Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys L. K., K. G., antstolė Svajonė Žukaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Svajonė Žukaitienė 2024 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-24-76-27585 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, kadangi nėra duomenų, kad pareiškėja yra pradėjusi bylą dėl santuokos nutraukimo, bei nėra įregistravusi vedybų sutarties, todėl laikytina, kad pareiškėjos pajamos, gaunamos iš individualios veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad antstolė Svajonė Žukaitienė vykdo išieškojimą iš skolininko K. G. vykdomojoje byloje 0076/19/00931 dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo: 26712 Eur ir 558 Eur kasmėnesinio fiksuoto mokėjimo nuo 2024 m. birželio 1 d., išieškotoja L. K..

Nustačius, kad nėra galimybės skolos išieškoti iš asmeninio skolininko turto ir gaunamų lėšų, 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. S-24-76-21547 areštuota ½ dalis skolininko K. G. sutuoktinei R. G. priklausančių lėšų, gaunamų iš individualios veiklos, o kreditorei pasiūlytą kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, išieškotoja tokia teise pasinaudojo ir šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Pareiškėja ginčija antstolio veiksmus nurodydama, kad jos ir K. G. faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda ir netvarko ir jų santuoka faktiškai yra iširusi, be to pareiškėja ir skolininkas turi išlaikyti nepilnametį vaiką.

Taigi, pareiškėjos pateikto skundo dalykas – antstolės 2024 m. birželio 26 d. patvarkymo Nr. S-24-76-21547, kuriuo buvo areštuota ½ dalis R. G. priklausančių lėšų, gaunamų iš individualios veiklos, teisėtumas. Šiuo atveju teismas nesprendžia klausimo ir nepasisako dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Pagal bendrą taisyklę asmeninės prievolės pirmiausia turi būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytinos ir skolininko sutuoktinės turimos lėšos, darbo užmokestis, nuo jo išmokėjimo momento.

Taigi, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Šiuo atveju antstolė laikėsi nurodyto teisinio reguliavimo ir jo pagrindu priėmė pareiškėjos skundžiamą patvarkymą.

Nors pareiškėja ir nurodo, kad jos ir skolininko santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda ir netvarko, todėl pareiškėjos gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra užvesta civilinė byla dėl pareiškėjos ir skolininko santuokos nutraukimo. Vedybų sutarčių registro duomenis, pareiškėja ir skolininkas nėra sudarę vedybų sutarties.

Nors santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis), tačiau nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje (teismo sprendimu), o ne nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, kur savo poziciją išreiškia tik pareiškėja (sutuoktinė).

Teismo vertinimu, siekiant nustatyti, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.

Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos R. G. skundą dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų, todėl skundas atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, atmesti.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Svajonei Žukaitienei vykdomąją bylą Nr. 0076/19/00931.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.