Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu 1996-10-12 Alytaus miesto savivaldybės CBAĮ skyriuje, akto įrašo Nr. 442, nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

- palikti jai santuokinę B. pavardę, o atsakovui- jo pasirinkimu;

- nustatyti jų nepilnamečio sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja pagal jos gyvenamąją vietą;

- priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui M. B. išlaikymą turtu, priteisiant jam nuosavybėn atsakovo turimą nuosavybėje ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 8067 Lt, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (16 mėnesių ir 13 dienų, skaičiuojant per mėnesį 500 Lt), kurį ji tvarkys uzufrukto teise, taip pat išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

- priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės;

- priteisti iš atsakovo jos naudai 2000 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą natūra;

- priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1996-10-12 Alytaus miesto savivaldybės CBAĮS, akto įrašo Nr. 442. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. B..

Dėl šeimos iširimo priežasčių.

Šeima iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo netinkamo elgesio su juo ir sūnumi, dėl atsakovo nesirūpinimo šeima ir dėl jo neištikimybės. Atsakovas vienas 2010 metais pradėjo lankytis Alytaus mieste esančiuose šokių klubuose, susirado kitą moterį ir išsikėlė pas ją gyventi, kol pastaroji neišvyko gyventi į užsienį. Jai išvykus, atsakovas grįžo gyventi į šeimą, tačiau gyveno tik vieną mėnesį, šokių klube vėl susirado kitą moterį- D. D., pas kurią 2010 m. birželio mėnesį išsikraustė gyventi su visais jam priklausančiais daiktais, kur gyvena ir šiuo metu (duomenys neskelbtini). Prieš išsikraustydamas atsakovas dar ją žiauriai sumušė dėl to, kad ji aptiko savo sutuoktinį šokių klube su kita moterimi. Pagalbos į policiją nesikreipė, nes atsakovas prašė jos to nedaryti.

Du metus ji faktiškai viena rūpinasi sūnumi, moka mokesčius už atsakovui priklausančią buto dalį. Gyvendamas su kita moterimi, atsakovas nesirūpina nei šeima, nei jos bei sūnaus interesais, visiškai nesidomi jų gyvenimu.

Tokiu būdu, jau du metai jie negyvena šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Tarp jų neliko bendrų interesų, todėl bandyti išsaugoti santuoką nėra prasmės. Prašo neskirti termino susitaikymui. Mano, kad santuoka iširusi galutinai ir jos išsaugoti neįmanoma.

Dėl neturtinės žalos.

Dėl tokio atsakovo elgesio ir jo kaltės ji patyrė neturtinę žalą, nes dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo, ji kentėjo dvasinį skausmą. Iš atsakovo pusės nuolat juto nepagarbą šeimai, pažeminimą kaip motina ir kaip sutuoktinė. Dėl patirtų išgyvenimų susirgo depresija, iki šiol gydosi, perka vaistus.

Tekėdama už atsakovo turėjo vilčių sukurti tvirtą šeimą, bendrai su sutuoktiniu auklėti ir rūpintis vaiku, būti mylima. Kaip sutuoktinė, ji savo pareigų atsakovo atžvilgiu, nepažeidė. Savo išgyvenimus ji įvertina 5000 Lt. Tokiu elgesiu atsakovas ją pažemino, dėl to ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Dėl turto padalijimo.

Gyvendami santuokoje įgijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), 16 134 Lt vertės, kuris Nekilnojamo turto registro duomenų banke įregistruotas jos ir atsakovo vardu, lygiomis dalimis, ir lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės. Atsakovui priklausančią buto dalį prašo priteisti sūnui M. kaip išlaikymą turtu, o automobilį priteisti atsakovui, jai priteisiant 2000 Lt kompensaciją. Kitą turtą jie yra pasidaliję gera valia ir dėl jo ginčo nėra.

Dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Atsakovas su sūnumi negyvena ir nedalyvauja jo auklėjime du metus. Visą šį laiką ji prižiūri sūnų, rūpinasi, ruošia jam maistą, rūpinasi jo auklėjimu. Turėtų būti atsižvelgta ir į vaiko norą. Sūnus ją myli ir nori su ja gyventi, nes su tėvu ryšiai nutrūkę. Sūnus labai pergyveno dėl tokio tėvo elgesio, dėl šeimos iširimo, jis taip pat susirgo depresija, buvo gydomas.

Iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas sūnui toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius M. poreikius. M. yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos moksleivis. Drabužiams ir avalynei mėnesiui reikia apie 300 Lt, nes sūnus yra tokio amžiaus, kad labai reaguoja į supančią aplinką ir kitų nuomonę- nenori išsiskirti iš bendraamžių savo apranga. Mokesčiams už butą ir komunalinius patarnavimus per mėnesį reikia apie 400 Lt. Kadangi kartu su ja gyvena ir sūnus, todėl jo buto daliai išlaikyti reikalinga 200 Lt per mėnesį, maistui namuose- apie 300 Lt per mėnesį, maistui mokykloje- apie 130 Lt, higienos prekėms-50 Lt. Per mėnesį sūnui išlaikyti reikia apie 1000-1200 Lt. Vaiko išlaikymui iš atsakovo prašo priteisti po 500 Lt per mėnesį, kadangi jos turtinė padėtis yra blogesnė- mėnesinės pajamos yra 900 Lt, o pusę jų turi skirti sūnaus išlaikymui. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas ir turi pastovias nemažas darbines pajamas. Tokio dydžio išlaikymą atsakovas sūnui teikė pagal 2010-09-29 Alytaus rajono apylinkės teismo priimtą įsakymą. Kadangi atsakovas prisižadėjo ir išlaikymą teikė geranoriškai, tai jie buvo sutarę, kad po atsakovo pareikšto prieštaravimo, ji neteiks ieškinio. Tačiau atsakovas ją apgavo ir pastaruoju metu vaikui išlaikymo neteikia. Pradėjo teikti tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Išlaikymą vaikui prašo priteisti dviem išlaikymo formomis- periodinėmis išmokomis ir turtu. Kadangi su sūnumi ji gyvena vieno kambario bute, butas yra nedalus, o atsakovas bute negyvena, juo nesinaudoja, tai atsakovas žodžiu sutiko perleisti savo buto dalį kaip išlaikymą vaikui. Buto vidutinė rinkos vertė- 16 134 Lt, atsakovo turimo turto dalis- 8067 Lt. Skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį, išeitų, kad tokio dydžio išlaikymą jis turėtų teikti 16 mėnesių ir 13 dienų. Vaiko turtą ji valdys uzufrukto teise, viena privalės mokėti mokesčius iki vaiko pilnametystės. Ji jokio asmeninio turto, kurį galėtų parduoti ir skirti vaiko išlaikymui, neturi.

Dėl pavardės ir kreditorių.

Po santuokos nutraukimo ji nori pasilikti santuokinę pavardę- B..

Bendrų kreditorių neturi. Ji taip pat neturi asmeninių skolų. Ar atsakovas turi skolų, ji nežino.

Dėl kaltės.

Ieškovė nenurodo konkrečių jo kaltės faktų, vadovaujasi tik savo samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais dokumentais. Kadangi jo pajamos visą laiką buvo didesnės nei ieškovės, tai ir jo indėlis į šeimos išlaikymą visada buvo didesnis. Jis ieškovei duodavo lėšų apmokėti už butą, maistui bei nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Ieškovė klaidina teismą, kad jis sūnaus išlaikymui du metus neskiria lėšų ir neteikia jam materialinės paramos. Nuo 2011 m . sausio mėnesio jis su ieškove kartu negyvena. Gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Kai jo darbo užmokestis buvo didesnis, nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirdavo po 500 Lt per mėnesį. Dabar jo darbo užmokestis sumažėjo, todėl sūnaus išlaikymui skiria po 400 Lt per mėnesį.

Ieškovė yra impulsyvi, tvirto charakterio, užsispyrusi, dėl kiekvienos smulkmenos kyla barniai. Santykiai su ieškove pablogėjo dar 2004 metais, kuomet kartu su jais apsigyveno ir ieškovės motina. Gyvenimas virto košmaru, prasidėjo barniai, priekaištai, kad jis esąs niekam tikęs vyras, nesugeba išlaikyti šeimos, mažai uždirba ir pan. Dažnai jo neįsileisdavo į namus, tekdavo nakvoti pas tėvus kaime. Galiausiai 2011-01-06, sugrįžęs iš darbo, prie durų rado sukrautus jo asmeninius daiktus. Nieko kito nebeliko kaip išsikraustyti iš namų. Mano, kad santuoka iširo dėl pačios ieškovės kaltės.

Dėl neturtinės žalos.

Nesutinka, kad iš jo būtų priteista neturtinė žala, nes santuoka iširo dėl pačios atsakovės kaltės.

Dėl turto padalijimo.

Nesutinka su ieškovės siūlomu santuokoje įgyto turto padalijimu, tiksliau su santuokoje įgyto turto ieškovės nurodyta turto verte. Ieškovė nurodo, kad buto vertė yra 16 134 Lt. Pagal jo pateiktą 2012-06-14 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, buto vertė yra gerokai didesnė, nei nurodė ieškovė. Buto rinkos vertė yra 27 900 Lt, todėl kiekvienam iš sutuoktinių atitenka po 13 950 Lt vertės turto.

Automobilį (duomenys neskelbtini) jis įsigijo gyvendamas santuokoje, tačiau iš asmeninių lėšų. Jo vertė yra 4000 Lt. Sutinka, kad jiems abiems atitektų po ½ idealiąją dalį buto, o jam būtų priteistas ir automobilis.

Dėl sūnaus gyvenamosios vietos.

Sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Dėl išlaikymo sūnui.

Neatsisako teikti išlaikymo sūnui, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas ir būtiniausias išlaidas, sutinka nepilnamečiam sūnui M. B. teikti išlaikymą turtu, priteisiant jam ½ jam atitenkančio buto. Atsižvelgus į sūnui perleidžiamos buto dalies vertę, sūnui išlaikymo dydis prilygsta 465 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2012-07-01 iki 2014-12-31 (13 950 Lt : 30 (mėnesių) == 465 Lt).

Jo vidutinės pajamos yra 1666 Lt. Ieškovė klaidina teismą, kad sūnaus išlaikymui reikia 1000-1200 Lt per mėnesį. Sūnaus išlaikymui gyvendami kartu, skyrė ne daugiau kaip 600 Lt. Atsakovė visą sūnaus išlaikymo naštą stengiasi perkelti jam. Jeigu jis sūnaus išlaikymui mokėtų 500 Lt, tai jam pragyvenimui liktų tik 1166 Lt. Po santuokos nutraukimo jis taip pat turi teisę į gyvenamąjį plotą, reikės spręsti kito gyvenamojo ploto įsigijimo klausimą, t.y. ji nuomotis ar iš banko imti kreditą būsto įsigijimui. Jam pačiam pargyventi taip pat reikalingos lėšos- maistui, drabužiams ir kt. būtiniems poreikiams tenkinti.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (42-43 b.l.), o atstovas byloje nurodė, kad nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamosios vietos nustatymui kartu su motina ir išlaikymo jam priteisimu, pritaria. Motina sūnų tinkamai auklėja, domisi jo mokymusi, sudaro jam tinkamas sąlygas mokytis ir gyventi. M. pats nori, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Priteisus iš atsakovo po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, būtų patenkinti vaiko poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo (7 b.l.) matyti, kad tarp šalių 1996-10-12 sudaryta santuoka. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus M. (8 b.l.).

Dėl taikinimo.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo. Sutuoktiniai šeimai būdingų santykių nepalaiko nuo 2010 m. birželio mėnesio. Šalys reikalauja nutraukti santuoką, todėl terminas susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str. 4 d.).

Dėl kaltės.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip metus ( CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės preziumuodama jo kaltę- santuokinę neištikimybę, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip metus.

Ieškovei pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, t.y. neištikimybės faktą ir šeimos palikimo ir nesirūpinimo ja daugiau kaip metus faktą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiuos faktus. Atsakovo kaltė dėl santuokinės neištikimybės ir nesirūpinimo šeima daugiau kaip metus įrodyta ieškovės paaiškinimais ir gydymo įstaigos pažyma apie jos susirgimą (vidutinio sunkumo depresinis epizodas (29 b.l.).

Išklausius nepilnametį šalių sūnų, tai jis taip pat patvirtino, kad tik su motina gyvena jau du metus, nes tėvas išėjo pas kitą moterį. Ta moteris buvo atvažiavusi į kaimą pas jo senelius (tėvo tėvus), kai jis savaitę viešėjo kaime, todėl kai ta moteris būna pas senelius, jis nenori viešėti pas senelius. Tėvo išėjimas atsiliepė jo sveikatai, nes labai dėl to pergyveno. Susirgo depresija, nuolat skaudėdavo galvą.

Atsakovas santuokinę neištikimybę neigia, tačiau santuokinės neištikimybės prezumpcijos nenuginčijo, t.y. neįrodė, kad nurodyto fakto iš tikrųjų nebuvo arba, nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios jo kaltę arba apskritai paneigia, arba rodo ir esant ieškovo kaltę (CK 3.61 str. 1 d. ). Atsakovas kaltinamas santuokine neištikimybe, neįrodinėjo, kad neištikima yra ir jo sutuoktinė.

Ieškovė, pagrįsdama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė ir kitą pagrindą- šeimos palikimą ir nesirūpinimą. Nepaneigta ta aplinkybė, kad sutuoktiniai jau du metus gyvena skyrium. Atsakovas neigdamas neištikimybę, teigia, kad gyvena pas savo tėvus ir kad ieškovė jį išvijo iš namų. Tačiau šeimos palikimas ir ja nesirūpinimas nereiškia tik sutuoktinių gyvenimo skyrium fakto. Turi būti įrodyta ir kita aplinkybė- nesirūpinimo šeima. Rūpinimasis vien nepilnamečiu vaiku, nepatvirtina, kad tai yra rūpinimasis šeima. O ir nepilnamečiu sūnumi atsakovas gyvendamas skyrium ne visada tinkamai rūpinosi, nes ieškovė buvo priversta kreiptis dėl išlaikymo M. priteisimo (17 b.l.). Ieškovė viena išlaikė butą, sutuoktiniams priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise (18-27 b.l.).

Atsakovas nurodė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo. Tačiau kuo pasireiškė ieškovės kaltė, atsakovas neįrodinėjo, nurodydamas tik ieškovės charakterio bruožus.

Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos.

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė įgijo teisę reikalauti neturtinės žalos.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Neginčijamai įrodyta, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą dėl atsakovo neištikimybės ir dėl to, kad jis paliko šeimą, taip pat dėl to, kad nepilnametis sūnus M. labai išgyveno dėl tokio tėvo elgesio, taip pat kai bandydama išsaugoti šeimą, nuolat taikėsi su atsakovu, bandydavo vėl gyventi kartu, tačiau atsakovas ignoravo šias jos pastangas, kol galiausiai visiškai paliko šeimą.

Nustatant žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei asmens turtinę padėtį.

Dėl pergyvenimų ir įtemptos emocinės būsenos dėl atsakovo elgesio, ieškovei 2011 m. diagnozuota vidutinio sunkumo depresija (29 b.l.). Tačiau atsakovo turtinė padėtis (neturi jokio turto, pajamos- tik apie 1666 Lt gaunamas darbo užmokesti) neleidžia priteisti prašomą 5000 Lt neturtinę žalą. Atsižvelgiant į protingumo kriterijus ir teismų praktiką, iš atsakovės ieškovui priteistina 2000 Lt neturtinė žala.

Dėl turto padalijimo.

Santuokoje sutuoktiniai įgijo 1- no kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (12-14 b.l.). Ieškovė neteisingai nurodo nekilnojamo turto bendrosios nuosavybės formą, t.y. kaip dalinę nuosavybę, tačiau iš jos pačios pateikto Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalys turte nėra nustatytos. Todėl butas yra įtrauktinas į dalintino turto balansą.

Yra kilęs ginčas dėl buto vertės. Ieškovė nurodo, kad buto vidutinė rinkos vertė yra 16 134 Lt (vertė nurodyta ieškovės pateiktame prie ieškinio Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše (12-13 b.l.). Tačiau atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė vėlesnį- 2012-06-14 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad vidutinė buto rinkos vertė nustatyta 2012-06-14 ir ji yra 27 900 Lt. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Todėl nustatant buto vertę, vadovautinasi paskesniuoju 2012-06-14 d išrašu.

Ginčo dėl automobilio vertės nėra. Nors atsakovas nurodo, kad automobilis įsigytas santuokos metu, tačiau iš jo asmeninių lėšų, įrodymų apie tai nepateikė. Pripažintina, kad automobilis yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir taip pat įtrauktinas į dalintino turto balansą.

Tarp šalių nėra ginčo dėl turto padalijimo būdo. Šalys sutinka, kad butas būtų padalintas, lygiomis dalimis. Butas yra vieno kambario, nedalus, be to, sutuoktiniai sutinka, kad nustačius idealiąsias buto dalis, atsakovui atiteksianti buto dalis, būtų priteista jų sūnui, kaip išlaikymas turtu.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu abiems sutuoktiniams turto taip padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

Padalijus santuokoje įgytą turtą tokiu būdu, su kuriuo sutinka šalys, t. y. ieškovei priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (vertė 13 950 Lt), o atsakovui- ½ dalį buto (vertė-13 950 Lt) ir 4000 Lt vertės automobilį, iš viso atsakovui turto už 17 950 Lt, ieškovei priteistina 2000 Lt kompensacija, kompensuojant jai jos dalį pinigais už atsakovui atitenkančią jos dalį automobilio.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo nėra.

Nepilnametis šalių sūnus gyvena su motina, yra jos auklėjamas ir prižiūrimas. Išklausius M., jis taip pat pareiškė norą gyventi su motina.

N. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina pagal jos gyvenamąją vietą, nes tai atitinka vaiko poreikius ir interesus. Tą patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.).

Šalys sutaria, kad M. išlaikymas būtų priteistas turtu- ½ dalimi atsakovui atitenkančio buto. Jau nustatyta, kad ½ buto dalies vertė yra 13 950 Lt. Išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės. M. pilnamečiu taps 2014-12-02. Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas pagrįstai skaičiuoja išlaikymą už 30 mėnesių (nuo 2012-07-01 iki 2014-12-31. Tokiu būdu, išlaikymo suma būtų, skaičiuojant periodinėmis išmokomis per mėnesį, po 465 Lt.

Teismų praktikoje pripažintinas būtinu minimalios algos dydžio išlaikymas vaikui.

Ieškovė sūnui išlaikymą teikia pagal savo turtinę padėtį ir galimybes- jokio kito turto (asmeninio) apart nurodyto santuokoje įgyto, neturi. Pajamos- tik 900 Lt darbo užmokestis (9 b.l.), kurį gali skirti tik savo būtinų poreikių tenkinimui ir vaiko išlaikymui.

Atsakovas gauna apie 1660 Lt darbo užmokestį, kitų pajamų neturi, išlaikytinių taip pat. Padalijus santuokoje įgytą turtą, jam atitenka automobilis.

Pripažintina, kad vaiko tėvų turtinė padėtis nėra gera. Tačiau bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtą poreikių tenkinimo lygį. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti, tinkamai vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas socialiai vystytis, mokytis.

Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.) ir nustatydamas vaiko tėvų turtinę padėtį, o taip pat atsižvelgdamas į tėvų susitarimą, išlaikymas M. priteistinas turtu.

Dėl kreditorių.

Šalys pareiškė, kad kreditorių neturi.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina santuokinė B. pavardė (CK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos- jos sumokėtas žyminis mokestis bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), taip pat žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1996-10-12 Alytaus miesto savivaldybės CBAĮ skyriuje, akto įrašo Nr. 442, tarp V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. B. palikti santuokinę B. pavardę.

Priteisti iš V. B. D. B. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27 900 Lt vertės.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą V. B. vardu, 4000 Lt vertės.

Priteisti iš V. B. D. B. 2000 Lt piniginę kompensaciją už V. B. priteistą automobilį natūra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko- sūnaus M. B., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), turtu, ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13 590 Lt vertės.

Priteisti iš V. B. D. B. 100 Lt žyminį mokestį ir 42,10 Lt kitų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 142,10 Lt.

Priteisti š V. B. 509,70 Lt žyminį mokestį valstybei ir 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 521,70 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.