- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-55-124/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02719-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Vajuretas“
- Atsakovas
- T. S., Šiaulių miesto VI-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 21.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-55-124/ 2013
Teisėja L. Muchtarovienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02719-2011-5
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 22 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vajuretas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-408-569/2012 pagal ieškovo UAB „Vajuretas“ ieškinį atsakovams T. S., Šiaulių miesto VI-ojo notaro biuro notarui D. J., tretiesiems asmenims antstolei V. Š. ir R. J. dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vajuretas“ ieškiniu (1–5 b. l.) prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento ieškovo UAB „Vajuretas“ 2010 m. lapkričio 8 d. paprastąjį vekselį dėl 93 220 Lt sumokėjimo atsakovui T. S., pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto VI notarų biuro notaro D. J. 2011m. kovo 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 744 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2011 m. balandžio 15 d. internetinės bankininkystės būdu prisijungęs prie UAB „Vajuretas“ atsiskaitomosios sąskaitos AB DnB NORD banke sužinojo, kad yra areštuota bendrovės atsiskaitomoji sąskaita, areštą taikė antstolė V. Š.. Iš antstolės V. Š. sužinojo, kad sąskaita yra areštuota Šiaulių miesto VI-ojo notaro biuro notaro D. J. 2011 m. kovo 09 d. atliktu vykdomuoju įrašu išieškoti iš UAB „Vajuretas“ T. S. 93 670 Lt, o šis vykdomasis įrašas atliktas UAB „Vajuretas“ 2010 m. lapkričio 8 d. paprastojo vekselio pagrindu. Vekselyje nurodyta, kad vekselio davėjas yra UAB „Vajuretas“, kuri įsipareigoja T. S. sumokėti 93 220 Lt.
Ieškovas UAB „Vajuretas“ nesiskolino iš atsakovo T. S. pinigų, taip pat neturėjo jam jokių piniginių prievolių kitais pagrindais, todėl atsakovas T. S. neturėjo pagrindo įgyti paprastąjį vekselį, o tai liudija, kad jis yra nesąžiningas vekselio įgijėjas. Paprastąjį vekselį iš UAB „Vajuretas“ pusės pasirašė buvęs bendrovės direktorius R. J.. Tarp R. J. ir T. S., kaip fizinių asmenų, buvo piniginių reikalų, todėl galimai buvo pasielgta nesąžiningai ir T. S. įteiktas UAB „Vajuretas“ vekselis, nors jokios reikalavimo teisės į bendrovę T. S. vekselyje nurodytai datai neturėjo ir jokio pagrindo išduoti paprastąjį vekselį nebuvo. 2010 m. lapkričio 08 d. paprastasis vekselis turi ir kitų trūkumų. Jame nėra nurodytas mokėjimo terminas, šis vekselis nebuvo pateiktas apmokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (1t., 37–39 b. l.) atsakovas T. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentu, jog vekselis išduotas nesant tam pagrindo. Nurodo, kad ieškovas UAB „Vajuretas“ pagal 2004-12-15 paskolos sutartį Nr. 4-12-15/1, 2008-06-02 paskolos sutartį Nr. 8-06-02/01, 2009-09-07 paskolos sutartį Nr. 9-09-07/1 buvo skolingas R. J., atitinkamai 20 000 Lt, 60 000 Lt ir 13 220 Lt, iš viso 93 220 Lt. Kadangi T. S. ir R. J. siejo prievoliniai santykiai, o UAB „Vajuretas“ tuo metu buvo skolingas R. J., pastarasis savo reikalavimo teisę į UAB „Vajuretas“ perleido T. S. 2010-11-08 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Todėl T. S. turi reikalavimo teisę į ieškovą ir tuo pagrindu jam buvo išduotas vekselis. Kadangi ieškovo direktorius tuo metu buvo R. J., tai jis buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, sutarties sąlygas. Prievolės užtikrinimui ieškovas tą pačią dieną išrašė vekselį.
Atsiliepime į ieškinį (1 t., 41–43 b. l.) atsakovas Šiaulių miesto VI-ojo notaro biuro notaras D. J. nurodė, kad notaras iš esmės atlieka formalų vekselio, prašymo ir kt. atitikimo įstatymams vertinimą, apmokėjimo terminus. Šias savo pareigas notaras atliko tinkamai, laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų. Ieškinyje tariami notaro darbo trūkumai yra niekuo nepagrįsti, hipotetiniai ir galimai nurodyti siekiant notarą patraukti atsakovu.
Trečiasis asmuo R. J. atsiliepime į ieškinį (1 t., 44–45 b. l.) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad T. S. teisėtai įgijo reikalavimo teisę į skolininką UAB „Vajuretas“, šios teisės pagrindu jam buvo išduotas vekselis. Specialaus išankstinio skolininko sutikimo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymui nereikia, įstatymas nenumato ir griežtų skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimą formų. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą buvo žinoma. Ieškovas išrašė vekselį kaip papildomą skolos grąžinimo užtikrinimą, pasinaudojant paprastesne skolos išieškojimo tvarka. Skolininkui delsiant apmokėti, atsakovas T. S. teisėtai pasinaudojo šia tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu (2 t., 120–125 b. l.) ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 8d. vekselio davėjas UAB ,,Vajuretas“ išdavė paprastąjį vekselį T. S. dėl 93220 Lt sumokėjimo jį pateikus. Šiuo atveju ieškovas UAB ,,Vajuretas‘‘ yra paprastųjų vekselių davėjas, o atsakovas T. S.– nurodytų vekselių pirmasis įgijėjas ir turėtojas, nes šie paprastieji vekseliai nebuvo perleisti pagal indosamentus kitiems asmenims. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas turi teisę reikšti atsakovui prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal vekselį. 2010-11-08 Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas T. S. įgijo reikalavimo teisę dėl 93220 Lt skolos išieškojimo iš ieškovo UAB ,,Vajuretas“. Ši sutartis šiuo metu yra galiojanti, ieškovas nereiškė ieškinio reikalavimo dėl jos pripažinimo negaliojančia.
Teismas nurodė, kad šiuo atveju vekselio atsiradimo pagrindas yra atlygintinė reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje nurodytos reikalavimo teisės pagal tris paskolos sutartis. Todėl įgijus vekselį pagal reikalavimo perleidimo sutartį, ne atsakovas, o ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas šiuo atveju veikė nesąžiningai. Ieškovas nurodė, kad trys paskolos sutartys – 2008-06-02, 2004-12-15, 2009-09-07, pagal kurias R. J. paskolino UAB ,,Vajuretas“ pinigines lėšas, yra fiktyvios. Tačiau šiuo atveju T. S. paskolino R. J. pinigus kaip fiziniam asmeniui, todėl aplinkybė, kur šiuos pinigus R. J. panaudojo, niekaip nesusijusi su atsakovo sąžiningu ar nesąžiningu veikimu. Reikalavimo perleidimo sutartis yra atlygintinė, todėl aplinkybių nustatymas, ar T. S. skolino pinigus R. J., šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Jei ieškovas mano, kad R. J., kaip įmonės darbuotojas, veikė neteisėtai – neskolino įmonei lėšų, realiai šių pinigų į kasą neįnešė, buhalterijai nepateikė paskolos sutarčių, reikalavimo perleidimo sutarties, vekselio, tai jis turi teisę reikšti pretenzijas R. J., kas jis atsakytų civiline ar baudžiamąja tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu buvo išduotas vekselis, taip pat yra fiktyvi, šias aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiai yra tik prielaida, kuri nepaneigia pinigų skolinimo fakto. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas T. S., sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, būtų žinojęs apie tai, ar paskolos sutartys tarp R. J. ir UAB ,,Vajuretas“ yra fiktyvios, ar ne. Byloje nėra pateikta įrodymų dėl atsakovo nesąžiningo elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad vekselį pasirašė R. J., kuris tuo metu buvo UAB ,,Vajuretas“ įmonės vadovas, todėl ieškovui apie įsipareigojimą sumokėti vekselyje nurodytą sumą atsakovui buvo žinoma. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad po vekselio išdavimo žodžiu buvo kreipęsis į R. J., kaip UAB „Vajuretas“ vadovą, kad jam būtų sumokėta vekselyje nurodyta suma. Ieškovas dėl to, jog R. J. neinformavo įmonės apie išrašytą vekselį, turi teisę reikšti pretenzijas jam.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB ,,Vajuretas“ apeliaciniu skundu (2 t., 139–145 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas T. S. bei trečiasis asmuo R. J. į bylą nepateikė įrodymų, kad T. S. iki 2010 m. lapkričio 8 d. R. J. būtų skolinęs pinigus, todėl atsakovas T. S. bei trečiasis asmuo R. J. neįrodė, jog tarp jų 2010 m. lapkričio 8 d. datai egzistavo paskoliniai teisiniai santykiai ir trečiasis asmuo R. J. buvo skolingas atsakovui T. S. 100 000 litų, o tai reiškia, jog 2010 m. lapkričio 8 d. vekselio patekimo į apyvartą pagrindu jie nurodė fiktyvias, tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir T. S. yra nesąžiningas 2010 m. lapkričio 8 d. vekselio gavėjas.
2. Tiek atsakovo T. S. paaiškinimai, tiek trečiojo asmens R. J. paaiškinimai apie jų paskolinius teisinius santykius, susiklosčiusius 2010 m. lapkričio 8 d. datai, neatitinka byloje surinktų įrodymų, yra aiškiai prieštaringi, šių aplinkybių nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas tai neįvertino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. S., grįsdamas savo teisę į 2010 m. lapkričio 8 d. vekselį, paaiškino, kad net nuo 2008 m. pradžios iki 2010 metų minimaliom sumom (iki 2000 Lt) jis skolino pinigus trečiajam asmeniui R. J., ir taip galutinė suma gavosi 100 000 litų. Atsakovas T. S. paaiškino, kad pinigų skolinimas R. J. nebuvo įformintas. Tokie atsakovo T. S. paaiškinimai yra yra išsigalvoti, tik siekiant eliminuoti CK 6.871 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, kur nurodoma, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 litų.
4. Kadangi jokių paskolinių teisinių santykių tarp atsakovo T. S. ir trečiojo asmens R. J. nuo 2008 metų iki 2010 metų nebuvo, todėl šie asmenys teismui negalėjo pateikti jokių rašytinių įrodymų apie tokius realiai neegzistavusius teisinius santykius tarp jų. Todėl nesąžiningai ir buvo sugalvota istorija apie vienas kitam skolinimą grynaisiais pinigais nuo 2008 metų iki 2010 metų iki 2000 litų grynais kas savaitę po 2-3 kartus be jokių pasirašomų paskolos raštelių.
5. Atsakovas T. S. jokių pinigų trečiajam asmeniui R. J. iš tikrųjų neskolino, o jų deklaruojami tarpusavio paskoliniai teisiniai santykiai buvo tik „dirbtinai“ sukurti jau po to, kai 2011 m. vasario 4 d. R. J. buvo atleistas iš UAB „Vajuretas“ direktoriaus pareigų. Tai įrodo ir liudytojos L. M. parodymai, kad jai tuo metu buvęs UAB „Vajuretas“ direktorius R. J. neužsiminė, kad UAB „Vajuretas“ išrašė vekselį T. S., kopijos į buhalteriją neperdavė, ji apie tai nieko nežinojo. Be to, L. M. nurodė, kad jai nieko nėra žinoma ir apie 2010-11-08 reikalavimo perleidimo sutartį, bei joje nurodytą užtikrinimą, kad UAB „Vajuretas“ pateiks paprastąjį neprotestuotiną vekselį 93220 litų sumai.
6. Pinigai sumoje 100 000 Lt paskolinti nesurašant raštelių, be paskolos užtikrinimo, nesusitarus dėl konkrečių palūkanų mokėjimo, nesidomint paskolos gavėjo turtine padėtimi, paskolintų pinigų panaudojimu. Liudytoja L. M. parodė, kad niekada atsakovas T. S. nesidomėjo UAB „Vajuretas“ finansine padėtimi, šios bendrovės finansinėmis galimybėmis, ką pripažino ir pats atsakovas T. S.. Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neaptarė bei neįvertino ir tai sukliudė priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
7. Trečiasis asmuo R. J. teigė, kad kiek konkrečiai jis pasiskolino iš atsakovo T. S., gali pasakyti tuo metu UAB „Vajuretas“ dirbusi buhalterė, nes, R. J. teigimu, kiekvieną kartą, gavus iš T. S. pinigus, būdavo išrašomas UAB „Vajuretas“ kvitas, nes tuos pinigus jis perskolindavo UAB „Vajuretas“. Tačiau liudytoja L. M. teismo posėdyje paneigė šias aplinkybes.
Šalies argumentai
8. R. J. paaiškino, kad 80000 litų uždarajai akcinei bendrovei „Vajuretas“ jis paskolino pagal 2004 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį bei 2008 m. birželio 02 d. paskolos sutartį ir tvirtino, kad tai buvo T. S. jam paskolinti pinigai. Tačiau T. S. aiškino, jog jis R. J. pinigus pradėjo skolinti tik nuo 2008 metų.
9. Pagal byloje esančias UAB „Vajuretas“ kasos knygas matyti, jog nuo 2008-06-01 iki 2008-12-31 UAB „Vajuretas“ kasoje buvo nuo 55000 litų iki 60000 litų, todėl akivaizdu, kad R. J. nebuvo poreikio skolintis iš T. S., kad 2008-06-02 ir 2008-06-03 įnešti į
bendrovės kasą 60 000 litų. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neaptarė bei nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 151–152 b. l.) atsakovas Šiaulių miesto VI-ojo notaro biuro notaras D. J. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad jis patikrino, ar atsakovo pateiktas vekselis savo forma ir turiniu atitinka įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. keliamiems reikalavimas ir nustatė, kad vekselis atitinka šiuos reikalavimus, kartu buvo pateikti dokumentai, kad vekselis buvo pateiktas apmokėjimui, pranešta apie vekselio neapmokėjimą-mokėtojui registruotu laišku išsiųstas reikalavimas apmokėti vekselį. Taigi, prieš išduodamas vykdomąjį įrašą, notaras atliko savo pareigas tinkamai, nuosekliai, laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų. Teisės aktai nenumato notarui pareigos analizuoti ir vertinti vekselio išdavimo pagrįstumo, notaras neprivalo tikrinti ar vekselis išduotas be apgaulės ar suklydimo. Be to apeliaciniame skunde neginčijamas teismo sprendimo teisėtumas notaro veiklos trūkumais ar klaidomis išduodant vykdomąjį įrašą .
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 154–157 b. l.) atsakovas T. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad vekselis išrašytas Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, šiuo atveju R. J. perleido T. S. reikalavimo teisę į ieškovą pagal tris paskolos sutartis. Pagal šias sutartis R. J. buvo paskolinęs UAB „Vajuretas“ 93 220 Lt, kurių ieškovas šiam negrąžino. Tiek paskolos sutartys, tiek Reikalavimo perleidimo sutartis yra nenuginčyti, todėl galiojantys ir šalims turi įstatymo galią. Atsakovas T. S. teisėtai ir sąžiningai iš savo skolininko R. J. įgijo reikalavimo teisę į UAB „Vajuretas“ ir kaip UAB „Vajuretas“ prievolės įvykdymo užtikrinimą gavo įmonės išduotą vekselį.Nurodo, kad nors R.J. jis skolino laikotarpiu nuo 2008 m iki 2010 m ir paskolino 100 000 Lt,skolindamas įvairiomis sumomis, tame trape ir po 5 000 Lt, taip pat padengė ir R. J. turėtą nio 2004 metų skolą kitam asmeniui. Įmonei neatsiskaičius, atsakovas pasinaudojo savo teise ir kreipėsi į notarą, kuris išdavė vykdomąjį įrašą visai vekselio sumai. Teismas visas šias bylos aplinkybes nustatė remdamasis byloje surinktais įrodymais, šalių paaiškinimais, o ne ieškovo prielaidomis ir įrodymų interpretacijomis. Ieškovas neįrodė , kad jis, įgydamas reikalavimo teisę į įmonę ir vekselį , buvo nesąžiningas.Apeliaciniame skunde ieškovas nukrypsta į kitus šalių teisinius santykius, kvestionuoja jų teisingumą, nors nekelia reikalavimo dėl jų pripažinimo negaliojančiaisSprendimas yra tinkamai, išsamiai motyvuotas, todėl laikytinas teisingu ir teisėtu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ( 2 t., 5–7 b. l.) trečiasis asmuo R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad UAB „Vajuretas“ buvo R. J. skolininkas pagal tris paskolos sutartis. Tuo pat metu R. J. turėjo prievolinių santykių ir įsipareigojimų T. S., todėl pastarieji 2010-11-08 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį. Kadangi šios sutarties sudarymo metu R. J. buvo UAB „Vajuretas“ akcininkas ir direktorius, taigi skolininkui apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo žinoma nuo pat jos sudarymo momento. Skolininkui uždelsus grąžinti skolą. T. S. teisėtai pasinaudojo supaprastinta skolos išieškojimo tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas tinkamai neištyrė byloje dalyvaujančių asmenų santykių iki vekselio išrašymo, neišanalizavo, ar vekselyje įtvirtintai prievolei buvo teisėtas atsiradimo pagrindas, padarė netinkamas išvadas dėl šio pagrindo buvimo ir vekselio gavėjo sąžiningumo.
Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, tai yra buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Kasacinio teismo praktika pripažįsta, kad neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu.
Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, viešo patikimumo savybė, kurią užtikrina griežti vekselio formalumo ir jame įtvirtintos prievolės abstraktumo reikalavimai, lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Tačiau vekselio viešo patikimumo taisyklė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Tiesioginiai vekselių teisinių santykių subjektai (vekselio davėjas ir pirmasis vekselio turėtojas) tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, todėl jis žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus). Dėl to pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Vekselio davėjas turi teisę ir pareigą pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo(ĮPVĮ) 19 straipsnio nuostatos skirtos apsaugoti sąžiningų vekselių teisinių santykių dalyvių interesus. Vadovaujantis šia teisės norma skolininkas pagal vekselį negali reikšti prieštaravimų sąžiningam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, pasitikėjo tuo, kad dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Įstatyme nurodytą sąvoką „asmeniniai santykiai“ reikėtų aiškinti kaip teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio išdavimo–įgijimo metu ir kurie galėtų turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo(ĮPVĮ)19 straipsnį įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeninio pobūdžio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesąžiningam vėlesniam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trūkumus, tai yra žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, arba nebuvo pagrindo jį perleisti (perduoti pagal indosamentą), arba žinojo apie kitokius ankstesniųjų vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiškia tyčinį veikimą skolininko nenaudai. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, tai yra vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Taigi vekselio viešo patikimumo taisyklė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Šiuo atveju ieškovas yra vekselio davėjas, o atsakovas T. S. -pirmasis vekselio įgijėjas , kuriam vekselio viešo patikimumo savybė negalioja visa apimtimi-pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Sutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali pateikti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai patvirtinti(įforminti)arba piniginei skolai padengti(grąžinti, apmokėti).
Apeliantas, kreipdamasis į teismą, ieškinį grindė ĮPVĮ 19 straipsnyje numatytu pagrindu, t.y. kad ieškovas neturėjo atsakovui jokių piniginių prievolių, todėl atsakovas T. S. žinojo , kad jis neturėjo pagrindo įgyti paprastąjį vekselį , kas liudija, kad jis yra nesąžiningas vekselio įgijėjas.
Teismas nustatė, kad 2010 lapkričio 8 d. vekselio patekimo į apyvartą pagrindu buvo atsakovo T. S. ir trečiojo asmens R. J., tuo metu vykdžiusio ieškovo direktoriaus pareigas, 2010 lapkričio 08 d. atlygintinė reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje nurodytas reikalavimo teisės perleidimas į trečiojo asmens R. J. tris paskolos sutartis, sudarytas tarp R. J. ir UAB „Vajuretas“.
Apeliantas mano, kad atsakovas neįrodė, jog tarp trečiojo asmens R. J. ir atsakovo T. S. buvo susiklostę prievoliniai santykiai, todėl vekselio gavėjas atsakovas T. S. yra nesąžiningas įgijėjas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas , vekselis buvo išrašytas tarp R. J. ir T. S. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, kuri sudaryta CK 6.101 straipsnio pagrindu, numatančiu teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui , jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Tokiu būdu pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui ir pats nustoja būti prievolės šalimi. Šiuo įstatymu nenumatyta ir speciali skolininkui pranešimo forma. Šiuo atveju trečiasis asmuo R. J. buvo įmonės direktorius, todėl buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Reikalavimo sutartimi trečiasis asmuo R. J. perleido reikalavimo teisę atsakovui į UAB „Vajuretas“ pagal tris paskolos sutartis 93220 Lt sumai. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai disponuoti savo turtu, įskaitant ir reikalavimo teisę. Ieškovas neprašė pripažinti negaliojančią šią reikalavimo perleidimo sutartį. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo , tiek pati Reikalavimo perleidimo sutartis ir 2010 gruodžio 6 d. papildomas susitarimas prie šios reikalavimo perleidimo sutarties patvirtina, kad šiuo atveju buvo atliktas tarp šių asmenų tarpusavio skolų įskaitymas. Pačios paskolos sutartys, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo ginčijamos jokiais pagrindais, todėl yra galiojančios ir kreditorius turėjo teisę perleisti pagal jas turimą, nenuginčytą reikalavimo teisę. Šiuo atveju pagrindu išrašyti vekselį buvo atsakovo T. S. įgyta reikalavimo teisė, o ne T. S. ir R. J. paskolos teisiniai santykiai. Apeliantas mano, kad atsakovas neskolino šių pinigų trečiajam asmeniui R. J., nes nepateikė jokio rašytinio įrodymo apie tarpusavio skolinių santykių buvimą, jų paaiškinimai teisme yra prieštaringi, nepagrindžiantys jų nurodytas aplinkybes, atsakovas nurodo įvairius prieštaravimus šių asmenų paaiškinimuose, mano, kad atsakovas negalėjo per tokį trumpą laiką paskolinti tokią didelę sumą, pateikia pamąstymus, kad neįtikėtina, jog šie paskoliniai santykiai nebūtų buvę įforminti rašytine sutartimi. Kolegija atmeta apelianto argumentus. Kadangi atsakovui buvo perleista reikalavimo teisė ir išrašytas vekselis , tikėtina, kad atsakovas galėjo ir neišsaugoti įrašų apie skolinius santykius. Paskolos santykius reglamentuojančios civilinio kodekso normos nenumato, kad neįforminus paskolos sutarties raštu, šis sandoris negalioja. Tiek T. S., tiek R. J. teisme patvirtino buvus paskolinius santykius, t.y. kad T. S. paskolino R. J. 100 000 Lt. Nors paskoliniai santykiai atsirado nuo 2008 metų, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas T. S. patvirtino, kad jis padengė trečiojo asmens skolą kitam asmeniui, susidariusią nuo 2004 metų. Paskolinių santykių tarp šių asmenų buvimą patvirtina ir Reikalavimo perleidimo sutartis bei 2010 gruodžio 06 d.susitarimas prie šios sutarties, iš kurio matyti, kad atsakovui perėmus R. J. 93 220 Lt reikalavimo teisę į UAB „Vajuretas:, R. J. skola T. S. sumažėjo nuo 100 000 Lt iki 6 780 Lt. R. J. ir T. S. paskolos teisiniai santykiai reikšmingi tik dėl atsiskaitymo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl ieškovas turėjo ją nuginčyti. Pats atsakovas jau ieškinyje nurodė, kad jiems yra žinoma , kad tarp R. J. ir T. S. kaip fizinių asmenų buvo piniginių reikalų, tuo patvirtindami šių asmenų paskolinius santykius(1 t., 3 b.l.). Aplinkybę apie tai, kad trečiasis asmuo R. J. skolino įmonei ne savo, o iš kitų asmenų paskolintus pinigus, apklausoje teisme patvirtino ir liudytoja L. M. (2 t., 101 b.l.).Patvirtino, kad R. J. prašė paskaičiuoti , kiek jam yra skolingas ieškovas. Iš trečiojo asmens R. J. paaiškinimų matyti, kad jis prašė suskaičiuoti jo skolą įmonei, o ne T. S. skolas.
Apeliantas nepagrįstai vekselio išrašymą kildina tik iš reikalavimo perleidimo sutarties. Be to kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą , kad netgi ir neatlygintinos reikalavimo teisės perleidimo atveju, T. S. vis tiek būtų tapęs naujuoju UAB Vajuretas“ kreditoriumi, jam perėmus reikalavimo teisę į šią įmonę pagal trečiojo asmens R. J. paskolas sutartis, kurios iki šiol nėra nuginčytos. Net neišdavus vekselio, esant Reikalavimo teisės perleidimui UAB „Vajuretas“ prievolė T. S. vis tiek egzistuotų. Vekselis tik supaprastino teisinius šalių santykius ir skolos išieškojimo procedūras. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, jog vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t.y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas , suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas aiškina, kad trečiojo asmens paskoliniai santykiai su įmone buvo fiktyvūs, tačiau kaip pažymėjo teismas CK 6.107 str. 2 dalis numato, kad perleidus reikalavimą, skolininkas negali atsikirsti, kad prievolė buvo apsimestinė ar fiktyvi, arba kad perleidimas draudžiamas , jeigu naujasis kreditorius reikalavimo perleidimo metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie tokias aplinkybes. Šiuo atveju yra preziumuojamas naujojo kreditoriaus sąžiningumas. Byloje nėra duomenų, kad paskolos sutartys būtų nuginčytos, ar kad naujasis kreditorius atsakovas būtų žinojęs apie tai , jog paskolos sutartys tarp R. J. ir UAB „“Vajuretas“yra fiktyvios ar yra kitaip ydingos. Ieškovas pats pasirinko tokį teisių gynimo būdą, apibrėžė ieškinio dalyką, pagrindą, ieškinyje suformuluoti reikalavimai lėmė bylos proceso eigą, šių reikalavimų ieškovas netikslino. Todėl teismas negali išeiti už ginčo nagrinėjimo ribų, tirdamas kitas aplinkybes , nes taip būtų pažeidžiamos kitų proceso dalyvių procesinės teisės, nes šie savo gynybą organizuoja tik nuo ieškinio reikalavimų.
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad , kad trečiasis asmuo R. J. neinformavo įmonės buhalterės, iš ko skolinasi pinigus, jos neinformavo apie reikalavimo teisės perleidimą ir apie vekselio išrašymą, tai, kad T. S. nesidomėjo, kam R. J. panaudoja pinigus neįrodo kad vekselio turėtojas T. S. buvo nesąžiningas. Dalis šių argumentų susiję su R. J. veiksmais, kuriam ieškovas ir turėtų reikšti pretenzijas.
Kolegija sprendžia, kad ieškovas nepaneigė ieškinyje nurodytais pagrindais atsakovo sąžiningumo prezumpcijos , neįrodė jo tyčinių , klaidinančių veiksmų ieškovo atžvilgiu. Kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja.
Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijas teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, todėl šioje byloje pareikštą ieškinį atmetė pagrįstai, t.y. bylą iš esmės išnagrinėjo teisingai ir nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.