- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-307-361-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00061-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Zigmas Pocius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- G. Ž.
- Nukentėjusysis
- I. Ž., G. Ž., E. Ž.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
Teisėja E. Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00061-2009-8
2011 m. balandžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. – už nukentėjusiųjų įžeidimą 2008 m. spalio 6 d. – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; pagal BK 155 str. 1 d. – už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą 2008 m. spalio 24 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal BK 155 str. 1 d. – už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą 2008 m. lapkričio 17 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal BK 155 str. 1 d. – už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą 2008 m. gruodžio 22 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal BK 155 str. 1 d. – už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą 2009 m. gegužės 10 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal BK 140 str. 1 d. – už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam G. Ž. 2009 m. gegužės 10 d. – laisvės apribojimu 9 mėnesiams; pagal BK 155 str. 1 d. – už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą 2009 m. gegužės 11 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal BK 140 str. 1 d. – už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam E. Ž. 2009 m. gegužės 11 d. – laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 155 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., – už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą ir fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam G. Ž. 2009 m. gegužės 10 d., subendrintos apėmimo būdu ir už šias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., – už nukentėjusiosios I. Ž. įžeidimą ir fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam E. Ž. 2009 m. gegužės 11 d., subendrintos apėmimo būdu ir už šias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 155 str. 1 d. už nukentėjusiųjų įžeidimą 2008 m. spalio 6 d., 2008 m. spalio 24 d., 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2008 m. gruodžio 22 d., ir G. Ž. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 metams 7 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ž. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 6 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. ir nukentėjusiuosius E. Ž. bei G. Ž. jų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius.
Be to, G. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. spalio 24 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius.
G. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. lapkričio 17 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius.
Be to, G. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. gruodžio 22 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius.
G. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. gegužės 10 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius bei ranka sudavė vieną smūgį į nugarą nepilnamečiam nukentėjusiajam G. Ž., po to nuo 16 val. iki 17 val. vėlgi įžeidė nukentėjusiąją I. Ž..
Be to, G. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. gegužės 11 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vaikų akivaizdoje įžeidė nukentėjusiąją I. Ž. jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius bei ranka sudavė vieną smūgį į galvą nepilnamečiam nukentėjusiajam E. Ž..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pagal BK 155 str. 1 d. išteisinti, vadovaujantis BK 37 str. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 str. 1 d., dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo atleisti ir šią bylos dalį nutraukti. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 1, 3 p.). BK 155 str. 1 d. dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas ir prie bylos pridėtas nukentėjusiosios (ieškovės) ieškinys atsakovui (kaltinamajam) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt. Ieškovė atsakovo kaltę preziumuoja tuo, kad „atsakovas neatlieka savo, kaip sutuoktinio pareigų – neišlaiko šeimos ir ja nesirūpina, girtauja, žiauriai elgiasi su ja bei nepilnamečiais vaikais, vartoja fizinę ir psichinę prievartą“. CK 3.60 str. numato sąlygas, kurios preziumuoja sutuoktinio kaltę, viena iš jų, jeigu sutuoktinis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Įrodyti šių faktų buvimą 2009-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismui paduodamas privataus kaltinimo skundas. Byloje taip pat yra pateiktas CD diskas su garso įrašu, kurį pirmosios instancijos teismas laikė kaip turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tačiau priimant apkaltinamąjį nuosprendį, garso įrašai nebuvo tiriami, garso išklotinėmis nebuvo remtasi. Šis BPK 242 str. 1 d. pažeidimas lėmė ir BPK 20 str. 5 d. reikalavimo išsamiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus, nes teisme minėti rašytiniai įrodymai, garso įrašai, išklotinės nebuvo išsamiai ištirti. Iš minėtų rašytinių įrodymų, garso įrašų, jų išklotinių visumos galima daryti išvadą, jog šeimoje yra dažnai vartojama rusiška leksika, rusiški keiksmažodžiai, kuriuos kasdieniuose pokalbiuose vartoja I. Ž., sūnūs G. bei E. ir jiems tai yra priimtina. Minimos aplinkybės turi reikšmės vertinant, kokie veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius galėjo ją įžeisti, jeigu jos pačios kalboje netrūksta keiksmažodžių. Tačiau pagal BK 155 str. l d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už tokius konkrečius įžeidžiančius nukentėjusįjį žodžius, dėl kurių jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-21 nutartyje Nr. 2K-204/2008 konstatuojama, kad nusikaltimų asmens garbei ir orumui baudžiamosiose bylose, kurios paprastai nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, nukentėjusiojo parodymai yra ypač svarbūs, nes būtent nukentėjusysis pirmiausia įvertina, kurios kaltininko paskleistos žinios apie jį yra įžeidžiančios ar šmeižiančios, ir dėl šmeižimo ar įžeidimo kreipiasi į teisėsaugos institucijas. Apeliantas pažymi, kad privataus kaltinimo skunde nukentėjusioji kaltina jį tuo, kad 2008-10-06, būdamas girtas, įžeidinėjo ją bei nepilnamečius vaikus E. ir G., grasino fiziniu susidorojimu, matant vaikams spjovė jai į veidą, garsiai leido muziką, trukdydamas jai bei vaikams ilsėtis. Pagal šį epizodą jis yra nuteisiamas tik už nukentėjusiųjų įžeidimą, kuris pasireiškė necenzūrinių žodžių vartojimu. Analogiški nukentėjusiųjų kaltinimai yra suformuluoti ir kituose epizoduose ir nuteisiama už I. Ž. įžeidimą 2008-10-24, 2008-11-17, 2008-12-22, 2009-05-10, 2009-05-11 dienomis. Nei privataus kaltinimo skunde, nei teismo posėdžio metu nė vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, kokie kaltinamojo žodžiai, vartoti jų atžvilgiu, buvo įžeidžiantys, dėl kurių jie kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė nė vieno konkretaus išsakyto įžeidžiančio žodžio I. Ž. ar nepilnamečiams vaikams, o tik apsiribojo bendro pobūdžio fraze – vartojo necenzūrinius žodžius.
Nuteistojo G. Ž. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog BK 155 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą ir neviešą įžeidimą. Jam pareikšti įtarimai pagal šio straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už viešus veiksmus. Iš privataus kaltinimo skundo turinio, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, policijos surinktos medžiagos matyti, jog visas tariamas veikas jis padarė savo namuose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tik šeimos nariams, nukentėjusiesiems. Byloje nėra nustatyta, jog jo galbūt vartoti necenzūriniai žodžiai buvo paviešinti ar išsakyti viešoje erdvėje, todėl nesant viešumo požymio, veiksmų negalima kvalifikuoti pagal BK 155 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad privataus kaltinimo skunde jam yra pateikti įtarimai ir jis nuteistas pagal BK 140 str. l d. už tai, jog 2009-05-10 ranka sudavė vieną smūgį į nugarą nepilnamečiam nukentėjusiajam G. Ž., o kitą dieną sudavė ranka vieną smūgį į galvą nepilnamečiam nukentėjusiajam E. Ž.. Kaltinimas iš esmės buvo grindžiamas vien nukentėjusiųjų parodymais, o liudytojų V. V. ir A. L. bei L. V. parodymais nebuvo remtasi. Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas remiantis vien nukentėjusiųjų parodymais tuo atveju, jei jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Šioje byloje nėra pateikti medicininiai duomenys, specialisto išvados, konstatuojančios asmens sužalojimo faktą, todėl nukentėjusiųjų parodymai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus.
Apeliantas taip pat pažymi, kad nuo ieškinio padavimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme dienos jis tiesiogiai neturi galimybės bendrauti su savo vaikais G. ir E.. Iki privataus kaltinimo pateikimo teisme ir šiuo metu abu sūnūs gyvena su motina I. Ž., dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Esant minėtoms aplinkybėms, yra pagrindas teigti, jog abu nepilnamečiai vaikai nuteikti prieš tėvą, palaiko motiną, nes priešingu atveju vaikų ir motinos santykiai būtų priešiški. Tačiau nepaisant šių aplinkybių bei galimybės derinti savo parodymus, negalima teigti, jog nukentėjusiųjų parodymai yra išsamūs. Privataus kaltinimo skunde teigiama, jog 2009-05-10 G. Ž. kelis kartus trenkė ranka nepilnamečiam vaikui G. Ž. į nugarą, 2009-05-11 G. Ž. kelis kartus trenkė nepilnamečiam vaikui E. Ž. per galvą. Teisme G. Ž. teigia, jog įvykis buvo ne 2009-05-10, o 2008-05-10. G. Ž. sudavęs jam tik vieną smūgį delnu į nugarą, kitą dieną vieną smūgį sudavęs broliui E. per galvą. Analogiškai teisme įvykio aplinkybes nurodo ir E. Ž.. Apeliantas teigia, jog fizinio smurto prieš vaikus nevartojo, 2009-05-10 iš PK namo negrįžo, iki 2009-05-12 buvo pas kaimyną V. V., tą patį jis nurodė rašytiniame pareiškime 2-ajam PK. Jo parodymus patvirtina liudytojai V. V. ir A. L. bei L. V.. Esant prieštaringiems nukentėjusiųjų parodymams, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių sužalojimo faktą, nėra pagrindo teigti, jog padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. l d. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog BK 140 str. l d. numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už tyčinius kaltinamojo veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužaloja ar trumpam susargdina. Tikint prielaida, jog jis sudavė savo nepilnamečiams vaikams, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, dėl suduotų smūgių jiems sveikata nebuvo sutrikdyta, į teismo medicinos įstaigą nesikreipė, mokymosi procesas nebuvo nutrauktas, todėl nėra pagrindo teigti, jog tokie veiksmai gali būti besąlygiškai kvalifikuoti kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę. Be to, apeliantas teigia, jog vertinant galimus jo veiksmus, nepasisakyta, ar nebuvo ATPK 181 str. numatyto pažeidimo. Nukentėjusiųjų nurodytos įvykio aplinkybės, mechanizmas kelia abejonių, kad jos iš tiesų buvo susidariusios. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas jo, G. Ž., kaltę pagrindė nukentėjusiųjų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl juos pripažinti patikimais ir nekeliančiais abejonių, esant įsisenėjusiam konfliktui tarp jo ir I. Ž., ir atsižvelgiant į tai, jog vyksta byla dėl santuokos nutraukimo, nėra pakankamo pagrindo. Šiems argumentams pagrįsti apeliaciniame skunde remiamasi nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8 punktus. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino visų išdėstytų aplinkybių, padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas apie jo kaltę, nesant pakankamai ir patikimų, kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, netinkamai išsprendė nuteistojo kaltės klausimą, todėl jis pagal BK 140 str. l d. turi būti išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą, o pagal BK 155 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių. Jeigu apeliacinis teismas ir pripažintų, jog jo veikoje formaliai yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. l d., požymių, tai dėl mažareikšmiškumo (BK 37 str.) veika nėra pavojinga, nes nepadarė esminės žalos įstatymo ginamai vertybei – žmogaus sveikatai, kadangi nukentėjusiųjų sveikata nebuvo sutrikdyta, vaikų mokymosi procesas nebuvo nutrauktas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 15 str. 2 d. nuostatomis, byloje yra BPK 327 str. 2 d. punkte numatyta aplinkybė – pagrindas jį, G. Ž., pagal BK 140 str. l d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (BPK 37 str.), o bylą nutraukti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, be to, prašė priteisti 2420 Lt atstovavimo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p., 3 p.).
Apylinkės teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis 2008 m. spalio 6 d. spalio 24 d., lapkričio 17 d., gruodžio 22 d., 2009 m. gegužės 10 d., gegužės 11 d. įžeidė sutuoktinę I. Ž., o 2008 m. spalio 6 d. dar ir sūnus E. Ž. bei G. Ž.. Kolegijos nuomone, G. Ž. už įžeidimus nuteistas nepagrįstai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp sutuoktinių vyksta itin aštrūs konfliktai. Šiuo metu dar vyksta civilinės bylos Nr. N2-1043-796/2011 dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimas (duomenys iš teismų informacinės sistemos „Liteko“), nors, kaip matyti iš atsiliepimo į ieškinį (b. l. 4, t. 2), civilinė byla yra užvesta dar 2008 metais, ieškovė I. Ž. reikalauja nutraukti santuoką dėl atsakovo G. Ž. kaltės. Esant tokiai situacijai, negalima teigti, jog galbūt G. Ž. pavartoti necenzūriniai žodžiai galėjo įžeisti nukentėjusiąją ar jos vaikus. Įžeidimui yra būdinga tai, jog įžeidžiama viešai, be to, turi būti pažeminamas žmogus. Tai, kad galbūt necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti sutuoktinių bute, nelaikytina, jog jie buvo pasakyti viešai. Be to, prie bylos yra pridėta garso įrašo laikmena, iš pateiktų pokalbių išklotinių su savo vaikais ir G. Ž. (b. l. 11–20, t. 2) matyti, jog pati I. Ž. nevengia savo leksikoje vartoti necenzūrinius žodžius. Tai reiškia, jog toks bendravimas šeimoje jai nebuvo naujiena ir necenzūriniai žodžiai negalėjo jos kaip nors pažeminti. Apeliantas teisingai pažymi, jog nėra nurodyta, kokiais konkrečiais necenzūriniais žodžiais buvo įžeidinėjama I. Ž., todėl toks kaltinimas yra nekonkretus, taigi nėra aišku, kokie žodžiai buvo necenzūriniai. Paminėti argumentai leidžia daryti išvadą, jog G. Ž. už įžeidimus apylinkės teismas nuteisė nepagrįstai, jis pagal BK 155 str. 1 d. turi būti išteisintas nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl smūgių sudavimo G. Ž. yra nuteistas pagrįstai. Apylinkės teismas itin kruopščiai išanalizavo nepilnamečių vaikų E. Ž. ir G. Ž. parodymus, atkreipė dėmesį į jų parodymų evoliuciją, tarpusavyje susiedamas parodymų turinį skirtingu laiku, todėl kolegija, sutikdama su teismo padarytomis išvadomis, jų nekartoja. Beje ir pats apeliantas iš dalies pripažįsta, jog jis formaliai gal ir nusikalto, tačiau teigia, jog tokia veika turi būti pripažįstama mažareikšme arba jo veiksmai turėjo būti vertinami ne kaip nusikaltimas, o kaip administracinis pažeidimas, numatytas ATPK 181 str. 1 d.
Įstatymų leidėjas, be kita ko, už smūgių sudavimą, sukėlusį fizinį skausmą, numatė baudžiamąją atsakomybę. Natūralu, jog smūgių sudavimas nėra itin pavojinga veika, tačiau tai nereiškia, jog ji automatiškai turi būti pripažinta mažareikšme. Smurtinio pobūdžio veiksmai prieš savo vaikus bet kokiu atveju yra nusikalstami, o tokia veika negali būti laikoma mažareikšme. ATPK 181 str. yra kalbama apie tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Smurtiniai veiksmai prieš vaikus jokiu būdu negali būti suprantami kaip „tėvų valdžia“ ir vertinami pagal ATPK 181 str. nuostatas, nes, kaip minėta, už tokius veiksmus jau numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Apylinkės teismas pagrįstai G. Ž. nuteisė pagal BK 140 str., todėl dėl šios dalies apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė priteisti 2420 Lt atstovavimo išlaidų. Apylinkės teisme atstovavimo išlaidų klausimas nebuvo sprendžiamas, be to, dėl dalies veikų G. Ž. yra išteisinamas, todėl atstovavimo išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto 2011 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią G. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. dėl įžeidimo 2008 m. spalio 6 d., 2008 m. spalio 24 d., 2008 m. lapkričio 17 d., 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. gegužės 10 d., 2009 m. gegužės 11 d. ir dėl šių veikų priimti naują nuosprendį – G. Ž. išteisinti, nesant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., požymių.
G. Ž. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtas devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmes pagal BK 140 str. 1 d. (2009 m. gegužės 10 d. ir 2009 m. gegužės 11 d. veikos) BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti G. Ž. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis neskundžiamas.