Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi L. V. (L. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kazachstano Respublikos pilietės, turinčios nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, ištekėjusios, Kazachstano Respublikoje turinčios dukrelę, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. (L. V.) 2016 m. sausio 27 d., 19.50 val., Vilniuje, Pamėnkalnio g. 15, vairuodama automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbula eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, be to, automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. V. (L. V.) paaiškino, kad įvykio dieną, jai privažiavus prie sankryžos, mirksėjo žalias šviesoforo signalas, ji norėjo sukti į kairę. Buvo tamsu. Iš priešpriešinės juostos tiesiai važiavo kitas automobilis, todėl ji jį turėjo praleisti. Savo automobilį sustabdė ir pamatė, kad jis per daug išlindęs į važiuojamąją dalį, todėl nusprendė atbuline eiga pavažiuoti atgal į savo vietą. Grįžo atgal, neilgai pastovėjo, iš priekio važiuojantis automobilis ją praleido ir ji užbaigė manevrą to paties šviesoforo signalo metu, t. y. sankryžoje pasuko į kairę ir nuvažiavo. Nurodė, jog jokio smūgio nejautė, o kadangi yra kurčia, negirdėjo, kad važiuodama galu įsirėmė į kitą automobilį. Sutiko, jog susidūrimas galėjo būti, tačiau jo nejautė ir specialiai iš įvykio vietos nesišalino.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. R. nurodė, kad įvykio dieną, apie 8 val. vakaro važiavo Pamėnkalnio gatve, prie „Pramogų banko“ artėjo prie sankryžos. Eismas buvo intensyvus. Prieš sankryžą pamatė, kad jau degė žalias šviesoforo signalas, parodė posūkį į kairę ir pradėjo judėti į priekį. Prieš jį važiavęs „BMW“ markės automobilis, buvęs nuo jo automobilio apie 1 metrą, įsijungė atbulinę eigą, grįžo atgal ir atsitrenkė į jo automobilį. Teigia, jog to automobilio vairuotoja turėjo pajausti smūgį, nes ant jo automobilio deformavosi plastmasė, buvo apgadintas jo automobilio buferis. Smūgis tikrai buvo juntamas – jis jį fiziškai pajuto, linktelėjo į priekį. Po susidūrimo „BMW“ automobilio vairuotoja įsijungė pirmą pavarą ir nuvažiavo link Tauro kalno. Po įvykio su L. V. (L. V.) nebendravo.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. D. nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d., apie 8 val. vakaro, kartu su P. R. važiavo iš centro į Tauro kalną. Oro sąlygos buvo geros, eismas buvo neintensyvus. Norėjo sukti į kairę pusę, stovėjo už „BMW“ markės automobilio, kurio vairuotojas pradėjo posūkio manevrą, po to sustojo, įjungė atbulinę pavarą ir pavažiavo atgal, atsiremdamas į stovintį jų automobilį. Smūgis buvo didelis, jautėsi kūnu, net nuo galinių sėdynių nukrito rūbai. Po smūgio „BMW“ markės automobilis nuvažiavo toliau. Nurodo, kad automobilio „BMW“ vairuotoja smūgį turėjo jausti. Pažymėjo, jog sukant į kairę, iš priekio atvažiuojančius automobilius praleisti reikėtų, jeigu jie ten būtų. Su L. V. (L. V.) susitiko automobilių sugretinime.

Teismo posėdžio metu liudytojas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. P. paaiškino, kad gerai neatsimena įvykio aplinkybių, viskas yra nurodyta tarnybiniame pranešime. Paaiškino, kad įvykio schema buvo sudaryta įvykio vietoje, o papildomi eismo įvykio duomenys buvo pildomi kompiuteryje, automobilyje. Automobilių sugretinime jis nedalyvavo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. P. 2016 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d., apie 19.54 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS Budėtojų poskyrio buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Pamėnkalnio g. 15, apgadintas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnai rado automobilio Audi A3 vairuotoją P. R., kuris paaiškino, kad važiavo Pamėnkalnio gatve, sankryžoje su Vasario 16-osios gatve prieš jį važiavo automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priešais staiga sustojo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsirėmė į jo automobilį, tada pradėjo važiuoti, pasuko į Tauro gatvę ir iš įvykio vietos išvažiavo. Audi A3 nežymiai įbrėžtas ir deformuotas priekinis bamperis.

Liudytojas P. R. 2016 m. sausio 27 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d., apie 19.50 val., jis vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, važiavo Pamėnkalnio gatve pro Pramogų Banką. Sankryžoje prie Pramogų Banko automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo priešakyje, sustojo prie raudono šviesoforo signalo, įjungė atbulinę pavarą ir pavažiavo atgal, bet neatsitrenkė. Privažiavus sankryžą Pamėnkalnio g. 15, automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė, įjungė atbulinę pavarą ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį degant žaliam šviesoforo signalui, ir iš įvykio vietos pabėgo.

S. D. 2016 m. sausio 27 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d., apie 20.00 val., ji sėdėjo automobilyje Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. R.. Važiavo Pamėnkalnio gatve ir ties Pamėnkalnio g. 15 namo sankryžos priekyje esantis automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stipriai stabdė ir atbuline eiga važiavo atgal ir trenkėsi į jų automobilį. Tuo metu lijo, kelio danga buvo šlapia, matomumas prastas. Eismo juostos buvo trys, jie stovėjo sankryžoje, norėjo sukti į kairę. Iš šios vietos posūkis yra galimas tik į kairę pusę. Po atsitrenkimo BMW markės automobilis nuvažiavo. Įvykio metu degė žalia šviesa, iš priekio važiavo automobilis, o BMW markės automobilis norėjo pasukti. Pamatę, kad automobilis važiuoja atbuline eiga, jie signalizavo garsiniu signalu, tačiau vairuotojas nereagavo.

E. Š. (E. Š.), negalėjęs liudyti teisme dėl užimtumo darbe, 2016 m. vasario 8 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d., apie 20.00 val., Pamėnkalnio gatvėje matė, kaip automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę pusę, nespėjo pravažiuoti, įsijungė atbulinę pavarą, atsitrenkė į automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pabėgo. BMW automobilio vairuotojo nematė, tačiau jis turėjo pajausti, kad atsitrenkė į Audi automobilį, tačiau nesustojo, pabėgo.

Ž. Š., atsisakiusi atvykti į teismą ir liudyti, 2016 m. vasario 8 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d., apie 20.00 val., Pamėnkalnio gatve su sūnumi važiavo iš darbo. Sustojo sankryžoje, degė žalias šviesoforo signalas. Priešais juos stovėjo automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o priešais jį – automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir suko į kairę. Automobilis nespėjo pabaigti manevro, įjungė atbulinę pavarą ir atsitrenkė į automobilį Audi A3, tuomet praleido iš priekio važiavusią mašiną ir iš įvykio vietos pasišalino.

Iš 2016 m. sausio 27 d. eismo įvykio vietos schemos matyti nukentėjusio automobilio išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros ir sugretinimo protokolo (prie jo pridėtų foto nuotraukų) matyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 579 Eur. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1 158 Eur iki 1 448 Eur su arba be transporto priemonės konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su arba be transporto priemonės konfiskavimo.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei L. V. (L. V.) kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo L. V. (L. V.), liudytojų P. R., D. P. bei S. D. paaiškinimai teismo posėdžio bei tyrimo metu, liudytojų E. Š. (E. Š.) ir Ž. Š. paaiškinimai, išrašas iš Policijoje registruojamų įvykių registro, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. P. 2016 m. sausio 27 d. tarnybinis pranešimas, 2016 m. sausio 27 d. eismo įvykio schema, Papildomi duomenys apie eismo įvykį, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje, prie jo pridėta fotolentelė, kita bylos medžiaga. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad L. V. (L. V.), 2016 m. sausio 27 d., apie 19.50 val., Pamėnkalnio g. 15, Vilniuje, vairuodama automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į sankryžoje stovintį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko abu automobiliai buvo apgadinti, tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 bei 114 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o, pasitraukusi iš įvykio vietos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad L. V. (L. V.) suvokė (turėjo suvokti) ne tik tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš eismo įvykio metu dalyvavusių liudytojų P. R. ir S. D. bei įvykį mačiusių liudytojų E. Š. (E. Š.) ir Ž. Š. paaiškinimų matyti, kad, nepaisant to, jog automobiliai eismo įvykio metu buvo apgadinti nežymiai, automobilių susidūrimo metu smūgis buvo didelis, fiziškai jaučiamas automobilyje esančių asmenų, dėl susidūrimo netgi nukrito automobilyje Audi A3 ant galinės sėdynės buvę daiktai, liudytojai P. R., S. D. ir E. Š. (E. Š.) nurodė, kad automobilio BMW vairuotojas turėjo pajausti smūgį. Vien tai, jog L. V. (L. V.) nurodo nepajutusi smūgio, kad policijos pareigūnams susisiekus su ja, L. V. (L. V.) geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė buvusi įvykio vietoje, nurodė neturėjusi nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jos atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-507/2015).

Sprendžiant dėl to, ar L. V. (L. V.) turėjo Lietuvos Respublikoje galiojančią teisę vairuoti transporto priemones, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis; Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus; 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas; šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta; be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamai L. V. (L. V.) vairuotojo pažymėjimas XS Nr. 020496 buvo išduotas 2008 m. liepos 15 d. Kazachstano Respublikoje ir galioja iki 2018 m. liepos 15 d. Minėta, jog 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. V. (L. V.) 2015 m. kovo 20 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojantis iki 2020 m. kovo 20 d., taigi L. V. (L. V.) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl išduotas Kazachstano Respublikos vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja (SEAKĮ 13 str. 5 d.; CK 2.12 str. 1-2 d.; Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 2 p.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog L. V. (L. V.) įvykio metu, t. y. 2016 m. sausio 27 d., 19.50 val., neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdama kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (tamsiu paros metu sankryžoje pavažiavo atbula eiga), į tai, kad nenustatyta L. V. (L. V.) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau pažymėtina, kad L. V. (L. V.) neneigė, kad eismo įvykį galėjo sukelti, teigė tik nepajutusi susidūrimo su kitu automobiliu, t. y. ji nevengė atsakomybės, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjos asmenybę – dirba, turi negalią (yra kurčnebylė), turi nepilnametę dukrą, su kuria ketina, įsitvirtinusi Lietuvoje, gyventi kartu, nėra duomenų, kad pažeidimą būtų padariusi neblaivi, iki eismo įvykio sukėlimo administracine tvarka nebausta, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteista, į tai, kad L. V. (L. V.) padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, automobilių apgadinimai nežymūs, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nepasunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes.

Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju L. V. (L. V.) už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda, o už padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 300 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali nuobauda šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti L. V. (L. V.) kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 289 (dviejų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

Pripažinti L. V. (L. V.) kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir L. V. (L. V.) paskirti galutinę 300 (trijų šimtų) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.