Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-569/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-03
Bylos Nr.
2A-569/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
A. L. S.
Ieškovas
BUAB „Pamario šaltinis“
Trečiasis asmuo
A. S.
Kategorijos
  • 21.4.27pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-569/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.27, 41, 99.7
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Marytės Mitkuvienės,

Sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-166-125/2009 pagal ieškovo BUAB „Pamario šaltinis“ ieškinį atsakovui A. L. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (1 t., b. l. 3-5), kuriame nurodė, kad 2007-05-31 preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (toliau - Sutartis) sudaryta iš esmės suklydus (CK 1.90 str. 1 d.), be to, sutartis buvo nenaudinga ieškovui, kadangi ji sudaryta prieš pat bankroto bylos jam iškėlimą ir turėjo įtakos bendrovės nemokumui (CK 1.80 str., 1.81 str., ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 109-112) ieškovas prašė pripažinti negaliojančia minėtą Sutartį, kuri sudaryta apgaule (CK 1.91 str. 1-5 d.) bei įpareigoti atsakovą grąžinti 130 000 Lt, kuriuos jis gavo pagal šį sandorį. Ieškovo teigimu, tarp UAB „Pamario šaltinis“, atstovaujamo A. S., ir atsakovo 2007-05-31 buvo sudaryta preliminarioji žemės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti 5,40 ha žemės sklypą ir 2,02 ha miško, esančius Šilutės r., Jonaičių sen., Šilmeižių k., o sutarties pasirašymo dieną pirkėjas (ieškovas) sumokėjo būsimą 130 000 Lt preliminarią žemės sklypo kainą. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė žemės pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta 2007-09-05, tačiau atsakovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, nuslėpė, jog žemė ir miškas priklauso ne jam, o kitam asmeniui - J. S. Kadangi sandoris buvo sudarytas apgaule, todėl preliminariąją sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovas įpareigotinas grąžinti tai, ką yra gavęs pagal šį sandorį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu (1 t., b. l. 201-202) patenkino ieškovo patikslintą ieškinį, pripažino negaliojančia 2007 m. gegužės 31 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Pamario šaltinis“ ir atsakovo A. L. S., priteisė iš atsakovo 130 000 Lt ir 3 600 Lt žyminio mokesčio ieškovui bei 77,25 Lt pašto išlaidų valstybei.

Atsiliepimas

Teismas nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, nuslėpė, jog parduodamas žemės sklypas priklauso ne jam, o jo broliui J. S. Nors atsakovas atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad pasirašė minėtą sutartį, bet negavo iš ieškovo 130 000 Lt (1 t., b. l. 127–128), tačiau nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Dėl šių atsakovo nurodomų aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir pareikšti įtarimai A. S., kuris, pasirašant preliminariąją sutartį, buvo UAB „Pamario šaltinis“ direktorius, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo A. S. kaltę (1 t., b. l. 182–184). Baudžiamojoje byloje buvo pateiktas kasos išlaidų orderis, kuriame atsakovas savo parašu patvirtino, kad gavo 130 000 Lt (baudžiamoji byla Nr. 94-1-00338-08, b. l. 29).

Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieškovas sumokėjo atsakovui 130 000 Lt, tinkamai įvykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, be to, nėra duomenų, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, o atsakovo veiksmai, nuslepiant, jog ketinamas parduoti žemės sklypas bei miškas priklauso ne jam, pripažintini nesąžiningais ir tyčiniais, turėjusiais lemiamos įtakos ieškovo valiai susiformuoti.

Teismas, pripažinęs minėtą sandorį negaliojančiu, pritaikė restituciją, įpareigodamas atsakovą grąžinti ieškovui pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį gautus 130 000 Lt (CK 6. 145 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 2) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog apygardos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, kad jis apgaule siekė gauti naudos. Žemės sklypus atsakovas turėjo paveldėti kartu su broliu J. S., tačiau vėliau išaiškėjo, kad visas turtas atitenka atsakovo broliui. Teismas neapklausė trečiojo asmens J. S. Atsakovas teigia nenaudojęs apgaulės, o pagal preliminariąją sutartį gavęs tik dalį pinigų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 10-11) ieškovas prašo palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kadangi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo veiksmai (apgaulė) lėmė ginčo sandorio sudarymą, o apeliacinio skundo teiginiai dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių yra tik prielaidos, nepagrįstos byloje esančiais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, bei patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Be to, teismas privalo nustatyti išsamias bylos aplinkybes, tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus, tinkamai išaiškinti bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises bei pareigas, tarp jų numatytas CPK 42, 51 straipsniuose, ir jas užtikrinti (CPK 14 str., 158-159 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

Teismo sprendimas turi būti priimamas teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, t. y. jis turi būti teisėtas ir pagrįstas, kurį teismas pagrindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 263 str.), o pagal CPK 265, 270 straipsnių nuostatas, teismas turi priimti sprendimą dėl visų reikalavimų, kuriuos pareiškė šalys, motyvuojamojoje sprendimo dalyje pateikdamas teisinį bei faktinį sprendimo išvadų pagrindimą. Be to, CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje taip pat turi glausta forma nurodyti nustatytas aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus. Įstatymo reikalavimas motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių atmetami kurie nors įrodymai, pagrįstas tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo užtikrinti esminių civilinio proceso principų (rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo) įgyvendinimą. Antai, pagal procesinio lygiateisiškumo principą teismas turi užtikrinti lygias šalių teises procese, tai yra, be kitų teisių, sudaryti lygias galimybes įrodinėti savo reikalavimus ar prieštaravimus pareikštiems reikalavimams ir tikėtis, kad teismas, priimdamas byloje sprendimą, įvertins abiejų šalių išsakytus argumentus bei pateiktus įrodymus ir tik tuomet spręs dėl pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai viena iš nagrinėjamo ginčo šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra laikoma, jog viešasis interesas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesai, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–30/2006). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamą ieškinį yra pareiškusi bankrutuojanti bendrovė, ir siekdamas patikrinti, ar sandoriu, kurį ginčija bendrovės administratorius, nebuvo pažeista viešoji tvarka ar gera moralė, privalėjo būti aktyvus ir imtis visų įmanomų procesinių priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir nustatytos bylos aplinkybės, užtikrinti ne tik ieškovo bei jo kreditorių, tačiau ir atsakovų teises bei teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė paminėtas civilinio proceso taisykles, išnagrinėjo bylą ne visais ieškovo nurodytais pagrindais, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išsprendimui, netinkamai juos įvertinęs, nenustatė svarbių bylos aplinkybių ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl to teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 329 str. 1 d. - 2 d.).

Antai, iš pradinio ieškinio (1 t., b. l. 3-5) matyti, kad ieškovas savo reikalavimus dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia grindė dviem faktiniais ir teisiniais pagrindais: 1) sutartis sudaryta iš esmės suklydus (CK 1.90 str. 1 d.), 2) sutartis buvo nenaudinga ieškovui, kadangi ji sudaryta prieš pat bankroto bylos jam iškėlimą ir turėjo įtakos bendrovės nemokumui (CK 1.80 str., 1.81 str., ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Nors ieškovas atsakovais nurodė preliminariąją žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusį A. L. S. bei jo brolį, žemės savininką J. S., tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad, remiantis antruoju ieškinio pagrindu, reikalavimas buvo susijęs su civiline atsakomybe UAB „Pamario šaltinis“ buvusio direktoriaus A. S., kuris šios įmonės vardu ir sudarė, ieškovo teigimu, įmonei nenaudingą sutartį, turėjusią įtakos bendrovės nemokumui. tačiau nors nurodytas asmuo buvo įtrauktas dalyvauti byloje atsakovu, tačiau liko neišspręstas nei jo civilinės atsakomybės klausimas, nei ieškovo reikalavimas aukščiau nurodytu pagrindu.

Nors civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kuris be kita ko reiškia šalių laisvę pasirinkti kam reikšti savo reikalavimus, tačiau, kaip minėta, šioje byloje turi būti ginamas viešasis interesas, todėl teismas turėjo būti aktyvus ir užtikrinti, kad byloje atsakovais būtų nurodyti tinkami asmenys (CPK 45 str. 1 d.), ir byla išnagrinėta bei priimtas sprendimas visais ieškinyje nurodytais pagrindais, o taip pat nustatyti, ar ginčo sandoriu nebuvo pažeista viešoji tvarka ar gera moralė.

Bylos duomenimis, atsakovui J. S. pateikus priešieškinį (1 t., b. l. 42), ieškovas atsiliepime į jį prašė teismo pakeisti netinkamą atsakovą J. S. tinkamu – atsakovu A. S., kuris, ieškovo teigimu, taip pat atsakingas už ginčo sandorio pasekmes, (1 t., b. l. 70-72). Apygardos teismas, priėmęs šį atsiliepimą, rezoliucija nutarė įtraukti A. S. atsakovu, išsiuntė pranešimą apie jam pareikštą ieškinį bei ieškinio pareiškimo nuorašą (1 t., b. l. 73-74).

Be to, teismas, priėmęs „patikslintą“ ieškovo ieškinį (1 t., b. l. 99-100), 2008-07-04 teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovui dar kartą jį patikslinti, tačiau ne dėl trūkumų, susijusių su bylos šalimis ar dėl reikalavimo atsakovui A. S. (1 t, b. l. 104-105), o ieškovas 2008-07-10 pateiktame dar viename „patikslintame“ ieškinyje (b. t. 1, l. 109-112) atsakovu nurodė tik A. L. S., nesuformuluodamas išsamaus reikalavimo atsakovui A. S., nors įstatymo nustatyta tvarka ir neatsisakęs nuo reikalavimo A. S. atžvilgiu. Tačiau apygardos teismas, tinkamai neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo, byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, 2008-09-01 teismo posėdyje pranešė, kad J. S. „išbraukiamas iš atsakovų“ (1 t., b. l. 135-136), be to, 2008-09-26 nutartimi J. S. atžvilgiu nutraukė bylą (b. t. 1, l. 167-168), šio asmens tinkamai neapklausęs apie reikšmingas bylos aplinkybes, o atsakovą A. S. 2008-09-26 teismo posėdžio protokole (1 t., b. l. 164-166) bei toliau byloje nurodė trečiuoju asmeniu.

Beje, atkreiptinas dėmesys, jog civilinio proceso įstatymas nenumato „patikslinto“ ieškinio, o ieškovas, norėdamas pakeisti (papildyti) paduotą ieškinį, gali įstatymo nustatyta tvarka paduoti teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo (CPK 141 str.), be to, norėdamas atsisakyti ieškinio reikalavimo, ieškovas taip pat turi pateikti dėl to pareiškimą (CPK 42 str., 293 str.), kuriuos teismas turi išspręsti pagal CPK taisykles. Tačiau, jeigu pakeičiamas ieškinio ir dalykas, ir pagrindas, darytina išvada, jog paduodamas naujas ieškinys, kuris nepakeičia pradinio ieškinio ir kurio priėmimo klausimą teismas turi išspręsti pagal CPK nuostatas, o kelis kartus „tikslinant“ ieškinį, paduodant vis naujus ieškinio pareiškimus, ir teismui įstatymo nustatyta tvarka tinkamai neišsprendus tų ieškinių priėmimo klausimo, nenustačius termino trūkumams pašalinti, ir ieškovui neatsisakius pradinio ieškinio reikalavimo, pareikšto kitam atsakovui, bei neišsprendus to klausimo, nepašalinama teismo pareiga išspręsti ir pradinio ieškinio reikalavimus jame nurodytais pagrindais bei teisingai nustatyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį (CPK 135 – 137 str., 265 str., 45 str.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs bylos visais ieškovo pareikštais pagrindais, tinkamai neišsprendęs dalyvaujančių byloje asmenų (tarp jų A. S.) procesinės padėties bei atsakomybės, netinkamai taikęs kitas paminėtas proceso taisykles, nepagrįstai suvaržė ne tik ieškovo bei dalyvaujančio byloje asmens A. S. bet ir atsakovo A. L. S. procesines teises (CPK 42 str. 1 d.), neužtikrino byloje viešojo intereso apsaugos (CPK 42 str. 2 d.), o apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių proceso teisės pažeidimų, juolab kad nėra galimybės išskirti ir byloje pareikštų ieškovo reikalavimų (CPK 329 str. 1 d. - 2 d. 7 p., 327 str.).

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo A. L. S. teisės (CPK 42 str., 51 str.) bei teisėti interesai byloje nebuvo tinkamai užtikrinti ir dėl kitų bylos nagrinėjimo trūkumų.

Nors teismas nė vienai iš šalių negali nurodyti, kokių priemonių ji turi imtis, jog būtų apginti jos interesai, kad nepažeistų šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų (CPK 12 str., 17 str.), tačiau pažymėtina, kad teismo pareiga ne tik tinkamai išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, bet ir jas užtikrinti (CPK 158 str. 3 d., 159 str.). Juolab tai aktualu, nagrinėjant bylą pagal juridinio asmens ieškinį, pareikštą fiziniam asmeniui, kurioje būtina užtikrinti ir viešąjį interesą. Tarp bylos šalių procesinių teisių, numatytų CPK 51 straipsnyje, - asmens teisė vesti savo bylas teisme pačiam arba per atstovus. Tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas mano, jog šalis arba tretysis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 161 str. 1 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pakankamai duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl atsakovo A. L. S. galimybės tinkamai ginti savo teises pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 20, 55-57, 68, 83-84, 127-128, 136, 152-154, 188-190), tačiau tinkamai nepasiūlė atsakovui pasirūpinti atstovu, neužtikrindamas jo procesinių teisių (CPK 159 str., 161 str. 1 d.). Kita vertus, iš atsakovo A. L. S. teismui pateiktų procesinių dokumentų bei raštų matyti, jog jis nepripažino ieškinio, neigė apgavęs A. S., nurodė negavęs iš jo 130 000 Lt, teigdamas, jog buvo pastarojo apgautas ir pasirašė ant kasos pajamų orderių dėl to, jog už tai jam buvo sumokėta 2500 Lt (1 t., b. l. 55-57, 127-128). Šiuos jo teiginius iš dalies patvirtina Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. 94-1-00338-08 (1 t., b. l. 182-184), kuriuo buvo nutraukta baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu, bei prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 94-1-00338-08 duomenys, kuriuose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo svarstyti dėl A. S. (ne)sąžiningumo, sudarant ginčo sandorį. Pirmosios instancijos teismas, privalėjo išsamiai ir visapusiškai išaiškinti šias faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir susijusias su A. S. veiksmais iki ir po ginčo sandorio sudarymo, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, tačiau to nepadarė (CPK 185 str.). Ieškovui prašant pripažinti atsakovo A. L. S. dalyvavimą būtinu (1 t., b. l. 135), teismas net neapklausė dėl bylos esmės A. L. S., dalyvavusio 2008-10-24 teismo posėdyje, be to, atsisakęs pridėti prie bylos atsakovo pateiktus asmenų rašytinius paaiškinimus (1 t., b. l. 177), nesiėmė reikiamų procesinių priemonių juos apklausti liudytojais teismo posėdyje (1 t., b. l. 177-179, 188-200).

Juo labiau kad iš bylos duomenų matyti, jog prieš sudarant ginčo sutartį, atsakovas A. L. S. UAB „Pamario šaltinis“ direktoriui A. S. parodė Klaipėdos apskrities administracijos sprendimą Nr. 33-1321, iš kurio matyti, kad žemė priklauso M. S. (baudžiamosios bylos l. 30-31). Beje, bylos duomenimis, A. S. ir A. L. S. bei J. S. yra artimi giminaičiai, A. S. teigimu, jis, sužinojęs iš savo tėvo apie jo sesers – S. motinos žemę, norėdamas ją nusipirkti, kreipėsi į A. L. S., kuris, anot A. S., jam paaiškinęs, jog žemė priklauso jam ir jo broliui J. S., o žemės dokumentai bus sutvarkyti tik jo vieno vardu (1 t., b. l. 183, baudžiamosios bylos l. 179). Tačiau byloje nenustatyta, dėl ko A. S. nesikreipė ir į J. S., kuriam, anot A. S., atsakovo teigimu, tuo metu taip pat priklausiusi ginčo žemė, o, neįsitikinęs duomenų teisingumu, būdamas UAB „Pamario šaltinis“ vadovu ir pagrindiniu akcininku (įmonės dalyviu), turėdamas žinoti ir apie UAB „Pamario šaltinis“ finansinę bei turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, pateikė atsakovui ginčo sutarties tekstą ir, jo teigimu, sumokėjo šiam pinigus (avansu), likus 1 mėnesiui iki pranešimo apie bankroto bylos ieškovui inicijavimą. Iš šių bei kitų bylos duomenų matyti, kad paminėtos teismo išvados dėl atsakovo A. L. S. tyčinės veikos – apgaulės, nulėmusios ginčo sandorio sudarymą, neatitinka faktinių aplinkybių, kad neatskleistos bylos esminės aplinkybės, tarp jų reikšmingos šalių valios sudaryti ginčo sutartį susiformavimui, sandorio šalių veiksmų sąžiningumui nustatyti. Apygardos teismas paminėtų aplinkybių tinkamai neištyrė ir neįvertino, dėl jų nepasisakė sprendime, juolab kad net nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su A. S. atsakomybe, neatskleidęs esminių bylos aplinkybių, dėl ko teismo sprendimas taip pat negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl nurodytų motyvų, teismo sprendimas panaikintinas, bylą perduodant nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1-2 d.).

Kolegijos nuomone, iš naujo nagrinėjant bylą, reikalinga pašalinti aukščiau paminėtus pažeidimus bei trūkumus, visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, teisingai nustatyti bylos faktines aplinkybes bei atsakovus, kurie atsakingi pagal pareikštus reikalavimus, nes tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Jeigu, teismo nuomone, ieškinio reikalavimai ar jo pagrindai nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluoti, tai, turint omeny viešo intereso gynimą, teismas turi pareigą tinkamai išaiškinti ieškovui (jo bankroto administratoriui) jo teises bei pareigas, susijusias su tinkamu bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių atstovavimu, tinkamai suformuluoto ieškinio pareiškimu tinkamiems atsakovams, bei imtis kitų įstatyme numatytų procesinių veiksmų, susijusių su bylos aplinkybių ištyrimu ir įrodymų išreikalavimu, tarp jų apklausti liudytojais asmenis, kurie, bylos duomenimis, gali žinoti apie ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, ištirti kitus reikšmingus įrodymus (tarp jų ir esančius ieškovo bankroto byloje), be to, betarpiškai ištirti ir prijungtos baudžiamosios bylos įrodymus bei juos įvertinti pagal CPK taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Audronė JarackaitėNijolė PiškinaitėMarytė Mitkuvienė