Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. K. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. R., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos A. K. ir J. K. dukra. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos A. K. ir J. K. santuoka nutraukta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjos A. K. vardu įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1998 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad J. K. (duomenys neskelbtini) mirė, mirties vieta – Latvijos Respublika. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje J. K. testamento nebuvo sudaręs, jo palikimas nėra priimtas. Įrodymų apie tai, kad J. K. būtų sudaręs kitą santuoką ar susilaukęs daugiau vaikų byloje nėra pateikta.

Dėl Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos nagrinėti pareiškimą

5. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir kartu su juo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad J. K. apytiksliai nuo 1976 metų Lietuvos Respublikoje nebegyveno, nes išsikėlė gyventi į Latvijos Respubliką, minėtas asmuo buvo Latvijos Respublikos pilietis, kurio mirties vieta taip pat nurodoma Latvijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, pirmiausia spręstinas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos nagrinėti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

6. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini), šiuo atveju netaikytinas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo, bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (Reglamento 83 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje taikytinos trišalės Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, įstatymai, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Šios sutarties 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstaigos. Kadangi pareiškime yra keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto paveldėjimo, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikoje esančios J. K. nekilnojamojo turto dalies paveldėjimo.

Dėl pareiškėjos A. K. reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

7. Byloje pateiktu pareiškimu, be kita ko, prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K. priėmė savo sutuoktinio J. K. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos A. K. ir J. K. santuoka nutraukta, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas ištuokos liudijimas. Vadinasi, J. K. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėja A. K. nebuvo jo sutuoktinė ir atitinkamai įstatyminė J. K. įpėdinė, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė CK 5.13 straipsnio prasme. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad palikėjas J. K. buvusios sutuoktinės A. K. naudai būtų sudaręs testamentą, todėl pareiškėja nelaikytina ir testamentine buvusio sutuoktinio įpėdine.

10. Atsižvelgiant į tai, kad palikimo atsiradimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos A. K. ir palikėjo J. K. santuoka buvo nutraukta, A. K. nebuvo nei įstatyminė, nei testamentinė mirusiojo įpėdinė, darytina išvada, jog prašomo nustatyti juridinio fakto – palikimo priėmimo fakto, pradėjus turtą valdyti – nustatymas, siekiant įgyvendinti teisę į turto paveldėjimą (palikimą), šiai pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių. Esant šioms aplinkybėms, civilinės bylos dalis pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl pareiškėjos R. R. reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

11. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.).

13. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja R. R. yra J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra ir pirmos eilės įpėdinė. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjos A. K. vardu įgytas iki A. K. ir J. K. santuokos nutraukimo, yra pastatytas gyvenamasis namas, taip pat pagalbiniai pastatai. Pareiškime nurodoma, kad šių pastatų statybą pareiškėja A. K. vykdė ir organizavo kartu su pareiškėja R. R.. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2006 m. vasario 20 d. R. R. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateiktų duomenų matyti, jog A. K. vardu reguliariai buvo mokamas žemės mokestis, kai kurios įmokos faktiškai sumokėtos pareiškėjos R. R.. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po J. K. mirties pareiškėja R. R. ir toliau rūpinosi J. K. priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi, ją prižiūrėjo, t. y. elgėsi kaip turto savininkė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir neprieštaravo, jog pareiškimas būtų patenkintas.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja R. R., būdama J. K. įpėdinė, priėmė po jo mirties Lietuvos Respublikoje atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos R. R. prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R. priėmė J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.

Nutraukti civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.