Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Liudvikos Tupiene,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovo K. V. atskiraji skunda del Šiauliu rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones.

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakove A. V. civilineje byloje pagal ieškovo K. V. ieškini atsakovei A. V. del santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, pateike Šiauliu rajono apylinkes teismui priešieškini ieškovui K. V. del santuokos nutraukimo del kito sutuoktinio kaltes, nepilnamecio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku ir auklejimo tvarkos nustatymo, santuokoje igyto turto padalijimo, išlaikymo sutuoktinei ir neturtines žalos priteisimo.

1) priteisti iš ieškovo K. V. laikina išlaikyma nepilnametei dukrai P. V. kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis po 2000,00 Lt nuo 2009-09-01 iki sprendimo byloje priemimo dienos;

2) priteisti iš ieškovo K. V. laikina išlaikyma atsakovei A. V. po 2000,00 Lt kas menesi nuo 2009-09-01 iki sprendimo byloje priemimo dienos;

3) uždrausti ieškovo K. V. nuosavybes teise valdomas UAB „Nerudijantis pasaulis“ ir UAB „Baltic metal center“ akcijas perleisti tretiesiems asmenims.

1.Nurodo, kad LR CK 3.192 str. 1 d. numato pareiga abiems tevams, tai yra tiek mamai, tiek teciui išlaikyti savo vaikus. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi praktiškai nuo šios pareigos atsakove A. V. atleido, nors vien tik tai, kad atsakove A. V. nenori dirbti ir gauti pajamas bei vykdyti savo pareiga prisideti prie nepilnamecio vaiko išlaikymo, nera pagrindas jai neprisideti prie dukters P. V. išlaikymo. Teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienam iš tevu esant blogesneje turtineje padetyje del savo nerupestingumo, del abejingumo, negalima remtis susidariusia turtine padetimi ir savo pareiga išlaikyti vaika perkelti kitam asmeniui.

2. Nurodo, kad LR CK 3.192 str. 2 d., reglamentuojanti išlaikymo dydi, itvirtina proporcingumo principa, kurio turinys apsprendžia tai, kad vaiko išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko protingu poreikiu bei nuo jo tevu turtines padeties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tevu turtine padetis. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai i tai atsižvelge. Ieškovas dirba UAB „Baltic metal center“, jo priskaiciuotas darbo užmokestis yra 2045,45 Lt, išmokamas darbo užmokestis - 1647,68 Lt, jokiu kitu pajamu negauna. Be nepilnamecio vaiko P. V. dar išlaiko iš pirmos santuokos su R. V. nepilnamete dukra V. V., kurios gyvenamoji vieta yra nustatyta su tevu. Taip pat ieškovas teikia išlaikyma iš pirmos santuokos su R. V. nepilnameciui sunui M. V., kas menesi moka po 130 Lt. Teisingumo bei vaiku lygiateisiškumo principas lemia tai, kad pinigu suma, kuria teveliai skiria dviem ar daugiau vaiku, turi buti panaudota lygiomis dalimis (LR CK 3.198 str.), tai yra negali buti, kad vienam vaikui skiriama daug didesne pinigu suma nei kitam (išskyrus išimtinius atvejus, kuriu šioje byloje nera). Pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisus kaip laikina išlaikyma po 800 Lt kas menesi vien tik nepilnamecio vaiko P. V. išlaikymui, tai sudarys beveik puse ieškovo gaunamu menesiniu pajamu, o iš likusiu 800 Lt ieškovas tures išlaikyti nepilnameti vaika V. V., prisideti prie nepilnamecio vaiko M. V. išlaikymo ir dar išsilaikyti pats, taip pat dar teikti laikina materialini išlaikyma atsakovei A. V., kas objektyviai neimanoma.

3.Nurodo, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki šiol ieškovas skyre nepilnamecio vaiko P. V. išlaikymui vidutiniškai kas menesi 420,13 Lt, ka patvirtina jo pateikti rašytiniai irodymai. Tai rodo, kad teismui nebuvo pagrindo padaryti išvada, jog ieškovas gera valia neteikia išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma apskustoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme numatytas išimtis. Absoliuciu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (LR CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujanciu byloje ar kitu suinteresuotu asmenu prašymu gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas. LR CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemones, kuriu nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi ar pasidaryti nebeimanomas, gali buti taikomos ne tik tos, kurios numatytos LR CPK, taciau ir tos, kurios numatytos kituose istatymuose. Vienas iš tokiu istatymu yra LR CK 3.65 str., kuriame numatytos laikinuju apsaugos priemoniu rušys, taikytinos teismui nagrinejant šeimos bylas. Mineta teises norma laikytina bendraja ir taikytina visais atvejais, kai butina apginti nepilnameciu vaiku ar kito sutuoktinio interesus. LR CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas i sutuoktiniu vaiku interesus, taip pat i vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinasias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šiu priemoniu taikymo pagrindas – butinybe apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko, taip pat kito sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybes, irodancios, kad nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu, gali nukenteti turtines ar asmenines neturtines vaiko, taip pat kito sutuoktinio teises. Vienos iš tokiu laikinuju apsaugos priemoniu, numatytu LR CK 3.65 str. 2 d., kurias ir praše taikyti atsakove, pateikdamas priešieškini, yra priteisti iš ieškovo K. V. laikina išlaikyma nepilnameciam vaikui P. V. ir atsakovei A. V. (LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p.), taip pat areštuoti turta, kol bus išsprestas jo priklausomybes nuosavybes teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokejima (LR CK 3.65 str. 2 d. 5 p.).

Del laikino materialinio išlaikymo priteisimo nepilnameciui vaikui

Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 istatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencija, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisines sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais istatymais. Minetos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokiu vaika liecianciu veiksmu, nesvarbu, ar tai darytu valstybines ar privacios istaigos, užsiimancios socialiniu aprupinimu, teismai, administracijos ar istatymu leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Teiseju kolegijos vertinimu, teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka viena iš prioritetiniu tikslu, kuriu siekiama šeimos bylose del išlaikymo nepilnameciams vaikams priteisimo, t.y. užtikrinti vaiku teisiu ir interesu apsauga, ju teise gauti išlaikyma nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog butu patenkinti bent minimalus vaiko poreikiai (LR CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 2 d.). Kolegija nurodo, jog atskirojo skundo argumentas, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis neproporcingas ieškovo turtinei padeciai, yra nepagristas. Pirmosios instancijos teismas netyre ieškovo finansiniu galimybiu teikti tam tikro dydžio išlaikyma vaikams, nes taikant laikinasias apsaugos priemones netiriamos aplinkybes, kurios turi reikšme nagrinejant ieškinyje pareikštus reikalavimus. Teismas laikinasias apsaugos priemones taiko nenagrinejes byloje esanciu irodymu, nes irodymu pateikimo procesas tik prasidejes, todel tokios proceduros teismas atlikti net ir negaletu. Priteista 800 Lt suma kas menesi mokamu periodiniu išmoku dukrai P. V. išlaikyti iš ieškovo nera per didele, taip pat ji yra pakankama laikinai užtikrinti butinas šaliu nepilnamecio vaiko, gyvenancio kartu su atsakove, vystymosi salygas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika, pagristai butino nepilnamecio vaiko laikino išlaikymo dydžiui nustatyti kaip orientaciniu kriterijumi nurode Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtinta minimalia menesine alga, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Ši minimali išlaikymo suma užtikrina butinas vaikui vystytis salygas, todel turetu buti skiriama visais atvejais. Atsižvelgiant i tai, kad atsakove A. V. iki 2010-07-25, t.y. kol dukrai P. V. sueis trys metai, yra vaiko priežiuros atostogose (b.l. 9), ši jos teise yra itvirtina LR DK 180 str., nuo 2009-07-25, t.y. kai mergaitei sukako 2 metai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nutrauke atsakovei motinystes pašalpos mokejima, o ieškovas yra sveikas ir darbingas, todel negali buti atleistas nuo pareigos teikti nepilnametei dukrai P. V. minimalu laikina išlaikyma, t.y. po 800 Lt kas menesi, ir tokiu budu sudaryti normalias vaikui vystytis gyvenimo salygas.

Pažymetina, kad atsakovo pareiga irodyti, jog jis materialiai išlaiko savo nepilnamete dukra ar yra aplinkybiu, kurios itakotu šios pareigos vykdyma (LR CPK 177 str., 178 str.). Tuo tarpu ieškovo pateikti kasos cekiai (b.l. 13-20), paties atsakovo, o ne banko istaigos patvirtinti bankiniu mokejimu dokumentai ir todel neatitinkantys LR CPK 114 str. 1 d. reikalavimu, negali buti laikomi irodymais, patvirtinanciais, jog ieškovas kasos cekiuose nurodytas prekes pirko savo nepilnametei dukrai P. V., o atsakove A. V. gavo dukrai skirtus maisto produktus ar jos išlaikymui skirtas pinigines lešas. Be to, atsakove A. V. nurodo, kad ieškovo pateiktuose kasos cekiuose nurodytu prekiu P. V. nera gavusi (b.l. 103). Atsižvelgiant i šias aplinkybes teiseju kolegija sprendžia, jog nera pagrindo keisti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones apimties. Pažymetina, kad laikinosiomis apsaugos priemonemis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendes šaliu ginca iš esmes, pirmosios instancijos teismas tures nustatyti teiktina išlaikyma nepilnametei šaliu dukteriai, kuris gali buti nustatytas tiek didesnis, tiek mažesnis už skundžiama nutartimi priteista laikina išlaikyma. Galimai nustacius, jog šaliu nepilnametei dukrai teiktinas mažesnis išlaikymas negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonemis, tuomet sumoketos išlaikymo sumos vykdymo procese butu iskaitytos.

Del laikino materialinio išlaikymo priteisimo kitam sutuoktiniui

Sprendžiant klausima del sutuoktiniu tarpusavio išlaikymo, istatyme itvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendra šaliu nepilnameti vaika, yra nedarbingas del savo amžiaus ar sveikatos bukles. Taciau sutuoktinis neturi teises i išlaikyma, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (LR CK 3.72 str. 1 d., 2 d.). Šios normos taikytinos ir sprendžiant del laikino išlaikymo reikalingumo.

Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai sprende, kad yra prielaidos priteisti laikina išlaikyma taip pat ir apelianto sutuoktinei, atsakovei A. V.. Tokia teismo pozicija atitinka LR CK 3.72 str. nuostatas. Butent atsakove augina bendra sutuoktiniu vaika, kuriam dar nera sueje trys metai. Vien šis faktas, t.y. nedidelis vaiko amžius, leidžiantis ji auginanciam tevui buti atostogose vaikui prižiureti iki šiam sukaks treji metai (LR DK 180 str.) pats savaime suponuoja kito sutuoktinio pareiga ji išlaikyti. Sprendžiant, ar sutuoktinio, kuris tokio išlaikymo prašo, turtas bei gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, o kito sutuoktinio, kuris turetu ši išlaikyma teikti, pajamos tai daryti pakankamos, taip pat yra taikomas orientacinis minimalios menesines algos, t.y. 800 Lt, kriterijus. Šiuo metu atsakove motinystes pašalpos negauna, byloje duomenu, jog atsakove turi nekilnojamojo ar kito turto, nera. Pateiktas atsakovei priklausancios saskaitos išrašas (b.l. 123-132) neirodo, jog atsakove su tam tikrais treciaisiais asmenimis butu sudariusi paskolos sutartis, ar gautu, apart 97,50 Lt vaiko išmokos, kokias nors kitas pastovias pajamas. Visa tai patvirtina, kad net minimalus jos poreikiai, atitinkantys 1 MGL, ir leidžiantys deramai gyventi, nera patenkinami, todel 800 Lt per menesi laikinas išlaikymas atsakovei reikalingas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. V. vidutiniškai per menesi gauna 1693,20 Lt darbo užmokescio (b.l. 8), sunaus M. V. išlaikymui iš ieškovo Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 18 d. nutartimi priteista po 130 Lt kas menesi periodiniu išmoku, o dukters V. V. gyvenamoji vieta nustatyta su tevu (b.l. 10-11), ieškovui K. V. priklauso 100000 vardiniu paprastuju, kuriu nominali verte 10 Lt, UAB „Baltic metal center“ akciju (b.l. 71). 2009 m. rugsejo 30 d. UAB „Baltic metal center“ balanso duomenimis imones turtas sudaro 7525194 Lt, o per vienerius moketinos sumos ir trumpalaikiai isipareigojimai sudaro 2753093 Lt (b.l. 110), todel pagrindu teigti, jog imone yra nemoki, nera, kaip nera ir duomenu, jog imone butu sustabdžiusi savo veikla. Todel ieškovui turint 100000 vardiniu paprastuju UAB „Baltic metal center“ akciju, darytina išvada, jog oficialus ieškovo atlyginimas yra ne vienintelis K. V. pragyvenimo šaltinis net ir esant situacijai, kai pelno (nuostoliu) ataskaitos duomenimis UAB „Baltic metal center“ patyre nuostoliu (b.l. 111). Del išdestyto, kolegijos manymu, iš ieškovo atsakovei priteista 800 Lt per menesi laikino išlaikymo suma atitinka ieškovo finansines galimybes. Pažymetina, kad laikinosiomis apsaugos priemonemis nustatomas ne pastovus atsakovei teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendes šaliu ginca iš esmes, pirmosios instancijos teismas tures nuspresti privalo ieškovas teikti atsakovei laikina išlaikyma ar ne, o nusprendes, kad privalo, gales nustatyti tiek didesni, tiek mažesni už skundžiama nutartimi priteista laikina išlaikyma.

Del laikinuju apsaugos priemoniu - akciju arešto

Teiseju kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 145 str. 2 d. teismas laikinasias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinuju apsaugos priemoniu, kiek butina busimo teismo sprendimo ivykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principu, kuris reikalauja išlaikyti proceso šaliu interesu pusiausvyra, tai yra laikinosios apsaugos priemones turi buti parenkamos tokios, kad nesuteiktu ne vienai iš šaliu nepagristo pranašumo ir nevaržytu vienos proceso šalies teisiu daugiau nei butina tikslui pasiekti. Skundžiama nutartimi areštuotos ieškovui K. V. priklausancios UAB „Baltic metal center“ ir UAB „Nerudijantis pasaulis“ akcijos, taciau ieškovas atskiruoju skundu skundžia nutarties dali del UAB „Baltic metal center“ akciju arešto, todel teiseju kolegija nepasisako del UAB „Nerudijantis pasaulis“ akciju arešto.

Nagrinejamoje byloje atsakove pareiške priešieškini ieškovui del santuokos nutraukimo del kito sutuoktinio kaltes, kurio reikalavimai taip pat yra: 1) priteisti atsakovei A. V. asmenines nuosavybes teise 45000 UAB „Baltic metal center“ paprastuju vardiniu akciju, kuriu nominali verte 10 Lt, realios rinkos vertes pinigine kompensacija; 2) priteisti atsakovei A. V. 100000 Lt neturtines žalos atlyginimo, t.y. pareiške labai didelius 550000 Lt turtinio pobudžio reikalavimus, todel kolegijos vertinimu, teismas, siekdamas užtikrinti galimo palankaus atsakovei teismo sprendimo ivykdyma, kol bus išsprestas ginco akciju priklausomybes nuosavybes teise vienam sutuoktiniui klausimas, tinkamai taike ekonomiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus, turejo teisini pagrinda areštuoti ginco objekta - ieškovo vardu registruotas UAB „Baltic metal center“ akcijas, uždraudžiant jas perleisti tretiesiems asmenims, jas ikeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinant ju valdyma, disponavima, ar sumažinti ju verte (LR CPK 145 str. 1 d. 13 p., LR CK 3.65 str. 2 d. 5 p.).

Ieškovas nurodo, kad UAB „Baltic metal center“ akciju areštas turi neigiamos itakos bendroves bendradarbiavimui su užsienio kompanijomis, taip pat i teismo pritaikyta laikinaja apsaugos priemone neigiamai žiuri Danske Bankas, kuris UAB „Baltic metal center“ yra suteikes kreditu. Šie atskirojo skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagristi. Pats ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pagal UAB „Baltic metal center“ kredito sutarti pasirašyta su Danske Banku, ieškovas negali perleisti, ikeisti jo turimu bendroves akciju, todel darytina išvada, kad su tokiomis kredito sutarties nuostatomis ieškovas sutiko. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones taip pat reiškia ne ka kita, o disponavimo finansiniu turtu ribojima. Todel tiek bankas, tiek užsienio kompanijos, bendradarbiaujancios su UAB „Baltic metal center“ jau iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priemimo žinojo, kad ieškovui yra apribotas disponavimas jam priklausanciomis UAB „Baltic metal center“ akcijomis, ir neigiamos itakos bendroves veiklai tai neturejo. Todel del ir del šiu atskirojo skundo argumentu naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nera pagrindo.

Del išdestyto, ieškovo K. V. atskirasis skundas netenkintinas, Šiauliu rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiauliu rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarti nepakeista.