- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-78-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10408-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- D. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-21143-1085/2024 pagal pareiškėjos D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė Reda Stašenienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. B. pateikė skundą dėl antstolės Redos Stašenienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 106/09/10791, prašydama panaikinti antstolės Redos Stašenienės 2024 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-24-106-19911 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ ir 2024 m. gegužės 17 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-106-12659.
2. Skunde nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi panaikino antstolės 2024 m. gegužės 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Tačiau nors teismas minėta nutartimi nepanaikino 2024 m. gegužės 17 d. išieškojimo negalimumo akto Nr. S-24-106-12659, užbaigti vykdomąją bylą nėra pagrindo, nes nuo 2008 m. spalio 28 d. iš skolininko R. J. yra išieškota tik 2 461,77 Eur, kai tuo tarpu spaudoje yra pateikiama daug informacijos apie skolininką ir jo turtingą gyvenimą.
3. Antstolė Reda Stašenienė 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-24-106-21610 atsisakė patenkinti išieškotojos skundą, nurodydama, kad vykdomojoje byloje buvo nustatyta, jog skolininkas nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės išregistruotos, ginklų neturi, banko sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų judėjimo jose nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjos D. B. skundo dėl antstolio veiksmų.
5. Teismas priėmė tokį sprendimą, konstatavęs, kad antstolė atliko visus būtinus vykdymo proceso veiksmus, pagrįstai ir teisėtai surašė 2024 m. gegužės 17 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-106-12659 ir 2024 m. liepos 31 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-106-19911, todėl pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais nėra pagrindo.
6. Teismas nustatė, kad antstolės kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 106/09/10791 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-107-769/2008 dėl 85 000 Lt (kas atitinka 24 617,70 Eur) išieškojimo iš skolininko R. J. kreditorės D. J. (dabartinė pavardė – B.) naudai. Antstolė 2009 m. birželio 23 d. paragino skolininką įvykdyti sprendimą. Antstolė 2009 m. liepos 7 d. areštavo skolininkui priklausantį turtą. Antstolė 2009 m. liepos 15 d., 2011 m. sausio 14 d., 2014 m. rugsėjo 10 d., 2015 m. birželio 5 d. priėmė patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą, reikalaujant išskaičiuoti lėšas iš gaunamo darbo užmokesčio, jas pervedant į antstolės sąskaitą. Išieškotojai 2012 m. birželio 7 d. buvo pervesta 44,58 Eur ir grąžintos 91,52 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 2017 m. gruodžio 4 d. pervesta 64,56 Eur, 2018 m. liepos 23 d. pervesta 17,95 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. pervesta 92,28 Eur, 2020 m. spalio 1 d. pervesta 35,16 Eur, 2022 m. sausio 4 d. pervesta 36,22 Eur, 2023 m. rugpjūčio 2 d. pervesta 12,18 Eur. Vykdymo proceso metu nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. po paskutinio piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko, buvo atlikti 6 skolininko duomenų patikrinimai (2023 m. spalio 11 d., 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. kovo 8 d., 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. gegužės 16 d., 2024 m. liepos 31 d.), kurių metu nustatyta, kad turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Antstolė taip pat nustatė, kad skolininkas 2024 m. gegužės 17 d. duomenimis nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės išregistruotos, ginklų neturi, banko sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų judėjimo jose nėra, yra išsiskyręs, nedeklaravęs gyvenamosios vietos. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, todėl tolesnis vykdymo veiksmų tęsimas, tikėtina, nebūtų efektyvus ir rezultatyvus, o tik didintų vykdymo išlaidas. Juolab, kad, pasak teismo, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja D. B. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinant antstolės Redos Stašenienės 2024 m. gegužės 17 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-106-12659 ir 2024 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-24-106-19911 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nepatikrino pareiškėjos skunde pateiktų reikšmingų duomenų apie skolininko einamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininko pareigos – vykdantysis direktorius), asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (skolininko pareigos – valdybos pirmininkas), (duomenys neskelbtini) (karininko laipsnis, bendraudamas su žiniasklaida vilki kario uniformą su skiriamaisiais Lietuvos ženklais), asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas ir rėmėjas), labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“ (įkūrėjas ir narys) ir nenustatė ar laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m. išieškotos lėšos buvo iš šių skolininko darboviečių;
1.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad antstolė nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų priemonių nustatyti skolininko galimai turimą nekilnojamąjį turtą, registruotą kitų asmenų vardu. Juolab, kad pats skolininkas antstolei yra pateikęs duomenis apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą Kaune, (duomenys neskelbtini). O ieškovė išsiaiškino, kad prestižiniame Kauno mikrorajone pastatytas nuosavas namas, kuriame skolininkas daug metų deklaravo gyvenamąją vietą, buvo pastatytas 2010 metais galimai iš pareiškėjai nesumokėtų bei kitų nuslėptų ir nedeklaruotų pajamų;
1.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad antstolė nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų priemonių skolininko galimai turimoms ir kitų asmenų vardu registruotoms transporto priemonėms nustatyti. Tuo tarpu pareiškėja išsiaiškino, kad skolininkas gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme laiko tamsiai mėlynos spalvos transporto priemonę – mikroautobusą, kuris galimai registruotas sugyventinės A. Ž. ar kitų artimųjų vardu. Be to, kad skolininkas nuo 2008 m. iki šiol vairuoja prabangius automobilius matyti iš jo paties skelbiamų nuotraukų socialiniame tinkle facebook, tačiau transporto priemonės nebuvo areštuotos ir išieškojimai neatlikti;
1.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad antstolė nesiėmė priemonių nustatyti į kokias banko sąskaitas skolininkas gauna atlyginimą, ar jis neturi sąskaitų užsienyje.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė Reda Stašenienė prašo netenkinti D. B. atskirojo skundo. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
2.1. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomojoje byloje Nr. 0106/09/10791 pateiktų dokumentų matė į kokią darbovietę buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad teismas nepatikrino iš kokių darboviečių ji gavo išieškotas sumas. Taip pat teismas matė, kad periodiškai buvo tikrinami Sodros duomenys apie R. J. gaunamas pajamas. Tuo tarpu nustatinėti legalus ar nelegalus skolininkų darbas – ne antstolių pareiga. Jeigu apeliantei kilo tokių įtarimų, pati galėjo kreiptis į atitinkamas institucijas;
2.2. Antstolis neturi įgaliojimų tikrinti užsienio bankuose esančių sąskaitų. Lietuvos antstolių veiklos teritorija apribota Lietuvos teritorija;
2.3. Vykdant išieškojimą, nuolat buvo tikrinama R. J. turtinė padėtis. Vykdomojoje byloje yra informacija apie nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kt. patikrinimus. Tačiau antstolis neturi įgaliojimų tikrinti kitų asmenų, nesusijusių su vykdomąja byla, turtinės padėties ir iš kokių lėšų tie asmenys įsigijo transporto priemones ar pasistatė namą. Jei išieškotojai kilo abejonių dėl kitų asmenų vardu registruoto turto, pati galėjo kreiptis į atitinkamas institucijas;
2.4. Apeliantė pati galėjo kreipti į policiją, jei galvojo, kad skolininkas piktybiškai nevykdo teismo sprendimo. Tuo tarpu iš oficialių šaltinių, duomenų bazių pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad R. J. piktybiškai nevykdo teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti išieškotojos skundo dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolė, atlikusi visus būtinus vykdymo proceso veiksmus ir nustačiusi, kad skolininkas neturi turto bei pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, pagrįstai ir teisėtai surašė išieškojimo negalimumo aktą bei užbaigė vykdomąją bylą. Tuo tarpu apeliantė tvirtina, kad teismas neįvertino to, jog antstolė priėmė skundžiamus dokumentus, nepatikrinusi jos nurodytų aplinkybių apie skolininko galimai gaunamą atlyginimą iš apeliantės nurodytų juridinių asmenų, apie jo turimą turtą, tačiau registruotą kitų asmenų vardu, apie galimai jo atidarytas sąskaitas bankuose, tame tarpe ir užsienio bankuose. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
11. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, jo veikloje keliami ypatingi atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie vykdomi, kai antstolis vadovaujasi jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais, neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų (Antstolių įstatymo 3 straipsni, CPK 585 straipsnio 4 dalis).
12. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Taigi, vykdymo procesas turi būti operatyvus ir negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką. Todėl remiantis esamu teisiniu reguliavimu, tais atvejais, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, antstolis, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, turi teisę (bet ne pareigą) nuspręsti, jog tęsti vykdymo procesą nėra tikslinga.
13. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė Reda Stašenienė atliko priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 106/09/10791 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-107-769/2008 dėl 85 000 Lt (kas atitinka 24 617,70 Eur) išieškojimo iš skolininko R. J. kreditorės D. J. (dabartinė pavardė B.) naudai. Vykdymo proceso metu 2012 m. birželio 7 d. išieškotojai buvo pervesta 44,58 Eur ir grąžintos 91,52 Eur būtinosios vykdymo išlaidos; 2017 m. gruodžio 4 d. išieškotojai pervesta 64,56 Eur; 2018 m. liepos 23 d. išieškotojai pervesta 17,95 Eur; 2019 m. gegužės 31 d. išieškotojai pervesta 92,28 Eur; 2020 m. spalio 1 d. išieškotojai pervesta 35,16 Eur; 2022 m. sausio 4 d. išieškotojai pervesta 36,22 Eur; 2023 m. rugpjūčio 2 d. išieškotojai pervesta 12,18 Eur. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. po paskutinio piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko, buvo atlikti 6 skolininko duomenų patikrinimai (2023 m. spalio 11 d., 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. kovo 8 d., 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. gegužės 16 d., 2024 m. liepos 31 d.), kurių metu nustatyta, kad turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Atsižvelgdama į tai, kad skolininkas yra išsiskyręs, nedeklaravęs gyvenamosios vietos, nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės išregistruotos, ginklų neturi, banko sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų judėjimo jose nėra, 2024 m. gegužės 17 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-106-12659 bei, vadovaudamasi CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. liepos 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-106-19911 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje antstolė atliko teisėtus veiksmus, nes nustatė aplinkybes, kurios, jos manymu, nesudarė pagrindo toliau tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Nors apeliantė teikia argumentus, kad antstolė atliko ne visus vykdymo veiksmus tam, kad surastų skolininko turtą, bylos duomenys patvirtina, kad iki nustatant faktinę situaciją, jog skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą išieškotojos naudai, antstolė ėmėsi reikiamų veiksmų skolininko turto suradimui, siųsti paklausimai skolininko darbovietėms, tikrinti įvairūs registrai. Ir vis dėlto, vykdymo proceso metu per beveik 15 metų (vykdomoji byla užvesta 2009 m. birželio 23 d.) ieškovės naudai iš skolininko buvo išieškota tik itin nedidėlė suma – 302,93 Eur skolos ir 91,52 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Tai leidžia daryti išvadą, kad vykdymo procesas nėra efektyvus, o skolininkui ilgą laiką neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, tęsti tokį procesą yra netikslinga ir neracionalu. Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų apie skolininko realiai turimą turtą ar gaunamas pajamas nepateikta.
15. Apeliantės argumentai, kad antstolė turi tęsti išieškojimo veiksmus, nes skolininkas galimai dirba, gauna darbo užmokestį į užsienyje atidarytas banko sąskaitas bei turi turto, registruoto kitų asmenų vardu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Vykdomojoje byloje, taip pat apeliacinės instancijos teismo iniciatyva iš Sodros informacinės sistemos gautame išraše apie R. J. darbovietę ir gaunamas išmokas yra duomenys apie skolininko darbo teisinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ankstesniais periodais (nuo 2013 m. rugsėjo 5 d.), tačiau tiek išieškojimo negalimumo akto surašymo metu, tiek pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, tiek ir šiuo metu skolininkas R. J. niekur nedirba; nuo 2024 m. vasario 21 d. gauna tik nedarbo socialinio draudimo išmoką. Be to, vykdomojoje byloje yra duomenys, kad skolininkas išieškojimo negalimumo akto surašymo metu neturėjo jokio turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva patikrinęs Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registrus, taip pat nustatė, kad skolininko vardu nėra registruota jokio registruotino turto (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad antstolė ėmėsi visų įmanomų priemonių skolininko kilnojamajam ir/ar nekilnojamajam turtui rasti, taip pat nustatyti skolininko gaunamas lėšas. Tuo tarpu nustatyti skolininko neapskaitomų pajamų, jeigu tokių gaunama, ar turto, esančio pas trečiuosius asmenis, antstoliui nėra galimybės.
16. Kita vertus, CPK numato išieškotojui teises ir pareigas, išieškotojas privalo: bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu; aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnio 1, 2 punktai); išieškotojas turi teisę: dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus; susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga; reikšti prašymus; ir kt. (CPK 639 straipsnis). Pagal CPK nuostatas visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti su antstole ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo bei gerbti vieniems kitų teises ir teisėtus interesus. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėja per visą vykdomojo dokumento vykdymo laikotarpį jokių prašymų ar duomenų dėl skolininko turtinės padėties neteikė.
17. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės priimti procesiniai sprendimai, kuriais užbaigtas vykdymo procesas, išieškotojos interesų nepažeidžia. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio patvarkymu grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir taip pasibaigus vykdomajai bylai, išieškotojui nėra draudžiama inicijuoti priverstinio išieškojimo pagal grąžintą vykdomąjį dokumentą proceso. Priešingai, CPK 631 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Tokiam (naujam) procesui pradėti, kaip ir bendraisiais atvejais, pirmiausia yra būtinas išieškotojo aktyvus valinis veiksmas – vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti, kuris turi būti atliktas per penkerius metus nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 606 straipsnio 2 dalis, 607 straipsnio 3 dalis, 650 straipsnio 1 dalis).
18. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.