- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- I-4373-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01289-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rytis Krasauskas, Nijolė Žalnieriūnienė
- Atsakovas
- Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Pareiškėjas
- V. K. V. A.
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant atsakovių Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovei Inai Balnytei ir atsakovės Nacionalinės teismų administracijos atstovei Tamarai Jančienei, nedalyvaujant pareiškėjui V. K. V. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. V. A. skundą atsakovėms Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nepriemokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. V. A. skunde, kurį patikslino 2011-05-23, prašė teismo: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012-04-12 sprendimą Nr. 4R-786-(4.34); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 25 704,23 Lt susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-06-29 iki 2012 m. kovo mėn. 3) įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti kas mėnesį paskirto dydžio – 2 069,73 Lt valstybinę pensiją neribojant šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1993-06-10 dekretu Nr. 79 buvo paskirtas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėju, o Lietuvos Respublikos Prezidento 2009-01-09 dekretu Nr. 1K-1667 nuo 2009-02-14 buvo atleistas iš šių pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Nacionalinės teismų administracijos 2009-10-01 įsakymu Nr. 9FB-32-(4.46) nuo 2009-02-15 pareiškėjui buvo paskirta 2 069,73 Lt dydžio teisėjo valstybinė pensiją. Pareiškėjas Nacionalinei teismų administracijai (toliau – ir NTA) 2012-04-11 pateikė prašymą dėl paskirtos teisėjo valstybinės pensijos mokėjimo ir dalies negavimo, kuri, atsakydama į jo prašymą 2012-04-12 sprendime Nr. 4 R-786-(4.34 ) nurodė, kad nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2012 vasario mėn. jam turėjo būti išmokėta 32 080,82 Lt valstybinės pensijos, taikant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010-06-29 nutarimo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2010-11-26, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 107 str. 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai, todėl nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo straipsniai (jų dalys), kurie Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi. Mano, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti pareiškėjui 2 069,73 Lt dydžio valstybinę pensiją pagal 15 metų teisėjo darbo stažą, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais (b. l. 1-3, 15).
Lietuvos valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsakove į bylą dėl nepriemokos priteisimo įtraukta 2012-09-26 teismo nutartimi (b. l. 45-46).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-10-30 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės teismų administracijos 2012-04-12 sprendimą Nr. 4R-786-(4.34); priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 1 566,67 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-06-29 iki 2010-11-15 bei 9 598,05 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-11-16 iki 2012 m. kovo mėn.; įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją V. K. V. A. nuo 2012-03-01 apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją, netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Kitoje dalyje pareiškėjo V. K. V. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 56-62).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-21 nutartimi teismo 2012-10-30 sprendimo dalį dėl įpareigojimo Nacionalinei teismų administracijai V. K. V. A. nuo 2012-03-01 apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymų normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo, ir bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją kas mėnesį jam mokėti teisėjų valstybinę pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjo V. K. V. A. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 4R-786-(4.34) „Dėl Jūsų prašymo“. Pareiškėjui V. K. V. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisti 16 426,50 Lt (šešiolikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt šešių litų, 50 centų) teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“ (b. l. 89-97).
Pareiškėjas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjui nuo 2009-02-15 buvo paskirta 2 022,70 Lt teisėjų valstybinė pensija. NTA 2009-10-01 įsakymu Nr. 9FB-32-(4.46) nuo 2009-02-15 perskaičiavo pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją ir paskyrė 2 069,73 Lt dydžio valstybinę pensiją. Konstituciniam Teismui 2010-11-16 nutarimu pripažinus, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <...> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, oficialiai paskelbus minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą ir nesant naujo teisinio reguliavimo, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti valstybinių pensijų, atitinkančių Konstitucijoje įtvirtintus principus. Pažymėjo, kad neneigia pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, negali perskaičiuoti ir mokėti pareiškėjo prašomos tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos. Todėl 2010-11-17 buvo priimtas įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriame nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo dienos. Pažymėjo, kad NTA ne kartą kreipėsi į įstatymų leidėją prašant atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skubos tvarka spręsti klausimą dėl teisėjų valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau nei Teisėjų tarybos, nei NTA prašymai nebuvo tenkinami. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog nesama pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams buvo priimtas 2012-03-16 įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios NTA 2012-02-17 įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriame nurodyta, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA 2010-11-17 įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo dienos. Nuo 2010-01-01 vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., t. y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. – 1,5. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti valstybinės pensijos nepriemoką iš NTA yra nepagrįstas. NTA nėra įstatymų leidybos teisę turintis subjektas, ji, skirdama ir mokėdama teisėjų valstybines pensijas, vadovaujasi įstatymais, todėl susidariusi nepriemoka turėtų būti priteisiama iš Lietuvos valstybės, o ne iš NTA (b. l. 20-24, 99).
Teismo posėdyje atsakovių atstovės su pareiškėjo skundu dalyje dėl susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo sutiko. Paaiškino, kad pareiškėjui susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31, kadangi nuo 2013-01-01 pareiškėjui mokama valstybinė pensija netaikant pareiškėjo skunde nurodytų ribojimų. Pareiškėjui susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka išmokėta vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį iki 2012-04-30.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Atsižvelgiant į šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismo 2012-10-30 sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2013-11-21 nutartimi išspręstų skundo reikalavimų apimtis, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nuo 2013-01-01 pareiškėjui mokama teisėjų valstybinė pensija, perskaičiuota taikant tik Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, galima teigti, kad ginčas šiuo metu yra kilęs dėl susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31 priteisimo.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjui Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009-03-02 įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. K. V. A.“ nuo 2009-02-15 buvo paskirta 2 022,70 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija, o 2009-10-01 įsakymu Nr. 9 FB-32-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. K. V. A.“ paskirta perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija – 2 069,73 Lt (b. l. 35, 36). Pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija per ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31 buvo išmokėta pritaikius 1,3 dydžio ribojimą, numatytą Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija), ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) bei 5 str. 2 d. (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) nuostatas.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (2002-07-02 redakcija Nr. IX-1011) 6 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.
Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 5 p. inter alia numatytas ir teisėjų valstybinės pensijos mokėjimas. Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013 redakcija, galiojanti nuo 2003-01-01) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 įstatymo Nr. XI-531 redakcija, galiojanti nuo 2010-01-01, ir 2010-11-12 įstatymo Nr. XI-1124 redakcija, galiojanti nuo 2010-11- 27)) nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą <...>, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą <...>. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytas pasiūlymas Vyriausybei iki 2010-07-01 parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad: 1) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 d. ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 2 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 5 p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 6) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 str. 4 d. ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010-11-16.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, inter alia 2011-10-25 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, nurodė, kad iš Konstitucijos kyla draudimas, jog Seimo aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.
Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010-11-16, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo straipsniai (jų dalys), kurie yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokią teisėjo socialinę (materialinę) garantiją, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija, ši garantija yra ginama ne tik pagal Konstitucijos 109 str., bet ir pagal 52 str. Priešingu atveju, būtų paneigta teisėjų valstybinės pensijos, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, nutrūkus jo įgaliojimams, esmė, paskirtis ir taip būtų sudarytos prielaidos nukrypti nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 109 str. 2 d., konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių reikalavimų. Nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc. Priešingu atveju būtų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į valstybinę pensiją. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjui pensijos netaikant ribojimų, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirta teisėjų valstybinė pensija taip pat buvo mažinama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 2 d. nuostatas. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Paminėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime inter alia konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11 ir 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas taip pat pripažino Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims.
Taigi, dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui išmokėta nebuvo. Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Nors galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus, tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc (Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-09-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 yra pažymėjusi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai vystydamas savo praktiką, yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje tinkamą pareiškėjo pažeistų teisių atstatymą užtikrintų tik visos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. jam susidariusios teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimas. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tiek perskaičiuojant pareiškėjo pensiją taikytą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778), numatančią 1,3 dydžio ribojimą, tiek ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), numatančią 1,5 dydžio ribojimą, todėl išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, apskaičiuojant pareiškėjui dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią nepriemoką, negali būti taikomas nė vienas iš paminėtų ribojimų, t. y. pareiškėjo pensijos dydis neribotinas. Kadangi pareiškėjas yra nepraleidęs termino kreiptis į teismą dėl ginčo laikotarpiu pažeistų teisių gynybos, jam turi būti priteista susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31 neišmokėta dėl paminėtų antikonstitucinių nuostatų taikymo. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas. Pažymėtina, kaip minėta anksčiau, taip pat teismo posėdyje patvirtino atsakovių atstovės, iki 2012-05-01 susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui yra išmokėta.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nuostatas, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, buvo teisėtas, ir šiuo pagrindu pareiškėjui pensijos dalis buvo neišmokėta pagrįstai. Visų pirma, Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarime Konstitucinis Teismas nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu (numatančiu, jog Laikinojo įstatymo nuostatos taikytinos inter alia ir teisėjų valstybines pensijas gaunantiems asmenims). Be to, 2012-02-06 nutarimu Konstitucinis Teismas neprieštaraujančia Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas (t. y. perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 1 priedą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje įprastai pripažįsta Laikinojo įstatymo 1 priedo formulės taikymą apskaičiuojant valstybinių pensijų dydį teisėtu ir pagrįstu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013, 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-417/2013, 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-576/2013).
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija, netaikant pensijos dydžio ribojimo pagal nei Valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, taip pat negalėjo būti taikoma ir Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d., tačiau Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos perskaičiuojant pareiškėjo pensiją galėjo būti taikomos.
Kaip matyti iš byloje pateiktos Nacionalinės teismų administracijos 2014-01-21 pažymos Nr. 3R-102, taikant neteisėtus ribojimus pareiškėjui susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31 iš viso sudaro 5 777,02 Lt (b. l. 102-103, 116-119), ginčo dėl nepriemokos dydžio nėra.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-09-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 pažymėjo, kad pensijos nepriemoka, susidariusi tiek dėl 1,3 dydžio ribojimo taikymo iki 2010 m. lapkričio 16 d., nebuvo nulemta Nacionalinės teismų administracijos neteisėtų veiksmų, nes ši institucija taikė galiojusias įstatymų normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Ši teisėjų valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta pareiškėjui dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Taigi pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog būtent Lietuvos valstybė netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Kitaip sakant, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos valstybinių pensijų mokėjimą reglamentavusių įstatymų nuostatos. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog, kaip nustatyta Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnyje, teisėjų valstybinė pensija yra mokama būtent iš valstybės biudžeto.
Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog ir po 2010 m. lapkričio 16 d., t. y. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo, pareiškėjui išmokama teisėjų valstybinė pensija buvo mažinama taikant anksčiau minėtus 1,3 (iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) ir 1,5 dydžio (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) apribojimus. Šiame kontekste reikia priminti, kad pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai tam tikras valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančias nuostatas, Seimas dėl netinkamai sureglamentuotų teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo klausimų susidariusios teisės spragos neužpildė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent siekiant išvengti teisinio vakuumo po Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo atsiradimo, Konstitucinis Teismas nusprendė, jog 2010 m. birželio 29 d. nutarimas oficialiai skelbtinas 2010 m. lapkričio 16 d. Nepaisant pakankamai ilgo laikotarpio tarp Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir jo oficialaus paskelbimo ir įsigaliojimo, iki 2010 m. lapkričio 16 d. jokie reikalingi teisinio reguliavimo pakeitimai atlikti nebuvo, t. y. valstybinių pensijų mokėjimo sritį reglamentuojantys teisės aktai nebuvo suderinti su Konstitucijos imperatyvais. Nors 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275), tačiau Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nėra pakeistos iki šiol. Taigi pareiškėjui mokamos pensijos dydis nebuvo skaičiuojamas, atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančius reikalavimus, būtent dėl to, jog valstybė nesukūrė tinkamo mechanizmo tokiems skaičiavimams atlikti. Nacionalinė teismų administracija, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju susidūrė su situacija, kai dėl įstatymo leidėjo neveiklumo jai teko taikyti antikonstitucinį reguliavimą. Tiek Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, tiek Nuostatų 25 punktas nustato, kad teisėjų valstybinė pensija, laiku negauta dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką Nuostatų nustatyta tvarka. Taigi Nacionalinė teismų administracija valstybinės pensijos nepriemoką išmoka tik tais atvejais, kai pensija yra neišmokama būtent dėl jos kaltės. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos, kurią priteisti nagrinėjamoje byloje prašo pareiškėjas, atsiradimas tiek iki minėtų bylai aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimo, tiek ir po jo, yra objektyviai nulemtas ne Nacionalinės teismų administracijos veiksmų, bet valstybės, t. y. netinkamo teisinio reguliavimo nustatymo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui per laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31 susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka – 5 777, 02 Lt – priteisiama tik iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjui nuo 2013-01-01 mokama valstybinė pensija netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir įskaitant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus (b. l. 113, 144). Atsakovių Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės atstovės teismo posėdyje taip pat nurodė, kad nuo 2013 m. pareiškėjui taip pat mokama visa paskirto dydžio teisėjų valstybinė pensija, perskaičiuota tik taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, nuo 2014-01-01 – visa pensija paskirta pensija, pareiškėjas kitokių duomenų nepateikė, todėl nėra pagrindo manyti, kad po 2013-01-01 pareiškėjo teisės skunde nurodytų būdu buvo ar yra dar pažeidžiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. V. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. K. V. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 5 777,02 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 02 ct) teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.