių dokumentų byloje parengimą, taip pat atsižvelgiant, jog pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, atsakovo atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos nuo 2 360 Lt iki 1 000 Lt. (LR CPK 98 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p. kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti sumažinant priteistą ieškovei Liudmilai Selezniovai (a.k. 47801311352) iš atsakovo UAB DB „PZU Lietuva“ (į.k.110057869) draudimo išmokos dydį nuo 23 658,91 Lt iki 13 246,85 Lt, o žyminį mokestį nuo 710,40 Lt iki 398,03 Lt.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei Liudmilai Selezniovai iš atsakovo UAB DB „PZU Lietuva“ 1 475 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui UAB DB „PZU Lietuva“ iš ieškovės Liudmilos Selezniovos 312,36 Lt žyminio mokesčio, bei 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.