- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2-7494-759/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00368-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- AB NEO Finance
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB NEO Finance ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB NEO Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 4473,75 Eur negrąžinto kredito dalį, 279,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.), 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4473,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 4 d.), 1487,27 Eur tarpininkavimo mokesčio, 8,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.), 17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4473,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovui A. M. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolinimo platformos operatorius – ieškovė AB NEO Finance ir atsakovas A. M. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis). Atsakovui suteiktas 5104,10 Eur vartojimo kreditas 48 (keturiasdešimt aštuonių) mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1965,34 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 17 proc.), 346,40 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. birželio 4 d. Atsakovui pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovui raginimą, kuriame informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį.
Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo
Kaip jau buvo nustatyta, atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 4473,75 Eur negrąžinto kredito dalis.
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 279,70 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 14 d., t. .y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos A. T. (toliau – LAT) 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje A. T. praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinis teismas taip pat yra suformavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: „nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“ (LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, p. 54).
Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 17 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki (duomenys neskelbtini). Sutartį nutraukus 2020 m. liepos 14 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 279,70 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į naujausią Lietuvos A. T. praktiką, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 4473,75 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4473,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 4 d.).
Dėl reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokestį
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1487,27 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 346,40 Eur. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 1.29 punkte įtvirtinta tarpininkavimo mokesčio sąvoka, t. y. tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei <...> . Sutarties 5.3 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1) specialiosiose sąlygose nustatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė kaip 30,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat šio straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis numato, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.
Įvertinus vartojimo kredito sutarties nuostatas, teismas sprendžia, kad kredito sutartyje nėra nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 papunkčio nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas bendrosios sutarties sąlygas (1.29 ir 5.3 papunkčius) pripažįsta negaliojančiomis ir nesąžiningomis įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 ir 5.3 papunkčiai šalių nebuvo individualiai aptarti, o sutarties sudarymo metu nebuvo aiškiai nustatyta mokesčio apskaičiavimo tvarka ir dydis, dėl ko konstatuotinas sąžiningumo principo pažeidimas. Teismo manymu, tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant tik sutarties specialiojoje dalyje nurodytą tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida – 346,40 Eur. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio netenkintinas.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 5 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 14 d. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė prašo priteisti tokio dydžio kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas pagal 17 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto, šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 8,36 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 5 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 14 d., atmestinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 4473,75 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Pagal Lietuvos A. T. praktiką, nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos A. T. 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų. Pažymėtina ir tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos A. T. 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad ieškovė 17 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, minėtas reikalavimas taip pat atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5099,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 279,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (visa ieškovės reikalavimų suma – 6249,08 Eur, ieškovei priteista 5099,85 Eur, kas sudaro 82 procentus visų ieškovės reikalavimų; ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 341 Eur; kadangi patenkinami 82 procentai ieškovės reikalavimų, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos taip: 341 Eur x 82 % = 279,62 Eur).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 4473,75 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 75 ct) negrąžinto kredito dalį, 279,70 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 70 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.), 17 (septyniolika) procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4473,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 4 d.), 346,40 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 40 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5099,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 279,62 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, buveinės adresas: Vilnius, A. Vivulskio g. 7, NEO finance sąskaita Nr. LT31 3520 0935 0384 0425, naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.