- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- 1-441-1223/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26647-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Tomas Juonys
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2024 m. liepos 2 d., apie 16 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, P. Lukšio g. 34, vairavo automobilį „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius ir pirmojo patikrinimo metu 16.35 val. užfiksavus 1,80 promilės neblaivumo laipsnį, atsisakė antrą kartą tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), 17 punkte numatytą vairuotojo pareigą policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Taip V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad prieš šešis mėnesius, nelabai pamena detalių, bet pavartojęs degtinės važiavo jo brolio automobiliu į parduotuvę pirktis jos dar. Nusipirkęs nežinojo, ką toliau daryti, jautė karštį, buvo išraudęs, svyravo, o tuo metu atvažiavo policija, pamatė, kad jis neblaivus. Dėl to prisipažino ir sutiko pasitikrinti. Pirma kartą pūtė į alkotesterį. Neprisimena, ar policijos pareigūnai siūlė jam antrą kartą tikrintis blaivumą, tačiau jei taip sako, vadinasi siūlė, neginčija to. Blogai pasielgė, kad vairavo neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo.
Liudytoja, apsaugos darbuotoja Violeta K. J. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad dirbant 2024 m. liepos 2 d., apie 16 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vilnius, P. Lukšio g. 34, į ją užėjo vyras, kuris buvo aiškiai neblaivus, svirduliavo, jo veiksmai buvo nekoordinuoti. Vyras norėjo nusipirkti alkoholio, tačiau šiam iš pradžių dėl jo neblaivumo buvo atsisakytą jį parduoti, iki kol dėl vyro agresyvaus, konfliktiško elgesio, neleidimo parduotuvės darbuotojoms aptarnauti kitų klientų, klientų trukdymo, užsigulimo ant stalo ir kategoriško atsisakymo pasišalinti iš parduotuvės, buvo leista jam nusipirkti ir parduotas alkoholinio gėrimo butelis. Išeidamas iš parduotuvės vyras ėjo link baltos spalvos automobilio, valstybinių numerių ir markės nurodyti negali, durelių, dėl ko siekdama vyrą sustabdyti nuo vairavimo neblaiviam ji apie įvykį ir vyro ketinimus pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Vyro vairuojant jį nematė. Įvykį užfiksavo parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros.
Liudytoja I. S. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. liepos 2 d., apie 16 val., buvo stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vilnius, P. Lukšio g. 34, kurioje pastebėjo iš automobilio (baltos spalvos, universalo, „Volvo“ markės), valstybinių numerių nurodyti negali, išlipantį iš išvaizdos neblaivų vyrą, svirduliuojančiai nuėjusį į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Paties vyro vairuojančio nematė. Po kurio laiko, vyras grįžo iš parduotuvės prie minėto automobilio su degtinės buteliu ir ėmė sėstis į vairuotojo vietą. Tuo pačiu metu jį dėl jo akivaizdaus neblaivumo bandė stabdyti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoja.
Liudytoja, policijos pareigūnė K. K. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad dirbdama su kolega 2024 m. liepos 2 d., apie 16.29 val., Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vilnius, P. Lukšio 34 g., automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusį neblaivų vyrą, kuris parduotuvėje nusipirkęs alkoholio, galimai automobiliu pasišalins. Atvykus į įvykio vietą prie pranešime minėto automobilio stovėjo V. P. ir parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuri pirštu nurodė, kad būtent V. P. bandė šalintis automobiliu. Bendraujant su V. P., matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes svirduliavo, buvo visas išraudęs, nekoordinavo savo judesių, iš jo jautėsi alkoholio kvapas, tačiau paklaustas, atsakė, kad neblaivus nevairavo. Iš pradžių V. P. nesutiko tikrintis blaivumo, tačiau eigoje sutiko ir pirmu putimo jam buvo nustatytas 1,80 promilės neblaivumas. Po 15–20 min. norint antrą kartą tikrinti V. P. blaivumą, šis, keletą kartų paprašytas papūsti į alkotesterį, atsisakė tai padaryti, po ko jam buvo išaiškinta, kad jis tokiu atveju valandos bėgyje gali vykti į gydymo įstaiga ir ten savarankiškai pasitikrinti savo blaivumą, tačiau atsisakė ir tai padaryti.
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. P. 2024 m. liepos 2 d. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Bendra V. P. būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas negali pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs. Paklaustas, V. P. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu V. P. 16.30 val. nustatytas 1.80 promilės neblaivumas, o antro tikrinimo – V. P. atsisakė, fiksuotas neblaivumo patikrinimo vengimas, asmeniui buvo paaiškinta atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. Raštu užfiksuotas V. P. atsisakymas sutikti su tikrinimo rezultatais.
Iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451 kvito matyti, kad 2024 m. liepos 2 d. 16.35 val. V. P. nustatytas 1,80 promilės neblaivumas.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vilnius, P. Lukšio g. 34, vaizdo stebėjimo kameros įrašas. 2024 m. liepos 2 d., apie 16 val., pro automobilių stovėjimo aikštelę lėtai pravažiuoja automobilis (baltos spalvos, universalas, „Volvo“ markės), kurio dėl įrašo kokybės valstybinių numerių nesimato, kol sustoja prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Prie protokolo pridėta fotolentelė.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vilnius, P. Lukšio g. 34, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. 2024 m. liepos 2 d., laikotarpiu nuo 16 iki 16 val., iš automobilių stovėjimo aikštelėje sustojusio automobilio (baltos spalvos, universalas, „Volvo“ markės) išlipęs vyras nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, joje paėmė skaidrios spalvos butelį ir atsistojo eilėje prie kasos. Belaukdamas eilėje vyras svirduliavo. Nusipirkęs minėtą butelį išėjo iš parduotuvės ir ėjo link automobilio, kuriuo atvažiavo, o paskui jį sekė parduotuvės apsaugos darbuotoja. Eigoje vyras ėmė eiti link P. Lukšio gatvės, kol tuo pačiu metu prie minėto automobilio atvažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis ir iš jo išlipę nubėgo paskui nueinantį vyrą. Prie protokolo pridėta fotolentelė.
Iš „Body cam“ įrašų apžiūros protokolo matyti, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai teiravosi V. P., ar jam reikia pagalbos, į ką jis jiems atsakė, kad eina namo. Paklaustas, kaip čia atsidūrė, kita moteris atsakė: „Su automobiliu, tuoj parodysiu“. Ta pati moteris paklausta policijos pareigūno: „Matėt kaip?“, pastaroji atsakė: „Mačiau ir aš prižiūrėjau, už tai jus kviečiau“. Bandant nuvesti V. P. prie automobilio, šis priešinosi, nevykdė policijos pareigūnės nurodymų, dėl ko buvo iškviesta pagalba ir jam buvo uždėti antrankiai. Priešindamasis V. P. nurodė, kad eina namo, tačiau dalį jo išsakytų žodžių neįmanoma suprasti. Dėl policijos pareigūnės nurodymo nevykdymo ir prašymo eiti kartu jos klausiamas, nurodė: „Prie kokios mašinos?“, „Aš prie kokios mašinos?“, į ką policijos pareigūnė atsakė: „Prie savo mašinos“ ir parodė ranka į automobilio pusę. V. P. į tai atsakė: „Nu tai ko jūs kimbate prie manęs, mašinos?“. Policijos pareigūnė replikuodama jam atsakė: „Nes jūs neblaivus“, į ką V. P. atsakė: „Aš prie savo blaivios mašinos, esu palikęs (neįmanoma suprasti) ir stovi jinai“. Vėliau teiraujantis policijos pareigūnams, ar atvažiavo neblaivus, V. P. atsakė: „Jo“ <...> „Važiavau namo“, <...> „Nu blogai padariau“, po ko buvo įsodintas į tarnybinio automobilio gale įrengtą kabiną. Paklaustas dėl automobilio raktelių ir, ar turi prie savęs asmens dokumentą, nurodė: „Žinoma, kad yra“. Policijos pareigūnė paėmusi automobilio raktelius atliko jo apžiūrą. Po apžiūros V. P. sutinkant, patikrintas jo blaivumas alkotesteriu, iš kurio gautas 1,80 promilės rezultatas. Paklaustas, atsakė, kad paskutinį kartą gėrė degtinę prieš pusvalandį. Po kažkurio laiko policijos pareigūnė su alkotesteriu rankoje paklausė V. P., ar jis nepersigalvojo tikrintis blaivumo, į ką jis atsakė prašymu jį paleisti. Įspėtas dėl vaizdo ir garso įrašo darymo ir tai, kad žmonės pranešė apie jo būseną, V. P. atsakė, kad jis važiavo blaivus, kiti šneka nesąmones. Dar kartą paklaustas policijos pareigūnės, ar jis atsisako tikrintis blaivumo, V. P. atsakė: „Taip“. Išaiškinus teisę per valandą savarankiškai savo sąskaita nuvažiuoti į medicininį įstaigą ir pasitikrinti blaivumą, V. P. atsakė: „Ne, tai aš ne iš savo lėšų <...>“. Policijos pareigūnei nurodžius, kad jo atsisakymas tikrintis blaivumą, prilyginamas sunkiam neblaivumo laipsniui, V. P. į tai atsakė siūlymu jį paleisti, o jei to nenori padaryti, tai pildyti visus reikiamus dokumentus. Pabandžius policijos pareigūnui įtikinti V. P. antrą kartą tikrintis blaivumą, po ko šis galės keliauti, jis atsakė: „Ne, net nesiruošiu“.
Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko, tam, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalies ir Kelių eismo taisyklių 17 punkto pagrindu policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“, 4 punktą, be kita ko, policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Šių taisyklių 6 punkte numatyta, kad, be kita ko, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus: policijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę. Įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, atlieka šių taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus (6.1 papunktis); policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, prieš jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius (6.2 papunktis); policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją arba, atsiradus šių taisyklių 3 punkte nurodytoms aplinkybėms, atlieka taisyklių 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus veiksmus (6.3 papunktis).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. kaltė vengus neblaivumo patikrinimo, atsisakant antrą kartą tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, kai policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumo požymius ir pirmojo patikrinimo metu – 1,80 promilės neblaivumo laipsnį, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo išgėręs alkoholio, tikriausiai degtinės, nepamena, kiek, butelis buvo apytuštis, po ko vairavo automobilį, tuomet policijos pareigūnai vieną kartą patikrino jo blaivumą; nors V. P. ir negalėjo prisiminti, ar policijos pareigūnai siūlė jam antrą kartą tikrintis blaivumą, tačiau tai paaiškino savo bloga savijauta ir sutiko, jog galėjo taip būti. Be V. P. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad V. P. vairavo automobilį, po ko policijos pareigūnai per tikrinimą nustatė, jog jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija sudaro 1,80 promilės, tuomet V. P. kelis kartus atsisakė pakartotinai pasitikrinti blaivumą, policijos pareigūnė žodžiu paaiškino V. P., kad atsisakymas pakartotinai pasitikrinti blaivumą bus prilygintas sunkiam neblaivumo laipsniui, tačiau jis vis tiek atsisakė tai daryti; neblaivumo nustatymo aktas, pagrindžiantis, kad V. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą V. P. būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), jis negali; alkoholio kiekio matuoklio kvitas, pagrindžiantis, kad V. P. nustatytas 1,80 promilės neblaivumas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. V. P. suvokė, kad nesutikdamas pakartotinai pasitikrinti blaivumą po to, kai vairavo automobilį, policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumo požymius ir per tikrinimą – 1,80 promilės etilo alkoholio koncentraciją jo iškvėptame ore, vengia neblaivumo patikrinimo ir norėjo taip veikti, nes ne kartą atsisakė tai daryti, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, V. P. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 17 punkte numatytos vairuotojo pareigos policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, pažeidimas yra nesusijęs su neblaivumo patikrinimo vengimu, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl šalintinas iš jam pareikšto kaltinimo.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (1 dalis); asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 1–3 punktai).
M. P. prašo perduoti V. P. jos atsakomybei pagal laidavimą.
V. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala nebuvo padaryta. V. P. yra aukštojo išsilavinimo, vedęs M. P., kartu užaugino dukrą, slaugo jo senyvo amžiaus motiną, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, dirba pardavėju, nors jam nustatytas tik trisdešimties procentų darbingumo lygis, neteistas, per pastaruosius penkerius metus tris kartus baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu: vieną kartą – už sustojimą ir stovėjimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vairavo ne jis, tiesiog – jo vardu registruotas automobilis, taip pat du kartus – už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Bet kuriuo atveju, administraciniai nusižengimai padaryti seniai, paskutinis – 2020 m., Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra nešiurkštūs, o paskirtos baudos – sumokėtos. Aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sunkinančios V. P. atsakomybę, nenustatyta. Visa tai V. P. asmenybę apibūdina visumoje teigiamai ir leidžia spręsti apie daugiau atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį, nulemtą jo apsvaigimo nuo alkoholio ir stresinėje situacijoje pasirinkto netinkamo elgesio varianto, taip pat padarytas teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, todėl yra pagrindo manyti, kad V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
M. P. yra aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi už V. P., kartu užaugino dukrą, slaugo jo senyvo amžiaus motiną, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, dirba vyriausiąja specialiste, neteista, per pastaruosius penkerius metus vieną kartą bausta už administracinį nusižengimą, susijusį su transportu – nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, administracinis nusižengimas padarytas seniai, 2019 m., paskirta bauda sumokėta. Visa tai M. P. asmenybę apibūdina visumoje teigiamai. M. P. ir V. P. gyvena kartu, tarpusavio ryšį apibūdino, kaip tamprų, palaikantį. M. P., viena vertus, išreiškė aiškiai neigiamą požiūrį į V. P. poelgį, kita vertus, akcentavo norą ir pastangas jam padėti, kad tai daugiau nepasikartotų. Savo ketinimus M. P. patvirtino įsipareigojimu įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų. M. P. yra brandaus amžiaus, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį tam, kad galėtų V. P. daryti teigiamą įtaką. V. P. patikino įsiklausantis, vertinantis M. P. nuomonę. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad M. P. yra verta teismo pasitikėjimo, todėl V. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį M. P. atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo, o šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą; atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Minėta, M. P. įsipareigojimas įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų, rodo jos ketinimų rimtumą ir dar kartą patvirtina jos tinkamumą būti laiduotoja. Priežasčių, dėl kurių užstatas nagrinėjamu atveju būtų reikalingas, teismas nenustatė, todėl pritaria nagrinėjimo teisme dalyviams dėl V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalimi, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir V. P. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis paliko įspūdį, jog tikrai nuoširdžiai gailisi ir išgyvena ne tik dėl gresiančių pasekmių, bet ir savo veiksmų, juos vertina adekvačiai ir tinkamai, padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir iš viso to pasimokė, todėl teismas pritaria nagrinėjimo teisme dalyviams dėl minimalaus laidavimo termino nustatymo.
Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių.
BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas); turto konfiskavimas (7 punktas).
Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis); teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2 dalis).
Prokurorė prašė V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius, tai argumentavo tuo, kad V. P. ne tik vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bet ir automobilį vairavo neturėdamas tam teisės. Tuo tarpu V. P. gynėjas prašė nustatyti minimalų šios specialiosios teisės atėmimo terminą, tai argumentavo tuo, kad V. P. dėl sveikatos problemų sunku judėti pėsčiomis, todėl jis ketina laikyti vairuotojų egzaminą, taip pat jog nusikalstama veika padaryta pirmą kartą ir nėra V. P. neigiamai apibūdinančių duomenų.
Iš vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolų matyti, kad V. P. dienos metu važiavo prekybos centro stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo daug žmonių ir transporto priemonių, po ko policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumo požymius ir 1,80 promilės etilo alkoholio koncentraciją jo iškvėptame ore. Taip V. P. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Be to, asmens duomenų pažyma pagrindžia, kad automobilį V. P. vairavo neturėdamas tam teisės, jau nekalbant apie tai, jog apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, kad taip elgiasi ne pirmą kartą. Tai rodo, kad V. P. požiūris į kelių transporto eismo saugumo reikalavimus, bent jau iki nusikalstamos veikos padarymo, buvo atsainus. Teismo vertinimu, sprendžiamu uždraudimo naudotis specialia teise klausimu tai nusveria visumoje teigiamą V. P. asmenybės apibūdinimą ir asmeninius interesus, kuriuos akcentuoja jo gynėjas, nes svarbesnis yra prevencinis tikslas, o dėl patiriamų nepatogumų V. P. turi suprasti, kad yra pats kaltas. Nors medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad V. P. sveikatos būklė nėra gera, tačiau nėra ir tokia, jog be automobilio jis negalėtų išsiversti, – iki šiol taip gyveno. Visa tai sudaro pagrindą V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomas nustatyti uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, kuris ir taip yra mažesnis už vidurkį, yra teisingas ir proporcingas.
BK 72 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikoma šio kodekso uždraustos veikos priemonė (2 dalis); kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5 dalis).
Automobilis, kurį vairavo V. P., laikytinas nusikalstamos veikos priemone – konfiskuotinu turtu. Atsižvelgiant į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir V. P. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad jis ne tik vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bet ir automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, taip kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems, siekiant prevencinio tikslo, V. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis V. P. nepriklauso, todėl iš jo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Iš kilnojamojo turto vertintojo M. Ž. vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio vertė su PVM yra 8 900 Eur.
Prokurorė prašė iš V. P. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančius 8 900 Eur, tai argumentavo tuo, kad jis išvengia su nuteisimu susijusių praradimų, o kilsiantys nepatogumai yra natūrali jo neteisėto elgesio pasekmė. Tuo tarpu V. P. gynėjas prašė iš V. P. išieškoti ne didesnę, negu pusė, konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, tai argumentavo tuo, kad tai neigiamai atsilieps visai jo šeimai.
Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024 12 punktą).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis V. P. 2024 m. liepos mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 573,45 Eur sumą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 054,40 Eur sumą; 2024 m. rugpjūčio mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 573,45 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 7 617,88 Eur; 2024 m. rugsėjo mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 573,45 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 333,23 Eur; 2024 m. spalio mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 573,45 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 744,48 Eur; 2024 m. lapkričio mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 573,45 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 305,79 Eur; 2024 m. gruodžio mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 573,45 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 600,35 Eur; 2025 m. sausio mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 638,95 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 467,59 Eur; 2025 m. vasario mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 638,95 Eur; 2025 m. kovo mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 638,95 Eur (darbo užmokestis nurodytas neatskaičius privalomų sumokėti mokesčių). Be to, M. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su V. P. turi santaupų. Visa tai V. P. turtinę padėtį apibūdina, kaip gerą. Nors V. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalį pinigų skiria motinos slaugai, tačiau taip pat nurodė, jog turi brolį, kuris taip pat turėtų rūpintis motina. Kita vertus, prokurorės siūloma išieškoti visa konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, teismo vertinimu, yra per didelė. Vien tai, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. nepatirs kitų turtinių praradimų, savaime nepagrindžia tokio dydžio proporcingumo. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir V. P. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios nekartojamos, teismas sprendžia, kad kiek daugiau, nei du trečdaliai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas nagrinėjamu atveju bus pakankamas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
nusprendžia:
V. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo išieškoti konfiskuotino automobilio „Volvo XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 6 000 Eur, valstybės nuosavybėn.
V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
V. P. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
M. P. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.