- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- 1-1985-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10308-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- U. V.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. V., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teista:
1) 2018 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 284 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – 3 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi bausmė pakeista į 15 parų arešto bausmę, bausmę atlikusi;
2) 2020 m. gegužės 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 286 straipsnį, subendrinta 360 valandų viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 9 mėnesius po 40 val. per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 240 valandų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 6 mėnesius po 40 val. per mėnesį,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
U. V. tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2020 m. kovo 11 d. apie 01.52 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r., tyčia rankomis suduodama mažiausiai du smūgius R. Š. į kairę veido sritį, padarė kraujosrūvas kairės akies vokuose, pereinant į antakį ir kairį smilkinį, kairiame žande, pereinant į pažandę, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir maksiliarinio sinuso viršutinės lateralinės sienelės lūžį.
Įrodymai
Kaltinamoji U. V. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 11 d. soduose Martinavos k., Karmėlavos sen. ji su draugu T. ir K. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Naktį ji ir K. nuėjo miegoti, miegojo atskirose lovose, o T. išvyko pas R.. Vėliau T. grįžo kartu su R. ir E.. Ji prabudo. R. pasirodė, kad ji miegojo su R. draugu K., todėl R. su santechniniu raktu sudavė jai (kaltinamajai) per galvą. Po smūgio R. jai daugiau nieko nedarė. Tada ji susikibo su R.. R. atsitrenkė į šaldytuvą, jos nugriuvo ant žemės ir ji trenkė ranka R. porą kartų į veidą. Tiksliau įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivi. Po smūgių R. išėjo į lauką, iškvietė greitąją ir policiją. Ji nukentėjusiosios atsiprašė, ši jai atleido, jos susitaikė. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, pasižada atlyginti.
Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamoji jos atsirašė, ji kaltinamajai atleido. Kaltinamoji jai atlygino 55 eurų žalos.
Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Nukentėjusioji R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 11 d. pas ją atvažiavo pažįstamas T. R., kartu išgėrė šiek tiek degtinės ir nusprendė važiuoti pas jos draugą K., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Su K. anksčiau buvo pora, šiuo metu tik draugai. T. sakė nevažiuoti, nes pas K. yra U.. Ji žino, kad U. yra arši, todėl pasiėmė santechninį raktą. Atvažiavusi minėtu adresu, ji su T. užėjo į namą, kambaryje skirtingose lovose pamatė gulinčius U. ir K.. Jai sukilo pavydas, todėl sušuko „nu kas čia dabar“. Tuo metu U. pakėlė galvą ir ji, tiksliai nepamena, ar metė į U. metalinį raktą, ar juo sudavė. Galėjo tuo geležiniu raktu ir suduoti U.. Kur pataikė, nematė. T. R. gali būti, kad atėmė iš jos tą raktą. Tada U. atsikėlė ir ją bandė sugriebti už pakarpos, ji bandė pabėgti. Jai pavyko išbėgti į koridorių, kur U. ją suėmė už pečių ir stūmė. Ji pagriebė U. už plaukų ir jos abi nugriuvo prie šaldytuvo. Joms gulint ant žemės U. rankomis sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius jai į veidą. Po smūgių jai pavyko ištrūkti iš U. rankų, atsistoti ir pabėgti. Išbėgusi į kiemą, pasislėpė už artimiausios mašinos ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 51–52, 57–58).
Liudytojas T. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 00.30 val. Palemone susitiko su savo kaimyne R. Š.. Pas jos draugę išgėrė degtinės butelį ir jis nusprendė važiuoti pas savo pažįstamą K., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. Su juo važiavo ir R.. Žino, kad K. su R. yra buvę meilužiai. Jis R. pasakė, kad ji ten geriau nevažiuotų, nes ten yra U.. Bet R. pasakė, kad nieko nebus. Atvažiavus nurodytu adresu, į namą pirma užėjo R. Š., o jis ėjo jai iš paskos. Užėjus į kambarį, R. pamatė, kad tame pačiam kambaryje tik skirtingose lovose miega U. V. ir jo pažįstamas K.. Įėjęs paskui R. į kambarį, jis pamatė, kad R. yra priėjus prie U. ir užsimojusi jai į galvą metaliniu raktu. Ar ji U. sudavė, jis nematė. Jis puolė prie R. ir atėmė iš jos tą raktą. Tuo momentu iš lovos atsikėlė U. ir puolė ant R.. Matė kaip U. pastūmė R. link koridoriaus. Kiek smūgių sudavė U. ir kur, jis nematė, kadangi tuo momentu nusisukęs rinko įvairius įrankius nuo stalo, kad R. dar ir jų nepagriebtų. Iš U. pasakojimo žino, kad jos abi buvo nugriuvusios ir tarp jų vyko muštynės, kurių metu U. galėjo suduoti smūgius R. į veido sritį. Kai atsisuko atgal į besistumdančias moteris, pamatė, kad R. guli ant žemės ant dešinio šono, o U. buvo beveik atsikėlusi. Jis priėjęs pakėlė R. nuo žemės ir pamatė, kad jos kruvinas veidas. Pakėlęs jis ją išvedė per duris ir liepė eiti namo. Po to, kai jis R. išvedė per duris, R. pati nuėjo tolyn per kiemą. Jis grįžo atgal į namą. Maždaug po penkių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė R.. Viso konflikto metu K. miegojo, nebuvo prabudęs ir nieko nematė (b. l. 80–82).
Iš 2020 m. kovo 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. Pliokščio tarnybinio pranešimo Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. kovo 11 d. 01.52 val. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas ROIK 0120000129267 apie tai, kad į GMP paskambino moteris, kuri teigia, kad yra sumušta, smurtautojas šalia. Tikslinant įvykio aplinkybes, nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, adresu Eivenių g. 2, Kaune, rasta R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pastaroji nurodė, kad atvykusi pas draugą K., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., pamatė jį gulintį su svetima moterimi U. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl to užpyko ir metaliniu raktu sudavė jai vieną smūgį. Tada U. V. atsikėlusi su draugu T. R. rankomis ir kojomis sumušė R. Š.. R. Š. nustatytas 1.29 promilių neblaivumas. Dėl nustatyto girtumo R. Š. nebuvo galimybės apklausti. Bendraujant su gydytoja N. B., paaiškėjo, kad R. Š. nustatytas kairės pusės maksilerinio sinuso lūžis, pavojaus gyvybei nėra (1 t., b. l. 9).
Iš 2020 m. kovo 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. Pliokščio Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal E. Pliokščio tarnybinį pranešimą Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 1–2).
2020 m. balandžio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G819/2020(02) R. Š. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pereinant į antakį ir kairį smilkinį, kairiame žande, pereinant į pažandę, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir maksiliarinio sinuso viršutinės laterialinės sienelės lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais. Dėl kairės akiduobės lateralinės sienelės ir maksiliarinio sinuso viršutinės lateralinės sienelės lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 76–77).
Iš 2020 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. Fotografuota (1 t., b. l. 22–28).
Iš 2020 m. kovo 26 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų BODY kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad ant R. Š. veido matomi sužalojimai ir kraujas. Taip pat užfiksuotas pokalbis su įvykio vietoje buvusiais asmenimis, kurie aiškina, kad moteris su „cangėmis“ prakirto galvą. Ant U. V. kaktos matosi sužalojimas, kraujas (1 t., b. l. 90–94).
Iš 2020 m. kovo 11 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vyr. patrulis Ramūnas Valiušis pateikė įvykio vietoje rastą metalinį raktą (1 t., b. l. 19).
Iš 2020 m. balandžio 28 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas metalinis santechnikos raktas, paimtas įvykio vietoje (1 t., b. l. 29–35).
Iš 2020 m. kovo 26 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas 2020 m. kovo 11 d. 1.46 val. kvietimo į (duomenys neskelbtini), Kauno r. garso įrašas. Sudaryta stenograma. Šiame garso įraše užfiksuota kaip 52 metų moteris kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nes ją sumušė, nurodo, jog prieš tai ji sudavė moteriai iš pavydo (1 t., b. l. 87–88).
Iš Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3534 matyti, kad 2020 m. kovo 11 d. 02.43 val. U. V. nustatytas 1.56 promilių girtumas (1 t., b. l. 17).
Iš Alkotesterio 7510 duomenų matyti, kad 2020 m. kovo 11 d. 03.42 val. R. Š. nustatytas 1,29 promilių girtumas (1 t., b. l. 15).
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 71,47 eurų civilinį ieškinį (b. l. 98–100).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas U. V. tyčia nesunkiai sutrikdžius sveikatą R. Š. pasitvirtino.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamosios kaltę patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, specialisto išvada bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kaltinamoji pripažino, jog, būdama neblaivi, po to kai nukentėjusioji R. Š. sudavė jai santechniniu raktu ir daugiau kaltinamajai nieko nedarė, susikibo su nukentėjusiąja. Joms nugriuvus, nukentėjusiajai gulint ant žemės U. V. ne mažiau kaip du kartus sudavė ranka R. Š. į veidą, po ko ši pabėgo iš namo. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo T. R. parodymai. Nukentėjusioji parodė, jog taip pat buvo neblaivi ir, pamačiusi, kad U. V. miega viename kambaryje su K., iš pavydo sudavė U. V. santechniniu raktu. Po to U. atsikėlė iš lovos ir bandė ją (nukentėjusiąją) sugriebti už pakarpos, o nukentėjusioji bandė iš kambario pabėgti. Kai kaltinamoji ją sučiupo, jos nugriuvo ant žemės ir, nukentėjusiajai gulint ant žemės, U. V. sudavė ranka smūgius nukentėjusiajai į veidą. Po smūgių nukentėjusioji ištrūko iš U. V. rankų ir išbėgusi į kiemą iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Liudytojas T. R. taip pat parodė, jog pamačiusi, kad U. V. miega viename kambaryje su K., R. Š. buvo užsimojusi metaliniu raktu. Ar sudavė, nematė, tačiau jis atėmė iš R. Š. raktą. Po to kai atėmė raktą, U. puolė R., pastūmė link koridoriaus. Iš U. pasakojimo žino, kad moterys susimušė ir U. galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajai į veidą. Pats smūgių sudavimo momento nematė, tačiau matė, kad to metu, kai U. V. kėlėsi nuo žemės, R. Š. gulėjo ant dešinio šono, R. veidas buvo kruvinas.
2020 m. balandžio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G819/2020(02) R. Š. konstatuotos kraujosruvos veido srityje bei kairės akiduobės lateralinės sienelės ir maksiliarinio sinuso viršutinės laterialinės sienelės lūžiai, kurie galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais dviem ar daugiau trauminiais poveikiais. Dėl kairės akiduobės lateralinės sienelės ir maksiliarinio sinuso viršutinės lateralinės sienelės lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai griuvimui nebūdingi.
Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai veido srities kaulų lūžiai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryti įvykio metu kaltinamajai sudavus smūgius rankomis nukentėjusiajai į veido sritį.
Šie duomenys neprieštarauja kaltinamosios parodymams ir patvirtina tiek kaltinamosios, tiek ir nukentėjusiosios nurodytą sužalojimų atsiradimo mechanizmą, t. y., kad sužalojimai atsirado kaltinamajai suduodant smūgius į veido sritį. Be to, specialisto išvada ir kiti aptarti įrodymai patvirtina, kad sužalojimai atsirado būtent 2020 m. kovo 11 d.
Nukentėjusiajai kraujosruvos ir veido srities kaulų lūžiai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atsirado būtent dėl kaltinamosios elgesio – smūgių ranka nukentėjusiajai į veidą. Dėl to darytina išvada, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra kaltinamosios neteisėto elgesio pasekmė ir tai patvirtina, kad jos elgesys – smūgių sudavimas ranka nukentėjusiajai į veidą, tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – padarytomis kraujosruvomis ir veido srities kaulų lūžiais.
Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 01.52 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r., U. V. rankomis sudavė mažiausiai du smūgius R. Š. į kairę veido sritį ir taip padarė nukentėjusiajai kraujosrūvas kairės akies vokuose, pereinant į antakį ir kairį smilkinį, kairiame žande, pereinant į pažandę, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir maksiliarinio sinuso viršutinės lateralinės sienelės lūžį.
Iš kaltinamosios, nukentėjusiosios bei liudytojo parodymų matyti, kad po smūgio santechniniu raktu nukentėjusioji nieko kaltinamosios atžvilgiu daugiau nedarė, raktas iš jos buvo atimtas liudytojo, tada U. V. atsikėlė iš lovos ir bandė sučiupti nukentėjusiąją. Jai pavykus tai padaryti ir kartu su nukentėjusiąją nugriuvus ant žemės, kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai smūgius ranka į veidą, po ko liudytojas matė kruviną nukentėjusiosios veidą, o šią pristačius į gydymo įstaigą buvo nustatyti kaulų lūžiai. Šios aplinkybės patvirtina, jog būtinybės gintis U. V. nebuvo, nes pavojus jau buvo praėjęs, tačiau darytina išvada, kad, jog tokiam kaltinamosios elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Jei nukentėjusioji nebūtų sudavusi santechniniu raktu, kaltinamoji taip pat nebūtų smurtavusi.
Kaltinamoji būdama suaugusi, pakaltinama neabejotinai suvokė, kad suduodama smūgius į vieną svarbiausių ir jautriausių žmogaus kūno organų – galvą, veido sritį, gali ne tik sukelti fizinį skausmą, kraujosruvas, bet ir sulaužyti kaulus, nosį, todėl jos veikimo būdas – ne vienas, o mažiausiai du smūgiai ranka į veido sritį gulinčiai nukentėjusiajai, rodo, kad ji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Be to, byloje nustatyta, jog kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi. Kaip matyti, kaltinamoji nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jai atleido, jos susitaikė, anksčiau U. V. bausta administracine tvarka už nusižengimus, kuriuos padarė būdama neblaivi arba kurie susiję su alkoholio vartojimu. Iš to darytina išvada, jog kaltinamosios neteisėtam elgesiui įtakos turėjo tai, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Pagrįstai manytina, jog, būdama blaivi, kaltinamoji nebūtų taip sureagavusi ir smurto nebūtų vartojusi.
Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl U. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, t. y. būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajai U. V. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino kalta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdama recidyvistė.
Vertinant kaltinamosios asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog ji anksčiau teista 2 kartus. Šią naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, būdama teista vieną kartą. Be to, nusikalstamos veikos, už kurias ji nuteista 2020 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu, padarytos prieš šią nusikalstamą veiką. U. V. ne kartą bausta administracine tvarka už nusižengimus, kuriuos padarė būdama neblaivi ar susijusius su alkoholio vartojimu, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamajai VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 5 d. suteikta stebėjimo paslauga (1 t., b. l. 107), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų neužregistruotas (b. l. 106). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2020 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-503/2020 konstatuota, jog skirti U. V. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 114). Kalinamoji nedirba.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, teismas sprendžia, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajai U. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė nei sankcijos vidurkis.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajai mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamoji pripažino kaltę, gailisi, savo poelgį vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiosios, ši jai atleido, atlygino dalį padarytos žalos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji kritiškai vertina savo poelgį, nors ir yra pažeidusi viešąją tvarką, pasipriešinus pareigūnams, tačiau tyčinis smurto vartojimas jai nėra būdingas elgesys. Šiuo atveju pagrįstai manytina, jog didelę įtaką nusikalstamam elgesiui turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys. Todėl, įvertinus ir tai, jog viena iš svarbiausių valstybės prievartos priemonių taikymo paskirčių yra ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir jį auklėti, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis (įstatymo redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) atidedant paskirtos bausmės vykdymą bei skiriant draudimus ar įpareigojimus. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia asmens nuo bausmės atlikimo, nes, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, asmuo gali būti pasiųstas atlikti paskirtą bausmę. Tokiu būdu bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant draudimus ir įpareigojimus, tikėtina labiau drausmins kalinamąją, turės auklėjamąjį bei prevencinį poveikį, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirta viešųjų darbų bausme nebendrinama, nes BK 65 straipsnis nenumato galimybės viešuosius darbus pakeisti į laisvės atėmimo bausmę, o dvigubas bausmių keitimas negalimas.
Dėl civilinio ieškinio
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 71,47 eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamosios veiksmų buvo sužalota nukentėjusioji, jai suteiktas gydymas. Gydymo išlaidos – 71,47 eur pagrįstos pateiktais rašytiniais duomenimis ir jų pagrįstumu teismas nebejoja. Kaltinamoji sutiko atlyginti nukentėjusiosios gydymo išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas visiškai priteisiant iš kaltinamosios U. V. 71,47 eur.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: geležinis santechnikos raktas, saugomas Kauno apskrities VPK, Kauno r. PK (1 t., b. l. 37–38), grąžintinas R. Š.; kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, esantys byloje, iš viso 2 vnt. (1 t., b. l. 86, 90), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
U. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš U. V. 71,47 eur (septyniasdešimt vieną eurą keturiasdešimt septynis eurocentus) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: geležinį santechnikos raktą, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (1 t., b. l. 37–38), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. Š.; kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje, iš viso 2 vnt. (1 t., b. l. 86, 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.