Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-03 · Administracinė byla Nr. I-4067-624/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-03
Bylos Nr.
I-4067-624/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02130-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“
Atsakovas
Aplinkos ministerijos
Administracinė byla Nr. I-4067-624/2012(Proceso Nr. 2-01-3-02130-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija 26; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovėms G. B. ir B. S., atsakovės Aplinkos ministerijos atstovams Laimučiui Budriui ir Redai Skirkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ skundą atsakovei Aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ skunde prašo teismo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012-07-12 sprendimą Nr. 7R-126(4R-319) ir grąžinti skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-06-05 įsakymo Nr. D1-476 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2012–2013 m. medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ panaikinimo nagrinėti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Nurodo, kad įgyvendindama viešojo intereso gamtos apsaugos klausimu gynimą, laikydamasi įstatymo nustatytų procesinių terminų, padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK) prašydama panaikinti Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-476 dėl vilkų sumedžiojimo per 2012-2013 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo. VAGK 2012-07-12 sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 1 d., gindamos viešąjį interesą, organizacijos su pareiškimu gali kreiptis tiesiogiai į teismą, o VAGK šis ginčas yra nežinybingas. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) naudojama sąvoka „teisė kreiptis į teismą“ aiškinant bendrame kontekste apima kreipimąsi tiek į teismus, tiek į administracinių ginčų komisijas (į kokį konkretų subjektą kiekvienu atveju turi būti ar gali būti kreipiamasi nustato konkrečios ABTĮ normos dėl ginčų teismingumo, t. y. ABTĮ 15-20 str. ir 25 str.). ABTĮ yra taikomas ne tik administraciniams teismams, bet ir administracinių ginčų komisijoms, o jo 4-6 str. numato teisę „kreiptis į teismą“, tačiau tai bendro pobūdžio norma, taikoma visiems administraciniams ginčams, tarp jų ir nagrinėjamiems administracinių ginčų komisijos. ABTĮ antrasis skirsnis numato bylas, kurias sprendžia administraciniai teismai, tarp jų ir bylas, dėl kurių yra privaloma (arba galima) kreiptis į administracinių ginčų komisiją prieš kreipiantis į atitinkamą administracinį teismą. Todėl administracinių ginčų komisijos, kaip ikiteisminės ginčų sprendimo institucijos, yra sudedamoji administracinių ginčų sprendimo institucijų sistemos dalis, ir ABTĮ sąvoką „teismas“ naudoja kaip bendrinę, apimančią visas ABTĮ paminėtas administracinių ginčų sprendimo institucijas. Todėl ABTĮ įtvirtinta „teisė kreiptis į teismą“ tokiame kontekste reikštų tiek kreipimąsi į administracinius apygardų teismus ir Vyriausiąjį administracinį teismą, tiek ir kreipimąsi į administracinių ginčų komisijas. Todėl ir ABTĮ 56 str. nuostata taip pat turi būti interpretuojama atsižvelgiant į bendrai visame ABTĮ vartojamos sąvokos „teisė kreiptis į teismą“ turinį. ABTĮ 56 str., kaip ir ABTĮ 4-6 str., taip pat yra bendro pobūdžio nuostata dėl „teisės kreiptis į teismą“, tiesiog reguliuojanti subjektus, kurie, ABTĮ nustatyta tvarka, gali kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. ABTĮ 25 str. tuo tarpu nustato, kad dėl individualaus teisės akto skundas gali būti paduodamas administracinių ginčų komisijoms. Atitinkamai ABTĮ kontekste 56 str. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo neturėtų būti interpretuojama siaurai ir turėtų būti suprantama tik kaip nurodanti kokie subjektai turi teisę ginti viešąjį interesą ABTĮ nustatyta tvarka. ABTĮ 25 str. nustato, kad viešojo administravimo subjektų priimti individualūs aktai gali būti (o įstatymų nustatytais atvejais - privalo būti) skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. ABTĮ 28 str. nustato, kad kuomet atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, toks skundas paduodamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Todėl ABTĮ numatant galimybę skųsti centrinio administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą (ABTĮ 25 str.) Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (ABTĮ 28 str.), yra nepagrįsta, kad tokia teisė turėtų būti atimama iš subjekto, kuris skundžia individualų teisės aktą viešojo intereso gynimo interesais, interpretuojant sąvoką „teisė kreiptis į teismą“ kitaip nei kitose tokio pobūdžio ABTĮ normose. Pažymėjo, kad iš teismų praktikos analizės matyti, kad asmenys yra kreipęsi į atitinkamą administracinių ginčų komisiją gindami viešąjį interesą ir toks skundas administracinės ginčų komisijos buvo laikomas jai žinybingu, buvo išspręstas ir priimtas sprendimas (LVAT 2011-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-3177/2011). Mano, kad skundas, pareiškiamas ginant viešąjį interesą, yra žinybingas administracinių ginčų komisijai (šiuo atveju konkrečiai Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai), o Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ABTĮ normų interpretacija šiuo klausimu yra nepagrįsta (b. l. 1-4).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad teisme pagal jų pateiktą skundą šiuo metu yra iškelta ir administracinė byla dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-06-05 įsakymo Nr. D1-476 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2012–2013 m. medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ panaikinimo.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su nurodytais pareiškėjo skundo argumentais. Subjektų teisė ginti viešąjį interesą numatyta ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p. bei to paties įstatymo 56 str. 1 d. Tačiau šios nuostatos turėtų būti aiškinamos viso šių straipsnių ir kituose šio įstatymo straipsniuose (jų dalyse) nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. ABTĮ 25 str. 1 d. numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 str. 1 d. numatyta, jeigu įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija, o šio straipsnio 2 dalyje - kad administracinių ginčų komisijų steigimo tvarką ir darbo principus nustato atskiras įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo 11 str. apibrėžiamas skundo ( prašymo) administracinėms ginčų komisijoms teisės turinys, pagal šį straipsnį su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos. Taigi administracinių ginčų komisijos gali priimti ir nagrinėti tik skundus dėl pareiškėjo subjektinės teisės gynimo. Administracinių ginčų komisijų įstatymas nenumato teisės administracinių ginčų komisijoms nagrinėti viešojo intereso gynimo bylas. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 56 str. 1 d. santykį su Administracinių ginčų komisijos įstatymo nuostatomis, mano, jog nagrinėjamu atveju ABTĮ 56 str. 1 d. nurodytas skundas (prašymas) dėl viešojo intereso gynimo gali būti paduodamas tik teismui, o administracinių ginčų komisijos nėra įgaliotos spręsti tokio pobūdžio administracinių ginčų. Mano, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtą jos kompetencijai, yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 26-27).

Teismo posėdyje atsakovo atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Kaip nustatyta šalių atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėja Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ 2012-07-09 su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. D1-476 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2012-2013 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (VAGK byla, b. l. 1-5, 19), o pastaroji ginčijamu 2012-07-12 sprendimu Nr. 7R-126(4R-319) atsisakė jį priimti (VAGK byla, b. l. 20). VAGK sprendimas motyvuotas tuo, kad: pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 1 d., gindamos viešąjį interesą, organizacijos su pareiškimu gali kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 9 str. 2 d. 2 p. nustato, kad VAGK nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 2 str. 3 d., tais atvejais, kai ABTĮ yra nustatytos išimtys, VAGK išankstine ne teismo tvarka nenagrinėja bylų, priskirtų Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. Gavusi minėtą VAGK sprendimą, pareiškėja Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ 2012-07-13 padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir aplinkos ministras) 2012-06-05 įsakymą Nr. D1-476 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2012-2013 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“, taip pat atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi VAGK atsisakė skundą priimti kaip nežinybingą. Be to, 2012-08-14 pareiškėja teismui pateikė ir nagrinėjamoje byloje priimtą skundą, kuriame prašo panaikinti VAGK 2012-07-12 sprendimą Nr. 7R-126(4R-319) ir grąžinti VAGK nagrinėti jos skundą dėl aplinkos ministro 2012-06-05 įsakymo Nr. D1-476 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2012-2013 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ panaikinimo (b. l. 2-4). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012-09-14 nutartimi atnaujinus pareiškėjai terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-06-05 įsakymą Nr. D1-476 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2012-2013 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ paduoti, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-09-27 nutartimi pareiškėjos skundą dėl šio įsakymo panaikinimo priėmė (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01885-2012-0).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad šiuo metu pareiškėja Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, kuri neatsisakė šioje byloje priimto skundo, siekia, kad jos skundas dėl aplinkos ministro 2012-06-05 įsakymo Nr. D1-476 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2012-2013 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ tuo pat metu būtų nagrinėjamas tiek VAGK, tiek tiesiogiai teisme, kas nėra galima: Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 2-4 d. numato, kad su skundu (prašymu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

Kadangi šiuo metu susidarė situacija, kai pareiškėja gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, kuri neatsisakė šioje byloje priimto skundo, siekia, kad jos skundas dėl 2012 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. D1-476 „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2012-2013 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ tuo pat metu būtų nagrinėjamas tiek VAGK, tiek tiesiogiai teisme, kas nėra galima pagal ABTĮ 22 str. 4 d. nuostatas, VAGK 2012-07-12 sprendimas Nr. 7R-126(4R-319), kuriuo, nepaisant jo motyvų, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, paliekamas nepakeistu.

Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nesutinka su VAGK 2012-07-12 sprendimo Nr. 7R-126(4R-319) motyvais: Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str., nustatančio Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetenciją, 1 d. numato, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, o 2 d. – kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia: 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str., nustatantis prokuroro, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ir fizinių asmenų, ginančių valstybės, savivaldybės ir asmenų teises, procesinės teises, 1 d. numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, o 2 d. – kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi bylos šalies procesines teises ir pareigas. Minėtų subjektų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asmens, kurio teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. Kadangi ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo, kuriuo patvirtinamas vilkų sumedžiojimo per medžioklės sezoną limitas, nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų tarpą, tokio pobūdžio ginčui nagrinėti įstatymai nenumato kitokios tvarkos, todėl vertinant, kad toks įsakymas yra individualus teisės aktas, asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą, šią teisę gali realizuoti paduodamas skundą ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasRosita PatackienėLiudmila Zaborovska