Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-28 · Administracinė byla Nr. I-3355-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-28
Bylos Nr.
I-3355-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01296-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3355-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01296-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, (b. l. 1–2, 40–41), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. birželio 19 d. buvo laikomas Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, jog buvo laikomas kamerose pažeidžiant minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Be to, kameros buvo apstatytos baldais, papildomą plotą užima sanitarinis mazgas, todėl kamerose nebuvo vietos judėti. Kamerų įrengimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai. Dėl iškvietimo mygtukų įrengimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, tačiau jo teikiami skundai dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo ignoruojami. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas teigia patyręs depresiją, dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą.

Atsiliepimas

Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 7–11, 58–60) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas skunde minimu ginčo laikotarpiu nuolat buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis už Vilniaus PN nustatyto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus.

Paaiškino, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose, kuriose asmeniui tenkantis plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Nurodė, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių, jo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. birželio 19 d.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog Vilniaus PN administracija neužtikrino teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus PN buvo laikomas kamerų tipo patalpose (baudos izoliatoriuje), kadangi buvo baudžiamas už Vilniaus PN pareigūnų reikalavimų nevykdymą (b. l. 14–23). Minimalaus vienam pataisos įstaigoje laikomam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas įtvirtintas Vidaus tvarkos taisyklių 11¹ punkte. Tiek iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. galiojusios, tiek nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 11¹ punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (11¹.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2.).

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą, būtina atmesti baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pažymėtina, kad LVAT, aiškindamas Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, dėl gyvenamosios patalpos ploto pažymėjo, jog Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1624-575/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2899-575/2016). Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad, nors plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose Nr. 3K, 9K, 12K ir 14K (b. l. 12). Patalpos Nr. 3K, bendras plotas 13,64 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo patalpos plotas 1,63 kv. m, taigi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudaro 4 kv. m. Patalpos Nr. 9K bendras plotas 11,6 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo patalpos plotas 1,54 kv. m, taigi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudaro 5,03 kv. m. Patalpos Nr. 12K bendras plotas 14,01 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo patalpos plotas 1,84 kv. m, taigi vienam asmeniui tenkantis plotas yra 4,06 kv. m. Patalpos Nr. 14K bendras plotas 13,5 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas 1,68 kv. m, taigi vienam asmeniui tenkantis plotas sudaro 3,94 kv. m. Taigi vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarime Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo pavojaus mygtukų iškviesti pareigūnams. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad tam tikru laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo įrengtas radijo taškas ir pagalbos iškvietimo sistema, kurią kameroje laikomi asmenys sugadino. Vilniaus PN atsiliepime iš esmės neneigia aplinkybės, kad tam tikrais laikotarpiais, signalizacijos mygtukai kamerose neveikė. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V- 82, 16.11 punktą kamerose turi būti įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalyje taip pat rekomenduojama laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Kita vertus, nors pareiškėjas ir tikino, kad dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas belsti į duris, jis tinkamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto fakto. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė kokius nors fizinius sužalojimus ar kitus neigiamus išgyvenimus dėl iškvietimo sistemos mygtuko neįrengimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie kilusias pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Vilniaus PN baudos izoliatoriaus patalpose vertė pasinaudoti iškvietimo sistemos mygtuku. Todėl, teismo vertinimu, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nekonstatuotinas.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė