Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – D.K. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Šilalės rajono policijos komisariatui dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2007 m. rugsėjo 5 d. Šilalės rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniosios specialistės nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 6 dalimi, nubaustas už Kelių eismo taisyklių (toliau tekste –KET) 51, 53 145, 63, 269.1, 275 punktų reikalavimų pažeidimus. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį jam paskirta 100 litų bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį – 100 litų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – atimta teisė vairuoti transporto priemones 40 mėnesių. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi D. K. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 40 mėnesių. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 2 d. 01 val. 30 min. Šilalės raj., Kaltinėnų sen., Kaltinėnų mstl., Didžiojoje g., vairuodamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai bus saugu, atsitrenkė į akmeninę tvorą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis. Vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai bei nenubraižęs eismo įvykio schemos.

2007 m. rugsėjo 5 d. Šilalės rajono PK VP VTS viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnės nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti ir neskirti administracinės nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Nukentėjusioji L.S. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Byla nagrinėjama institucijos atstovui ir nukentėjusiajai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

D.K. nei skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu neneigia to, kad 2007-09-02 apie 01:30, Šilalės rajone, Kaltinėnų mstl., Didžiojoje gatvėje, vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, atsitrenkė į akmeninę tvorą ir apgadino L.S.i priklausantį automobilį ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš jo pasišalino. Šios aplinkybės yra pagrindžiamaos ir paties D.K. paaiškinimu (b.l.19) ir kitų įvykio liudytojų paaiškinimais, pateiktais policijos pareigūnams (b.l.20-22). Tačiau D.K. mano, kad automobilis yra faktiškai jo asmeninė nuosavybė, ko patvirtinimui teikia laisvos formos automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, todėl mano, kad jis nepagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 127 straisnio 2 dalį. Be to, mano, kad automobilio apgadinimai buvo nežymūs, todėl nebuvo jokio pagrindo apie įvykį informuoti policiją, todėl jo veiksmai nepagrįstai yra įvertinti kaip administracinis teisės pažeidimas ir jis nepagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už veiką, numatančią pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tačiau akivaizdu, kad D.K. nurodomos aplinkybės nekeičia teisinio vertinimo, nes vairuotojas būdamas eismo dalyvis ir padidinto pavojaus šaltinio valdytojas privalo imtis visų priemonių, kad eismas būtų saugus, o įvykus eismo įvykiui paisyti reikalavimų, reikalaujančių likti eismo įvykio vietoje ir imtis priemonių eismo įvykio pėdsakų išsaugojimui, pranešti apie eismo įvykį policijai. Be to D.K. teiginius, kad automobilis priklauso jam ir jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paneigia jo paties paaiškinimas ir duomenys fiksuoti protokole. Jis pripažįsta, kad iki šiol automobilis yra įregistruotas L. S. vardu ir tai nurodyta ir transporto priemonės registracijos liudijime, bei viešajame registre “Regitra“ duomenų bazėje. Pateikta sutartis, kuria nurodoma, kad automobilis yra jo įsigytas nėra teisinis pagrindas konstatuoti, kad jis yra šios transporto priemonės savininkas, kadangi prieš trečiuosius asmenis, o taip pat ir viešojoje teisėje, tokio sandorio faktas gali būti grindžiamas tik jį įregistravus viešajame registre, tai yra automobilį išregistravus savininkės L. S. vardu ir įregistravus naujojo įgijėjo vardu. Būtent tokią prievolę numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.253 ir 4.254 straipsnių nuostatos. Be to, liudytojais apklausti policijos pareigūnai V.P. ir G.B., kurie fiksavo pažeidimo faktą, teismui nurodė, kad jokių dokumentų, išskyrus transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame savininku buvo nurodyta L.S., nebuvo pateikta. Šis dokumentas nebuvo pateiktas ir kaip skundo priedas, jis pateiktas tik teismo posėdžio metu, todėl tai yra pakankamas pagrindas manyti, kad šis dokumentas yra surašytas atgaline data, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Eismo įvykio metu apgadinto automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti transporto priemonės apžiūros akte (b.l. 23-25), bei pačio D.K. pateiktuose teismo posėdžio metu fotografijose. Apklausus liudytojais eismo įvykio aplinkybes tyrusius policijos pareigūnus V.P. ir G.B., jie nurodė, kad jiems nekilo abejonių, kad automobilis buvo apgadintas būtent eismo įvykio vietoje ir nurodytomis įvykio liudytojų aplinkybėmis. Vienas iš įvykį mačiusių asmenų jiems perdavė ir įvykio vietoje rastą veidrodėlio detalę, kuri liko po automobilio kontakto į tvorą. Būtent šios detalės ir nebuvo automobilyje. Be to, buvo ir kitų akivaizdžių apgadinimų, kurie fiksuoti automobilio apžiūros akte. Pats D.K. neneigė šių aplinkybių ir tai patvirtino savo paaiškinime.

Taigi, nors D.K. teigia nesuvokęs, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, tačiau nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo byloje ir teisintų jį. Iš aptartų liudytojų parodymų, pateiktos administracinės bylos medžiagos akivaizdu, kad Šilalės rajono PK budėtojų daliai jau 2007-09-02 apie 01 val. 30 min., t.y. betarpiškai iš karto po įvykio, buvo pateikta informacija apie įvykyje dalyvavusį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad tai nebuvo spėjamas, išgalvotas objektas, nes buvo nurodyta ne tik automobilio markė, bet ir spalva, vairuotojo duomenys. Visi šie identifikaciniai duomenys sutapo ir pateikta informacija pasitvirtino. Šios informacijos šaltinis buvo asmenys betarpiškai matę įvykį (b.l.20-22), šių asmenų nurodytas faktines aplinkybes pripažino ir pats D.K..

KET II skyriaus 12 punktas apibrėžia eismo įvykį, o būtent, kad eismo įvykis – kelyje, viešose ar privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kaip nustatyta iš bylos rašytinių įrodymų viseto, D.K. 2007 m. rugsėjo 2 d. 01 val. 30 min. Šilalės raj., Kaltinėnų sen., Kaltinėnų mstl., Didžiojoje g., vairuodamas automobilį Audi 80, valst. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai bus saugu ir atsitrenkė į akmeninę tvorą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijęs vairuotojas apie tai nepranešęs policijai, pasišalino. Tuo šis įvykis atitinka eismo įvykio apibrėžimą ir pagal kelių eismo taisyklių 12 punktą pripažįstamas eismo įvykiu. Eismo įvykio kilimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su D. K. veiksmais, jam nepaisant KET 51;53; 63; 145 punkto reikalavimų, numatančių, kad eismo dalyviai privalo laikytis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Įvykio pasekoje apgadintas kitam asmeniui – L. S. priklausantis automobilis Audi 80, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pagal KET 269.3 punkto reikalavimus D.K. privalėjo įvykus eismo įvykiui pranešti apie eismo įvykį policijai, o pagal 269.4 punkto reikalavimą pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardės ir adresais. Tačiau šių reikalavimų jis nesilaikė, iš eismo įvykio vietos, su kuria jis buvo susijęs, pasitraukė pažeidžiant kelių eismo taisykles, tuo buvo užkirsta galimybė objektyviam eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimui, su eismo įvykiu susijusių asmenų būklės nustatymui. Tokiu būdu D.K. įvykdė veikas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bei vairuodamas automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įvykdė veiką, numatytą ATPK 123 straipsnio 6 dalyje.

D.K. prašo teismą pakeisti nutarimą ir paskirti alternatyvią administracinę nuobaudą – minimalią piniginę baudą.

Teismui pateiktieji įrodymai, kuriais D.K. grindžia skundą nepatvirtina aplinkybių, kad yra prielaidos pakeisti paskirtąją administracinę nuobaudą. D.K. teikia teismui duomenis, kad dirba (duomenys neskelbtini) baldų surinkėju – vairuotoju, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai paveiks jo profesinę veiklą, neteks galimybės tęsti darbo ir gauti pajamų iš profesinės veiklos.

ATPK 130 str. 1 d. sankcija yra alternatyvi ir skiriama administracinė nuobauda : arba bauda arba atėmimas teisės vairuoti transporto priemones. Teismo posėdžio metu D.K. pripažino, tai nustatyta ir iš KET pažeidimų suvestinės (b.l.26-27), kad jis 2005 m. gruodžio 09 d. Šilalės rajono PK nutarimu jau yra baustas pagal ATPK 130 straipsnį už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, bei 2007 m. birželio 24 d. Šilalės rajono PK nutarimu yra baustas pagal ATPK 134 straipsnį 30 litų bauda už naudojimosi saugos diržais pažeidimus. Šiais nutarimais paskirtosios administracinės nuobaudos nėra įvykdytos, baudos nesumokėtos, šios nuobaudos vykdomos priverstine tvarka. D.K. pripažino, kad nesumokėta baudų suma yra apie 1500 litų ir jis turi galimybę mokėti baudą tik dalimis - po 150 litų per mėnesį. Taigi akivaizdu, kad D.K. neišsigalėtų sumokėti paskirtosios administracinės nuobaudos – baudos, jeigu teismas tenkintų jo skundą. Beje, atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., 2001 m. gruodžio 12 d. LVAT konsultacija Nr.137), teismas, vadovaudamasis baudos skyrimo taisyklėmis, privalėtų skirti artimą maksimaliai administracinės nuobauos - baudos, dydį, o tai sudarytų ne mažiau kaip 3750 litų baudą.

Taipogi būtina atsižvelgti ir į tai, kad D.K. už ankstesnius teisės pažeidimus jau yra skirtos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau jokio prevencinio poveikio paskirtosios baudos neturėjo, todėl būtinas tokių nuobaudų, kuriomis būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai skyrimas. Būtent tokia nuobauda yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuri ir yra paskirta ginčijamu nutarimu.

D.K. įvykdė vieną iš sunkiausių ir grubiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl institucija atsižvelgusi į pažeidimo esmę, pažeidimo sunkumą, sunkinančių aplinkybių buvimą, pagrįstai skyrė sankciją – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 40 mėnesių, kuri beje yra artima minimaliai. Įstatymo leidėjas, įvertinęs tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, galimas pasekmes, už tokio pobūdžio pažeidimus, yra numatęs griežtas sankcijas, todėl teismas neturi pagrindo formalius nurodytus kriterijus pripažinti švelninančiais atsakomybę ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės, kurių šios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šilalės rajono policijos komisariato 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu ir D. K. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.