Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2507-993/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-07
Bylos Nr.
1-2507-993/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28038-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2507-993/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28038-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2019 m. liepos 3 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo sutuoktine D. K. metu, tyčia du kartus delnu trenkė jai į veidą, du kartus spyrė jai į šoną ir tempė ją už plaukų, tokiu būdu nukentėjusiai D. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad nukentėjusi D. K. yra jo sutuoktinė. Jų tarpusavio santykiai yra geri, susipyksta tik kartais. Anksčiau jos atžvilgiu nesmurtavo. 2019 m. liepos 3 d., vakare, tikslios valandos nepamena, jis su sutuoktine grįžo namo. Vaikų tuo metu namuose nebuvo. Jiems grįžus namo tarp jų kilo žodinis konfliktas. Abu buvo neblaivūs. Norėdamas, kad sutuoktinė nusiramintų, vieną kartą delnu trenkė jai per veidą. Galėjo suduoti ir daugiau smūgių, bet dėl neblaivumo nepamena. Nuo jo smūgio sutuoktinė pargriuvo ant lovos. Nepamena, kad jai spyrė, tačiau neneigia, kad galėjo ir įspirti. Taip pat nepamena, kad būtų ją tempęs už plaukų, bet neneigia, kad taip galėjo elgtis. Po jai suduoto smūgio D. K. kočėlu vieną kartą trenkė jam per galvą (b. l. 71-73). Papildomai parodė, kad tarp jo ir sutuoktinės vykusio konflikto metu galėjo jai du kartus suduoti į veidą, du kartus spirti į šoną ir tempti už plaukų. Nors įvykio aplinkybių dėl neblaivumo tiksliai nepamena, tačiau neneigia, kad galėjo taip elgtis. Dėl šių savo veiksmų jis iki šiol gailisi, atsiprašė sutuoktinės, pažadėjo daugiau jos atžvilgiu nesmurtauti, ji jam atleido, jie susitaikė (b. l. 76-77).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusi D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 3 d., apie 19.00 val., su sutuoktiniu R. K. grįžo namo, būdami neblaivūs. Netrukus tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jie barėsi, šaukė vienas ant kito. Jiems besibarant R. K. staiga trenkė du kartus delnu jai į veidą, po ko ji nukrito ant lovos. Tada jis du kartus įspyrė jai į dešinį šoną ties liemeniu ir tempė už plaukų. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Ant veido nuo smūgių delnu jokių žymių neliko, tačiau ant dešinio šono, ties liemeniu, atsirado paraudimas, kuris po kelių dienų dingo. Būtent šį paraudimą ji ir parodė policijos pareigūnui, atvykusiam į įvykio vietą. Atsisako vykti apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus. Įvykio metu jų vaikai buvo išvykę pas senelius. R. K., grįžęs iš areštinės namo, atsiprašė dėl savo veiksmų, labai gailėjosi, ji jam atleido, jie susitaikė. Jokių pretenzijų dėl šio įvykio savo sutuoktiniui neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 32-33).

Liudytojas V. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 3 d., jam dirbant kartu su vyr. patruliu E. K., apie 19.30 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur galimai smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu laiptinėje juos pasitiko moteris, prisistačiusi D. K.. Ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi ir paaiškino, kad išgertuvių metu jos sutuoktinis R. K. tyčia tempė ją už plaukų, sudavė jai smūgius rankomis, spyrė. Parodė paraudusią vietą nugaroje, ties liemeniu. Daugiau jokių akivaizdžių sužalojimo žymių ant jos kūno ir veido nebuvo matyti. Paklausus jos, ar jai reikalinga medikų pagalba, D. K. jos atsisakė. Nepilnamečių asmenų bute nebuvo. R. K. paaiškino, kad pati sutuoktinė D. K. jam trenkė per galvą su kočėlu, nurodė, jog dėl to jis jai jokių pretenzijų neturi. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. R. K. jų buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 37-38).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 3 d., apie 19.20 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, pranešėją sumušė sutuoktinis, trenkė per galvą (b. l. 8).

2019 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų neužfiksuota (b. l. 10-14).

2019 m. liepos 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad policiją į (duomenys neskelbtini), Kaune, kvietė D. K., kuri atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, jog ją sumušė sutuoktinis – trenkė per galvą, rankomis ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, aplinka tvarkinga. D. K. padarytas sužalojimas nugaroje (b. l. 15-18).

2019 m. liepos 16 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas ir išklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriuo užfiksuotas D. K. pranešimas apie smurtą (duomenys neskelbtini), Kaune. Skambučio metu D. K. nurodė, kad ją muša sutuoktinis, nurodydama „vyras mane sumušė žinokit, aš nebegaliu kentėt jau, nežinau žinokit labai sumušė man galvą“ (b. l. 23-25, 26).

2019 m. liepos 3 d. testo alkoholiui protokolas Nr. 1415 patvirtina, kad 2019 m. liepos 3 d., 19.51 val., R. K. nustatytas 2,11 promilių girtumas (b. l. 60).

Ištirtų įrodymų visetu, paties kalinamojo R. K. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios D. K., liudytojo V. F. parodymais, tarnybiniais pranešimais, byloje esančiais surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad R. K. 2019 m. liepos 3 d. apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu smurtavo savo šeimos narės – sutuoktinės D. K. atžvilgiu, tai yra tyčia du kartus delnu trenkė jai į veidą, du kartus spyrė jai į šoną ir tempė ją už plaukų, tokiu būdu nukentėjusiajai – D. K. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo R. K. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis R. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 94).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 46), baustas administracine tvarka (b. l. 55-57), vykdo individualią veiklą (b. l. 44). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 60). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 62).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant jo terminą artimą minimaliam – 6 (šešis) mėnesius. Skirdamas bausmę R. K. teismas privalo skirti individualią pareigą ar draudimą, numatytą BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtinas įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė -– dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 3 d. 19.35 val. iki 2019 m. m. liepos 4 d. 16.20 val. (b. l. 81, 87), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kadangi R. K. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei, jam kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio, 2 dalies, 9 punktas, 72² straipsnis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 26), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje ir 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 3 d. 19.35 val. iki 2019 m. m. liepos 4 d. 16.20 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

R. K. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles.

R. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Indrė Averkienė