Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agneškai Kovalevskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams A. (A.) T. ir I. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad iškovė J. T. ir atsakovas I. M. susilaukė dukros M. T., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas). Nuo 2022 m. spalio pabaigos ieškovė su atsakovu I. M. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. 2023 m. vasario 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1987-723/2023, panaikintas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje atliktas santuokos apskaitos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įregistruota A. T. ir J. T. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Maišiagalos Šv. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijoje. Atsakovas A. T. atsisakė paduoti teismui bendrą pareiškimą, kad vaiko tėvu būtų įrašytas atsakovas I. M. Ieškovė, siekdama užtikrinti savo biologinio vaiko teisę žinoti tėvus, užtikrinti vaiko interesus ir normalų jo vystymąsi bei lavinimą, yra priversta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir teikti ieškinį dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nuginčijimo ir nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas I. M. yra biologinis vaiko tėvas, ir į tai, kad nuo pat gimimo rūpinasi vaiko išlaikymu ir jo priežiūra, pagrįstai prašoma teismo apginti vaiko interesą neišsiskirti savo pavarde nuo tėvo, užtikrinti vaiko teises į šeimos ryšius. Vaiko pavardės nustatymu siekiama apginti išimtinai vaiko interesus, nes šeimoje yra svarbūs vaiko interesai turėti tokią pavardę kaip ir jo tėvo, niekuo neišsiskiriant nuo jį supančių ir juo besirūpinančių asmenų. Nustačius M. T. pavardę „M.“, nebus pažeidžiamas vaiko identiškumas, kadangi atsakovas I. M. yra biologinis vaiko tėvas. Be to, ieškovė su atsakovu I. M. planuoja susituokti.

4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvadoje nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus: A. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini). J. T. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių vaikų A. T., S. T. ir G. B. (šiuo metu pilnametė) atžvilgiu. Ieškovės šeimai nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. vasario 6 d. buvo taikoma atvejo vadyba. 2023 m. spalio 19 d. buvo telefonu susisiekta su ieškove J. T. Pokalbio metu ieškovė buvo nusiteikusi agresyviai, kalbėjo nemandagiai, klausinėjo, kaip susijęs vaiko teisių apsaugos skyrius. Patikino, kad atsakovas A. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Paprašius nurodyti atsakovo I. M. telefono numerį, ieškovė perdavė telefoną pastarajam. I. M. informavo, kad nuo 2022 m. spalio mėn. gyvena kartu su J. T. Patvirtino, kad M. T. yra jo dukra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. T. šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), Skyriaus specialistams nepavyko susisiekti su juo ir išklausyti jo nuomonę. Nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas nepažeidžia nepilnamečio vaiko M. T. interesų. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir remiantis tuo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, Skyriaus manymu, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nepažeidžia vaiko teisių ir geriausių interesų. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus, todėl Skyrius neprieštarauja ieškiniui.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes. Bendro pareiškimo dėl tėvystės nustatymo notarui pateikti nepavyko, nes atsakovas A. T. neatvyko.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas I. M. parodė, kad pripažįsta ieškinyje nurodytas aplinkybes. Patvirtino, kad M. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra, o jis yra vaiko tėvas. Atsakovas gyvena kartu su ieškove ir dukra, kaip šeima.

8. Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su ieškiniu. Ginčo tarp šalių nėra. Ieškinį tenkinus, nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes kiekvienas vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvai.

9. Atsakovui A. T. procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas ir teismo šaukimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė J. T. ir atsakovas A. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Maišiagalos Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijoje, kuri buvo apskaityta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1987-723/2023, panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos įrašas (Nr. (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) ieškovei J. T. gimė dukra M. T. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) M. T. tėvu nurodytas atsakovas A. T.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

11. Ieškovė prašo pripažinti, kad A. T. nėra M. T. tėvas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

13. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

14. Kaip minėta, J. T. ir atsakovo A. T. santuoka nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 3 d. sprendimu. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė dukrą M. T. Kadangi vaikas gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko tėvas pripažintas buvęs sutuoktinis A. T. (CK 3.140 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2022 m. spalio pabaigos gyvena ir bendrą ūkį veda su atsakovu I. M., kuris yra vaiko biologinis tėvas. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad jis nuo 2022 m. spalio mėn. gyvena ir bendrą ūkį veda su ieškove. Teismo posėdžio metu atsakovas I. M. pripažino, kad jis yra nepilnamečio vaiko M. T. tėvas, o M. T. yra jo biologinė dukra.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp nepilnamečio vaiko M. T. ir gimimo įraše vaiko tėvu nurodyto asmens atsakovo A. T. nėra susiformavusių jokių santykių bei socialinio ryšio. Skyriaus atstovė, teismo posėdžio metu nurodė, jog, ieškinį tenkinus, nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.

16. Pažymėtina, kad atsakovas A. T., kuris yra nurodytas tėvu nepilnamečio vaiko gimimo įraše, prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių nepateikė, aplinkybių, kad A. T. nėra biologinis vaiko tėvas ir kad tarp vaiko bei jo jokio socialinio ryšio nėra, neginčijo.

17. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, nuginčijus atsakovo A. T. tėvystę nepilnamečiui vaikui M. T. ir nustačius biologinį tėvą, vaiko interesai nenukentės, tokiai išvadai bylos nagrinėjimo teisme metu pritarė ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė, todėl reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas – pripažintina, kad atsakovas A. T. nėra M. T. biologinis tėvas, o M. T. nėra atsakovo A. T. biologinė dukra (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

18. Nuginčijus tėvystę, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) padarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. T. yra vaiko M. T. tėvas, naikintinas (CK 3.150 straipsnis, 3.152 straipsnio 3 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo.

19. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad atsakovas I. M. yra vaiko M. T. biologinis tėvas.

20. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus ir poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (3.146-3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

21. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas I. M. kartu gyvena ir bendrą ūkį veda nuo 2022 m. spalio mėn., kad, kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, atsakovas I. M. rūpinasi nepilnamečiu vaiku M. T., siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovą I. M. vaiko M. T. biologiniu tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

22. Be kita ko, ieškovė prašo, nustačius nepilnamečio vaiko tėvystę, M. T. pakeisti pavardę į „M.“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas I. M. šiam ieškovės reikalavimui neprieštarauja, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti ieškovės dukros M. T. pavardę į „M.“ (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.167 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovei sudaro 283,75 Eur. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Visgi CPK 93 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

24. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų priteisimo klausimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į atsakovų procesinį elgesį, o būtent tai, kad atsakovas I. M. nuo pat pradžių sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, į tai, kad vaiko tėvu gimimo liudijime atsakovas A. T. buvo įrašytas ne dėl savo kaltės, o formaliu pagrindu, į tai, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų valstybei nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 392, 399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. (A.) T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nėra M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas, o M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nėra A. (A.) T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biologinė dukra.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) padarytą gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. (A.) T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra vaiko M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvas.

Pripažinti, kad atsakovas I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra vaiko M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvas, o M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra atsakovo I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dukra.

Įrašyti vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvas yra I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) suteikiant M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pavardę „M.“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.