Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2014-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-320-768/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-04-14
Bylos Nr.
1-320-768/2014
Teisminio proceso Nr.
1-50-9-00456-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-320-768/2014Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00456-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.20.5.; 2.10.1;
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. balandžio 14 d. Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje,

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, darbingas iš dalies (45 procentai darbingumo), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 235 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 45-1-00968-13, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, 2013 m. rugsėjo 15 d., nuo 16 val. 40 min. iki 16 val. 55 min., Respublikinės Panevėžio ligoninės patalpose, esančiose Smėlynės g. 25, Panevėžyje, apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo, pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus nurodydamas išgalvotas įvykio aplinkybes, neva 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 20.30 val., prie parduotuvės, esančios Klaipėdos g. 44 d, jį sužalojo du jam nepažįstami asmenys, tokiu būdu nuslėpdamas nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kad 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 10.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jį sužalojo krikštasūnis V. T..

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013-09-15 kreipėsi į VŠĮ „Respublikinę Panevėžio ligoninę“, nes išvakarėse namuose jį sumušė krikštasūnis V. T.. Kai buvo paguldytas į ligoninės palatą traumatologiniame skyriuje, pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie klausinėjo apie sužalojimo aplinkybes. Nenorėdamas įskųsti ir įduoti policijai krikštasūnio V. T., pareigūnams nurodė kitas, melagingas aplinkybes. Paaiškino, kad buvo sumuštas prie parduotuvės dviejų nepažįstamų asmenų. Pareigūnai dėl sužalojimo iš jo priėmė pareiškimą, apklausė ir pripažino jį nukentėjusiuoju. Protokolus pareigūnai surašė pagal jo pasakojimus. Jis protokoluose pasirašė, kad yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą, bei dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pareigūnams melavo sąmoningai, nes nenorėjo, kad V. T. turėtų problemų policijoje. Tikėjosi, kad V. T. taip išvengs atsakomybės. Besigydant ligoninėje paaiškėjo, kad buvo sužalotas stipriai, savijauta buvo sunki, bloga, todėl nusprendė policijai pasakyti tiesą, kad V. T. atsakytų už savo veiksmus. Savo kaltę visiškai pripažįsta, sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Prašo paskirti jam bausmę-viešuosius darbus.(b. l. 34-35, 81)

Liudytoja G. G. parodė, kad 2013-09-14, apie 10.15 val., buvo kartu su R. G. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ruošėsi išeiti į miestą, kai į butą įėjo R. G. krikštasūnis „V.“, kurio kitų duomenų nežino. „V.“ (V. T.) į butą įėjo net nepaskambinęs skambučiu, duris atsidarė savavališkai, nors jos ir nebuvo užrakintos. Įėjęs pradėjo kalbėtis su R. G., kuris tuo metu kambaryje sėdėjo ant lovos ir telefonu kalbėjosi su savo motina. R. G. ranka krikštasūniui parodė, kad jis išeitų, rodydamas ranka link durų. Tuomet „V.“ praėjo prie ant lovos sėdinčio R. G., pasilenkė prie jo. Ji į „V.“ daug dėmesio nekreipė, nes buvo užsiėmusi savo reikalais. Ar jie ką kalbėjo tarpusavyje nenugirdo, tik po kelių sekundžių išgirdo garsą, panašų į smūgio garsą. Atsisukusi į jų pusę pamatė, kad R. G. pusiau gulomis guli ant grindų prie lovos, o „V.“ smūgiuoja rankomis R. G. iš nugaros pusės į dešinį šoną. Kiek konkrečiai sudavė smūgių, negali pasakyti, nes išsigando, bet smūgių buvo tikrai ne mažiau penkių. Girdėjo, kad kažkuriuo momentu „V.“ sakė: „nustok, ereli“. Išsigandusi išbėgo į koridorių. Dar prieš tai R. G. jai pasakė „kviesk policiją“. Jau būdama koridoriuje, pamatė, kad „V.“ išbėgo iš buto ir pasišalino. Grįžusi į butą pamatė, kad R. G. veidas sumuštas, patinusi ir paraudonavusi kairė akis. Kambaryje, ant lovos patalynės, ant kilimo, buvo daug kraujo. R. G. rūbai –džinsai, džemperis ir baltiniai buvo kruvini. Kai R. G. nusirengė rūbus, pamatė, kad jo nugara dešinėje pusėje pamėlusi. Iki ,,V.“ apsilankymo bute, R. G. buvo sveikas. Iš pradžių dėl R. G. sumušimo policijos nekvietė. Taip pat nesikreipė į medikus. Tai padarė tik tada, kai atvyko jos sūnus A., kuris, pamatęs sumuštą R. G., pasiūlė kreiptis į medikus. Tačiau tą dieną į medikus nesikreipė, nes R. G. buvo nestipriai išgėręs, bijojo. Taip pat nenorėjo išduoti jį sumušusio sūnėno. Į ligoninę R. G. nuvežė rugsėjo 15d., iš ryto. Po apžiūros R. G. buvo paguldytas į Respublikinės Panevėžio ligoninės Bendrosios chirurgijos skyrių. (b.l.21).

Liudytojas A. G. parodė, kad 2013-09-14, apie 10 val., jam į mobilų telefoną paskambino motina G. G., kuri pasakė, kad namuose (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena kartu su R. G., atėjo V. T., kuris sumušė R. G.. Motina sakė, kad R. G. gali būti lūžusi nosis ir šonkauliai. Jis augina mažametį vaiką, todėl iki vakaro pas motiną nuvykti negalėjo. Pas ją atvyko tą patį vakarą, galėjo būti apie 20.30val. Namuose buvo R. G. ir mama. Pats pamatė, kad R. G. yra stipriai sumuštas, todėl jam pasiūlė važiuoti į ligoninę, bet R. G. tą vakarą buvo neblaivus, todėl vykti į ligoninę atsisakė. Su R. G. sutarė, kad į ligoninę jį nuveš sekmadienį, ryte. R. G. su mama papasakojo, kad šeštadienį jie kartu ruošėsi vykti į turgavietę, kuomet pas juos į namus atėjo R. G. krikštasūnis V. T., kuris R. pradėjo priekaištauti, kad šis su juo nebendrauja, t.y. neparašo SMS, neskambina. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po to R. paskambino jo mama, su kuria R. G. kalbėjosi atsisėdęs ant lovos. V. T. vėl kažką replikavo R. G., tada R. G. ranka jam parodė išeiti pro duris. Ir tuomet V. T., priėjęs prie sėdinčio ant lovos R., jį pradėjo mušti, po to išbėgo pro duris. R. G. net nespėjo sureaguoti į V. T. puolimą, nesugebėjo apsiginti. Vėliau sužinojo, kad R. G. pareigūnams nurodė visai kitas sumušimo aplinkybes. Jis melavo, nes nenorėjo įskųsti savo krikštasūnio. Žinodamas visas R. G. sumušimo aplinkybes, bei kad R. G. padaryti sunkūs sužalojimai, pats nusprendė kreiptis į policiją ir pasakyti tiesą. Jis pats su V. T. nebendrauja. (b.l.20).

Liudytojas A. D. parodė, kad 2013-09-15 dirbo kartu su tyrėjais R. R. ir J. B. Panevėžio AVPK operatyvinėje grupėje, kai iš Panevėžio AVPK budėtojo gavo pranešimą apie ligoninėje dėl sumušimų gydomą R. G.. Nuvykę į ligoninę prašė R. G. nurodyti sužalojimo aplinkybes. R. G. paaiškino, kad buvo sumuštas prie parduotuvės, esančios Klaipėdos g. 44d, kad jį sumušė nepažįstami asmenys. Taip pat R. G. nurodė, kad dėl sumušimo rašys pareiškimą policijai. Iš R. G. paaiškinimo apie sužalojimą buvo matyti, kad jis sumuštas viešoje vietoje, todėl iš nukentėjusiojo buvo priimtas pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. Po to R. G. buvo apklaustas liudytoju. Liudytoju R. G. apklausė tyrėjas J. B., kuris jį įspėjo dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str., už žinomai melagingų parodymų davimą. Girdėjo, kad R. G. tyrėjui nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes, kurias jis buvo nurodęs prieš tai jam bendraujant žodžiu, t.y. kad jis buvo sumuštas nenustatytų asmenų, prie parduotuvės, esančios Klaipėdos 44d, Panevėžyje. Tyrėjui J. B. baigus R. G. apklausą, surašydamas nutarimą byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, R. G. pripažino nukentėjusiuoju, nes nusikalstama veika jam buvo padaryta fizinė žala. Pagal R. G. parodymus nuvyko prie parduotuvės, esančios Klaipėdos 44d, Panevėžyje, nes reikėjo apžiūrėti įvykio vietą. R. G. dėl patirtų sužalojimų kartu vykti į įvykio vietą negalėjo. Nuvykus prie minėtos parduotuvės, jokių nusikaltimo pėdsakų nebuvo nerasta. (b.l.25).

Liudytojas J. B. parodė kad 2013-09-15 dirbo kartu su tyrėjais A. D. ir R. R. Panevėžio AVPK operatyvinėje grupėje. Iš Panevėžio AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad į Panevėžio Respublikinės ligoninės priimamąjį kreipėsi R. G., kuriam pirminės apžiūros metu nustatyti galvos ir veido sumušimai, dešiniojo šonkaulio lūžimas, plaučių pažeidimas. Nuvykę į ligoninę, paprašė R. G. nurodyti aplinkybes, kuriomis jis buvo sužalotas. R. G. paaiškino, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, prie naktinės parduotuvės, esančios Klaipėdos g. 44d, Panevėžyje. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš R. G. R. R. priėmė pareiškimą. Po to jis R. G. apklausė liudytoju. Prieš tai A. D. užpildė pažymą apie R. G. asmens duomenis. R. G. apklausdamas liudytoju, jį įspėjo dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str., už žinomai melagingų parodymų davimą. R. G., apklausiamas liudytoju, nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes, kurias jis buvo nurodęs prieš tai su juo bendraujant žodžiu, t.y. kad jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, prie parduotuvės, esančios Klaipėdos 44d, Panevėžyje. Pagal R. G. parodymus nuvyko prie parduotuvės, esančios Klaipėdos 44d, Panevėžyje, tikslu apžiūrėti įvykio vietą, nes R. G. buvo nurodęs, kad buvo sumuštas prie šios parduotuvės. Nuvykus prie minėtos parduotuvės, jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta.(b.l.26).

Liudytojas R. R. parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojai J. B. ir A. D.. (b.l.27).

Iš 2013-09-15 protokolo - pareiškimo matyti, kad pareiškėjas R. G., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė, kad 2013-09-14, apie 20.30 val., buvo sužalotas prie naktinės parduotuvės, esančios Klaipėdos g. 44, Panevėžyje. (b. l. 10).

Iš 2013-09-15 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. G., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad 2013-09-14, apie 20.30 val., buvo sužalotas prie naktinės parduotuvės, esančios Klaipėdos g. 44, Panevėžyje. (b. l. 17).

Byloje esantys įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę nusikaltimo padarymu. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 235 str. 1 d., nes jis būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam R. G., atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 str., į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo pavojingumą, motyvą, į kaltinamojo asmenybę: neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 73), baustas administracine tvarka ( b. l. 68-71), nedirbantis ( b. l. 47), iš dalies darbingas, jam nustatytas 45 % darbingumas (b. l. 50-51), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis R. G. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti mažesnę bausmę. Jo prašymas netenkinamas, nes jam prokuroro siūloma skirti bausmė yra švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kurių trukmė artima šios bausmės rūšies minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

R. G. a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, paskirtoji bausmė mažintina 1/3, skiriant R. G. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. G., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Donatas Jatužis