Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-451-377/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-11
Bylos Nr.
1-451-377/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32233-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-451-377/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32233-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5; 2.1.15.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 11 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė,sekretoriaujant Militai Balandienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Pulauskienei,kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Romualdui Juščiui,nukentėjusiajam A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragė, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsituokęs, dirba(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. P. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2023 m. rugpjūčio mėn. 24 d. apie 16 val. 53 min. kelio Kaliningradas - Tauragė - Šiauliai - Ryga 38 - ame kilometre, (duomenys neskelbtini) ribose, V. P., vairuodamas automobilį "AUDI A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 157 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra: būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), prieš sukdamas į kairę privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas), sukdamas į kairę, privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms (KET 157 punktas), V. P., nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje lenkimo manevras nedraudžiamas, iš pagrindinio kelio vykdydamas posūkio į kairę manevrą nedavė kelio jo vairuojamą automobilį lenkusiam motociklui "Yamaha FJR 1300", valstybiniai numeriai(duomenys neskelbtini) vairuojamam A. V., ir susidūrė su motociklu, ko pasekoje tokie V. P. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, kurio metu nukentėjusysis A. V. patyrė dešinės pusės trijų, kairės pusės vieno šonkaulių, krūtinkaulio lūžimus su oro susikaupimu poodyje, krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimą, kas komplikavosi plaučių uždegimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023-08-24 prieš 17 valandą jis draugei L. R. priklausančiu automobiliu "AUDI A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Tauragės miesto važiavo į namus, esančius(duomenys neskelbtini) . Važiavo keliu Kaliningradas - Tauragė - -Šiauliai - Ryga. Važiavo tvarkingai, leistino greičio tikrai neviršijo. Pravažiavo sankryžą su keliu, vedančiu į Joniškės sodus. Nuo šios sankryžos iki(duomenys neskelbtini) gatvės, į kurią jam reikėjo sukti, buvo likę truputį daugiau nei pusė kilometro. Kai iki (duomenys neskelbtini) gatvės buvo likę maždaug 180-200 metrų, jis savo automobilyje įjungė kairiojo posūkio signalą. Per galinio vaizdo šoninį kairės pusės veidrodėlį žiūrėjo, ar nelenkia kitos transporto priemonės. Motociklo nei vieną kartą pasižiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį kelyje jis nematė, taip pat negirdėjo jokio važiuojančio motociklo garso. Pasukęs į kairę pajuto stiprų smūgį į kairę automobilio pusę ir spėjo pamatyti, kad per priekinę jo automobilio dalį skrieja žmogus. Tada pamatė, kad automobilis yra nublokštas į pakelės griovį. Buvo išsigandęs ir buvo šoke. Kai užėjo už savo automobilio galo pamatė, kad dešinėje automobilio pusėje, prie priekinio rato guli motociklas. Tuo metu įvykio vietoje sustojo keletas automobilių, atėjo keletas žmonių. Jis kartu su tais žmonėmis kelkraščiu paėjo tolyn ir maždaug už 15-20 metrų tame pačiame griovyje pamatė gulintį žmogų. Matė, kad jis judėjo, kad buvo su specialia motociklininko apranga, ant galvos buvo šalmas. Jis artyn nėjo, nes nuo patirto išgąsčio, būdamas stresinėje situacijoje, nelabai suvokė, ką turi daryti, kaip turi elgtis. Kažkas iš tų žmonių iškvietė greitąją pagalbą. Per kiek laiko į įvykio vietą atvyko specialiosios tarnybos, pasakyti negali, nes kaip jau sakė, dėl patirto streso nelabai suvokė kas vyksta. Jis tik matė, kad žmogus gyvas, matė kaip jį išvežė greitoji pagalba. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, viską matavo, fotografavo. Buvo patikrintas jo blaivumas. Jis buvo blaivus. Ir automobilis, ir motociklas iš įvykio vietos buvo išgabenti. Iš pradžių jis galvojo, kad dėl eismo įvykio kaltas motociklo vairuotojas. Papildomai tvirtina, kad prieš sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, ne vieną kartą žiūrėjo pro veidrodėlį, ar niekas jo nelenkia, ir atlikdamas posūkio į kairę manevrą jis buvo įsitikinęs, kad nieko nėra ir niekas jo nelenkia, buvo įsitikinęs, kad saugiai atlieka sukimo į kairę manevrą, bet kadangi ikiteisminiame tyrime yra gauta specialisto išvada, kurioje yra nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, dėl to savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Po įvykio domėjosi motociklininko sveikatos būkle. Jam buvo pasakyta, kad jis yra panardintas į komą ir gydomas Klaipėdos ligoninėje. Su nukentėjusiuoju bendravo telefonu, pokalbio metu atsiprašė, išreiškė norą susitaikyti. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi jo vairuojamas automobilis buvo draustas vairuotojo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir visą patirtą žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė. Automobilis, kurį vairavo, asmeninės nuosavybės teise priklauso L. R..

K. V. P visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. P. kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad šių metų rugpjūčio 24 dieną jam reikėjo nuvykti į Skaudvilę, kur jam priklausančioje sodyboje ketino nupjauti žolę. Apie 16 val. 30 min. jis nuvyko į jam priklausantį garažą, kuris yra garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini) Iš garažo pasiėmė jam priklausantį motociklą "YAMAHA FJR 1300", valst. (duomenys neskelbtini) Atsimena, kad motociklą išsivarė iš garažo ir ruošėsi važiuoti. Kas vyko po to momento, daugiau nieko neprisimena. Nežino nei kaip pradėjo važiuoti, nei kaip važiavo, nei kaip įvyko eismo įvykis. Atsipeikėjo tik rugpjūčio 27 dienos vakare Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po kiek laiko iš žmonos sužinojo, kad rugpjūčio 24 dieną, po to, kai išvyko iš garažo, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo stipriai sužalotas ir panardintas į komą. Komoje išbuvo iki rugpjūčio 27 dienos. Ligoninėje gydėsi iki rugsėjo 4 dienos. Jam buvo nustatytas kaukolės pamato lūžis, kepenų raumens įtrūkimas, širdies raumens sumušimas, plaučių sumušimas, 9 šonkaulių lūžimas ir kiti smulkesni daugybiniai sužalojimai. Nors ligoninėje ir nebuvo gydomas, tačiau tolimesnis gydymas buvo tęsiamas namuose, jis pats važinėjosi pas gydytojus į Kauną ir Tauragę. Šiuo metu bendra sveikatos būklė vidutinė, gydymas dar tęsiamas. Per pažįstamus ir draugus jis sužinojo, kad visą įvykį matė vienas žmogus, kuris taip pat tuo metu važiavo paskui jį. Iš šio žmogaus jis ir sužinojo įvykio aplinkybes. Teigia, kad jam V. P. skambino telefonu, pasakė, kad nematė jo važiuojančio ir viskas, taip pat minėjo, kad nori taikytis. Jis iš draudimo "BTA" gavo draudimo išmoką už motociklą, tai buvo apie 3500 eurų. Motociklas yra nebenaudojamas. Taip pat iš to paties "BTA" draudimo gavo dar vieną draudimo išmoką, tai 6000 eurų, neturtinės žalos atlyginimą už sveikatos sutrikdymą ir panašiai. Ikiteisminiame tyrime jis teikia civilinį ieškinį 5000 eurų sumai, dėl to, kad jis patyrė dideles išlaidas vaistams, taip pat patyrė daug kelionių išlaidų į gydymo įstaigas, važinėjo ir į Kauno ligoninę. Taip pat, intensyvus gydymas nuo eismo įvykio truko pusę metų, per kuriuos jis negalėjo dirbti, todėl prarado dalį pajamų. Taip pat ir šiai dienai sveikata nėra gera, turi vartoti vaistus, turi vykti pas akių gydytoją, jaučia skausmus kūne, kurie atsirado po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Dėl visų šių dalykų jis ir teikia civilinį ieškinį V. P., kadangi jam draudimo išmokos neužteko, jis patyrė daugiau išlaidų ir prarado pusei metų galimybę dirbti. Prašo priteisti 400 Eurturtinės žalos.

L. N. M parodė, kad 2023-08-24 apie 17 val. po darbo iš Tauragės važiavo į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini) Važiavo jam priklausančiu automobiliu. Kai jau buvo išvažiavęs iš miesto, jis pastebėjo, kad priekyje jo važiuoja motociklas. Matė ir tai, kad priekyje motociklo važiuoja automobilis. Koks būtent automobilis važiavo priekyje motociklo, tikrai negali pasakyti, nes neprisimena. Taip jie visi tokia eile ir važiavo. Pravažiavo sankryžą, kur veda kelias į Joniškės sodus, po to sankryžą su šalutiniu keliuku į kairę, kuris veda į mišką. Toliau važiavo link dar vienos sankryžos su keliuku kairėje, kuris taip pat veda į kažkokią gyvenvietę miške. Kokia tai gyvenvietė, negali pasakyti. Nei vienas iš jų važiavimo greičio tikrai neviršijo, važiavo tvarkingai. Ir kai jau jie visi buvo netoli tos minėtos sankryžos su tuo šalutiniu keliuku į kairę, kuris veda į kažkokią gyvenvietę, jis pamatė, kad priekyje važiavęs motociklas pradėjo lenkti tą priekyje jo važiavusį automobilį. Motociklas nepažeidė jokių taisyklių. Toje vietoje automobilį jis galėjo lenkti, nes kelio žymėjimo linija toje vietoje yra punktyrinė, ne ištisinė. Jis matė, kad motociklas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjo lenkti tą automobilį. Ir staiga po to pamatė, kad motociklas pakilo į viršų, pamatė, kad jis "skrenda". Viskas įvyko labai staiga. Suprato, kad įvyko avarija. Sustojęs pribėgo prie avarijos vietos, pamatė, kad pakelės griovyje yra įvažiavęs automobilis "AUDI", o jo priekyje yra "paglemžtas" motociklas. Už kelių metrų nuo automobilio griovyje gulėjo žmogus. Iš karto suprato, kad tai buvo motociklininkas, nes jis buvo apsirengęs specialia striuke, buvo su šalmu. Matė, kad jis griovyje judėjo, jis raitėsi. Dar nori pasakyti tai, kad kai jis sustojo, jis matė, kad priekyje motociklo važiavęs automobilis, kurį lenkė motociklininkas, įvykus avarijai nesustojo, o nuvažiavo tolyn. Tuomet jis suprato, kad motociklininkas tuo metu lenkė ne tą vieną automobilį, kuris važiavo jo priekyje. Jis norėjo aplenkti du automobilius. Vieną, t.y. tą, kuris važiavo jo priekyje, motociklas aplenkė, o su tuo automobiliu, kuris važiavo priekyje aplenkto automobilio, motociklas susidūrė. Kai pribėgo prie motociklininko, jis buvo sąmoningas. Jis matė, kad automobilio "AUDI" vairuotojas iš automobilio išlipo. Jis nebuvo sužalotas. Galimai tas žmogus buvo šoke, nes jis stovėjo gatvėje, tik žiūrėjo ir nieko nedarė. Netrukus avarijos vietoje sustojo pro šalį važiavęs automobilis. Iš jo išlipusi mergina pribėgo prie jo, ji savo telefone surinko pagalbos centro numerį, tačiau kalbėti davė jam, nes ji sakė nežinanti šių vietų ir negali pasakyti, kur pagalbai atvykti. Greitoji pagalba atvyko po kelių minučių. Sužeistąjį perdavė medikams. Tuo metu avarijos vietoje jau buvo sustoję dar keli automobiliai. Iš jų buvo išlipę daugiau žmonių. Jie visi padėjo medikams iškelti iš griovio motociklininką, nunešė jį į greitosios pagalbos automobilį. Kadangi buvo avarijos vietoje, o ir pats yra vairuojantis, jis suprato, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio "AUDI" vairuotojas į keliuką kairėje suko neįsitikinęs, kad nėra kliūties, t.y. ar jo automobilio niekas nelenkia. Motociklininkas tikrai lenkimo manevrą jau buvo pradėjęs, jis jau buvo aplenkęs vieną automobilį, kai "AUDI" vairuotojas pasuko į kairę. (b.l. 1 t. 116-119).

Iš 2023-08-24 tarnybinio pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023-08-24 apie 16:53 val. (duomenys neskelbtini) kelyje A12 Kaliningradas-Tauragė-Šiauliai-Ryga, 37,8 km., V. P. gim. (duomenys neskelbtini) (blaivus, 0,00 prom.), vairuodamas L. R. priklausantį automobilį "Audi A6" v.n. (duomenys neskelbtini), kelyje nepažymėtame kelio ženklu "Sankryža su šalutiniu keliu", sukdamas iš pagrindinio A12 kelio į kairėje kelio pusėje esančią šalutinę (duomenys neskelbtini) nepraleido pagrindiniu keliu jį lenkusio motociklo "Yamaha FJR 1300" v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. V., kurį vairavo A. V., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) . Po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų į Tauragės ligoninės skubios medicinos pagalbos priėmimo skyrių pristatytas motociklo "Yamaha FJR 1300" v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V. gim. (duomenys neskelbtini) Kuris dėl daugybinių kūno sužalojimų, komos būsenos, paguldytas į Tauragės ligoninės reanimacijos skyrių. (b.l. 1 t.5-10).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Protokole aprašyta kelių eismo įvykio vieta. Po apžiūros paimtos transporto priemonės ir perduotos tolimesniam saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę. (b.l. 1 t. 11-14, 15-24).

Iš transporto techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė AUDI, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). (b.l. 1 t. 25-27, 28-37).

Iš transporto techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas motociklas YAMAHA, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (b.l. 1 t. 39-41, 42-49).

Iš specialisto išvados Nr. G 398/2023(10) matyti, kad A. V. nustatyta odos nubrozdijimai krūtinėje, pilvo dešinėje pusėje, sėdmenyje, kelio sąnaryje, poodinės kraujosruvos krūtinės ir pilvo dešinėje pusėje, krūtinkaulio, kairės pusės 1, dešinės pusės 3-4-5-6-7-8-9-10-11 šonkaulių lūžimai su poodine emfizema, nežymus oro susikaupimas tarpuplautyje, krūtinplėvės ertmėse, plaučių sumušimas kardiogeninis šokas, kas komplikavosi plaučių uždegimu. Kaukolės kompiuterinėje tomogramoje, pagal turimą vaizdą, labiau panašu į nepilnai sugijusį seną lūžimą (mastoidinės celės oringos, minkštieju audiniai intaktiški - trauminių pokyčių). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai transporto priemonės dalys, paveikus dešinius kūno paviršius, galimai, ir užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodomu laiku, būdu. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės trijų, kairės pusės vieno šonkaulių, krūtinkaulio lūžimų su oro susikaupimu poodyje, krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimo, kas komplikavosi plaučių uždegimu, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b.l. 1 t. 71-73)

Iš specialisto išvados Nr. T-A 4451/2023(01) matyti, kad A. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b.l. 1 t. 75)

Iš specialisto išvados Nr. 11K-121(24) matyti, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio "Audi A6", valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. P. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje lenkimo manevras nedraudžiamas, iš pagrindinio kelio vykdydamas posūkio į kairę manevrą nedavė kelio jo vairuojamą automobilį lenkusiam motociklui "Yamaha FJR 1300", valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir susidūrė su motociklu. (b.l. 1 t. 80-85).

Iš AAS ”BTA Baltic Insurance Company”, veikiančios per Lietuvos filialą, rašto matyti, kad nuketėjusiajam A. V. atlyginta 6000,00 Eur neturtinė žala (b.l. 189 1t.) ir 3500,00 Eur turtinė žala.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo sužalojus A. V., pasitvirtino. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis V. P. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2023 m. rugpjūčio mėn. 24 d. apie 16 val. 53 min. kelio Kaliningradas - Tauragė - Šiauliai - Ryga 38 - ame kilometre, (duomenys neskelbtini) ribose, V. P., vairuodamas automobilį "AUDI A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 157 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra: būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), prieš sukdamas į kairę privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas), sukdamas į kairę, privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms (KET 157 punktas), V. P., nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje lenkimo manevras nedraudžiamas, iš pagrindinio kelio vykdydamas posūkio į kairę manevrą nedavė kelio jo vairuojamą automobilį lenkusiam motociklui "Yamaha FJR 1300", valstybiniai numeriai(duomenys neskelbtini) vairuojamam A. V., ir susidūrė su motociklu, ko pasekoje tokie V. P. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, kurio metu nukentėjusysis A. V. patyrė dešinės pusės trijų, kairės pusės vieno šonkaulių, krūtinkaulio lūžimus su oro susikaupimu poodyje, krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimą, kas komplikavosi plaučių uždegimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. P. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. P. vairuodamas automobilį "AUDI A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 157 punkto reikalavimus.

Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta V. P. kaltė padarius minėtus KET pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinį ryšį tarp V. P. KET nurodytų punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. V. P. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis V. P. padarė neatsargų nusikaltimą, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, todėl jam tikslinga taikyti švelniausią bausmę - baudą.

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog V. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių.

Duomenys apie civilinį ieškinį:

A. V. pareiškė 5000,00 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai ir neturtinei žalai atlyginti (1 t. b.l. 106).

Nukentėjusysis A. V. teisminio posėdžio metu taip pat patikslino savo reikalavimą dėl žalos priteisimo ir prašė iš kaltinamojo priteisti jai 400,00 Eur turtinės ir 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111 str. 1 d. nuostatas, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šioje byloje už turtinę ir neturtinę žalą moka draudikas AAS ”BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos Filialas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), t. y. ja draudikas nustatytų draudimo sumų ribose prisiima už draudėją nuostolių atsiradimo riziką dėl eismo įvykiu nuketėjusiems asmenims padarytos žalos. Draudimo bendrovės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai).

Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Šiame eismo įvykyje dėl žalos atlyginimo nukentėjusioms draudikas AAS ”BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Filialas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką. Atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tais atvejais, kada ieškinio suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neviršija įstatymo nustatytos žalos dydžio privalomo atlyginti draudikui.

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Turtinė žala.

Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. V. nurodė, jog jo patirtą turtinę žalą sumoje 400,00 Eur sudaro gydymo ir žmonos kelionės į gydymo įstaigą išlaidos.

Teismas mano, kad turtinė žala nukentėjusiajam 3500,00 Eur apskaičiuota tinkamai ir ją atlygino draudimo bendrovė AAS ”BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Filialo. Likusi turtinė žala dėl gydymo ir žmonos kelionės į gydymo įstaigą išlaidos 400,00 Eur sumoje priteisimo neįrodyta ir ji atmestina.

Neturtinė žala.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas nurodo, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai. Padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiajai R. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo institute svarbu nustatyti žalos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjusysis A. V. patyrė dešinės pusės trijų, kairės pusės vieno šonkaulių, krūtinkaulio lūžimus su oro susikaupimu poodyje, krūtinplėvės ertmėje, plaučių sumušimą, kas komplikavosi plaučių uždegimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiame eismo įvykyje dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam draudikas AAS ”BTA Baltic Insurance Company”, veikianti per Lietuvos filialą prisiėmė už draudėją nuostolių riziką ir nukentėjusiajam atlygino 6000,00 Eur neturtinei žalai (b.l.189 1t.) Teismo manymu, nukentėjusiojo nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis nėra per didelis, jis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Teismas laiko, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra atlygintas pilnumoje, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kaltinamajam 2024-03-28 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, paliktina nepakeista. (b.l. 148-151, I t.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilis "Audi A6" valst. nr. (duomenys neskelbtini), Motociklas "Yamaha", valst. nr. (duomenys neskelbtini) saugomi automobilių saugojimo aikštelėje, adresu(duomenys neskelbtini) , grąžintini teisėtiems savininkams L. R. ir A. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą baudą sumažinti trečdaliu ir paskirti V. P. galutinę 40 MGL, tai yra 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Nustatyti, kad 40 MGL (2000,000 eurų) bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „ Swedbank “, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas “, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

Išaiškinti, kad nesumokėjus baudą, ji bus išieškoma priverstinai, o ją sumokėjus baudos įmokos kvitą pristatyti nuosprendį priėmusiam teismui.

V. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį atmesti.

Automobilį "Audi A6" valst. nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje adresu(duomenys neskelbtini) (b.l. 25, I t.) grąžinti savininkei L. R..

Motociklą "Yamaha", valst. nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje adresu duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui A. V. (b.l. 39-40).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė