- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-2378-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00174-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- E. M., M. G. A.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės A. P. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-292-393/2015 pagal ieškovų E. M. ir M. G. A. ieškinį atsakovei A. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui dėl pripažinimo teisės ieškovams be atsakovės sutikimo suderinti ir viešame registre įregistruoti žemės sklypo atliktus geodezinius (kadastrinius) matavimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti jų teisę be atsakovės sutikimo suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriuje UAB „Geodala“ atliktus 5,0300 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), geodezinius (kadastrinius) matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsakovė A. P. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad ieškinys melagingas ir nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti; padėti įtikinti ieškovus, jog sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinis matavimas neišsprendžia pasidalinimo tarp bendrasavininkų klausimo; pasiūlyti ieškovams gera valia atlyginti atsakovei jos turėtus nuostolius tvarkant žemės pasidalijimo dokumentus bei patirtą moralinę žalą.
2015 m. liepos 27 d. teisme gautu papildomu atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei iš kiekvieno ieškovo po 450 Eur už sugaištą laiką, turėtas kelionės išlaidas, bereikalingą susirašinėjimą bei patirtą moralinę žalą.
2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio metu ieškovai ieškinio atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl ieškinio atsisakymo priėmė ir bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovai gali pareikšti, kad jie atsisako ieškinio. Susipažinus su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Lazdijų skyriaus atsiliepimu į ieškinį ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismo posėdžio metu gautas ieškovų E. M. ir M. G. A. prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio, kuris tenkintinas, byla nutrauktina, taip pat teismas nurodė ieškovams bylos nutraukimo pasekmes, kad vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių neleidžiama (CPK 140 str. 2 d., 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo įpareigoti Lazdijų rajono apylinkės teismą papildyti 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priteisti iš ieškovų atsakovės turėtus materialinius nuostolius bei moralinę žalą. Apeliantė nurodo, kad teismas konstatavo, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, tačiau aplinkybes dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos reglamentuoja LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, kurie patvirtinti dar LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534. Šiuo nutarimu turėjo vadovautis tiek ieškovai, tiek teismas, todėl turėjo nepriimti nagrinėti ieškinio. Nuo 2015-03-10 atsakovė buvo priversta be jokio reikalo rašyti atsiliepimus, rinkti tuo klausimu medžiagą, konsultuotis su teisininkais, patirti pašto išlaidas ir kt. Minėtu laikotarpiu įvyko trys teismo posėdžiai, į kuriuos ji turėjo važiuoti iš Vilniaus, todėl patyrė materialinius nuostolius. 2015-07-22 atsakovė kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su prašymu priteisti iš ieškovų jos patirtą materialinę žalą, tačiau šio prašymo teismas neišnagrinėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, jog byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi, nutraukus bylą, nepriteistų apeliantei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, taip pat vadovaujasi tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą, nepagrįstai iš ieškovų nepriteisė atsakovei jos turėtus materialinius nuostolius.
Bylos duomenimis, ieškovai kreipėsi į teismą 2015 m. kovo 13 d., prašydami apginti tariamai jų pažeistas teises bei pripažinti ieškovams teisę be atsakovės sutikimo suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriuje projektuotojo atliktus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip patvirtina bylos medžiaga, teismui 2015 m. liepos 9 d. protokoline nutartimi trečiuoju asmeniu byloje įtraukus Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui, ši institucija 2015 m. liepos 10 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma, jog tik Lazdijų skyriui suderinus ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir priėmus atitinkamą sprendimą, ieškovai įgytų teisę kreiptis į teismą dėl leidimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastrinius matavimus be vieno iš savininko sutikimo. Kaip ir konstatavo teismas skundžiamoje nutartyje, kuria byla nutraukta, susipažinus su trečiojo asmens atsiliepimu į ieškinį ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio metu ieškovai atsisakė ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovų procesinis elgesys, siekiant apginti jų tariamai pažeistas teises, neatitiko proceso dalyviams taikytinų sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimų (CPK 7 str. 2 d.), kad ieškovai nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ar kad ieškovų elgesys sudarė prielaidos labai ilgam teisminiam procesui, kurio metu būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovės teisės, ir buvo atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nutraukęs bylą, nepasisakė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, tačiau kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovė nei 2015 m. balandžio 2 d. teikdama teismui atsiliepimą į ieškinį ( b. l. 22-26), nei 2015 m. liepos 27 d. pateikdama papildomą atsiliepimą į ieškinį (b. l. 73), juose aiškiai ir nedviprasmiškai nesuformulavo prašymo dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat nepateikė vykusio teisminio proceso metu ir šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, o iš esmės tik prašė teismo įpareigoti ieškovus atlyginti jos patirtą materialinę ir moralinę žalą. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį turi būti nurodomi išsamūs atsikirtimai į pareikštą ieškinį, o ne keliami nauji materialiniai teisiniai reikalavimai. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės turėtų nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų dydį nepatvirtina ir prie minėtų atsakovės atsiliepimų į ieškinį pateikti susirašinėjimai su įvairiais asmenimis ir institucijomis bei prie jų pridėti Lietuvos pašto kvitai, datuoti 2013 m. – 2014 m., t. y. iki ieškovams kreipiantis su ieškiniu į teismą.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl netinkamo CPK 93, 94 straipsnių taikymo nėra pagrindo, dėl ko skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.