- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Bylos Nr.
- 1-1048-311/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- AB SEB banko
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 3 d., tris nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S. kaltinams tuo, kad jis, būdamas A. S. įm.. įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininkas ir direktorius, 2007-12-18 savo namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), suklastojo PVM sąskaitą-faktūrą STR Nr. 00178 sumai 120 008,04 Lt, pasirašydamas J. K. vardu už neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas prekes, ją pateikė AB SEB Vilniaus bankas Kauno filialui, esančiam Laisvės al. 82/17, Kaune, pinigus-120,008,04 Lt gavo, prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepristatė, 2008-12-19 dalį pinigų-5000 Lt jis grąžino AB SEB Vilniaus bankas, likusių 115 008,04 Lt negrąžino, dėl ko AB SEB Vilniaus bankui padarė didelę 115008,04 Lt turtinę žalą, t.y.kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.
Be to, kaltinamasis A. S. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas A. S. įm., įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, 2007-12-28 savo namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), suklastojo PVM sąskaitą-faktūrą STR Nr. 10039 sumai 43263,05 Lt, pasirašydamas J. K. vardu už neva UAB „(duomenys neskelbtini) " gautas prekes, ją pateikė AB SEB Vilniaus bankas Kauno filialui, esančiam Laisvės al. 82/17, Kaune, pinigus-43 263,05 Lt gavo, prekių UAB ,. (duomenys neskelbtini)“ nepristatė, gautų pinigų negrąžino, dėl ko AB SEB Vilniaus bankui padarė didelę 43263,05 Lt turtine žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.
Be to, kaltinamasis A. S. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas A. S. įm.. įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, 2008-01-15 savo namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), suklastojo PVM sąskaitą-faktūrą STR Nr. 00183 sumai 75297,50 Lt, pasirašydamas J. K. vardu už neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas prekes, ją pateikė AB SEB Vilniaus bankas Kauno filialui, esančiam Laisvės al. 82/17, Kaune, pinigus-75 297,50 Lt gavo, prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepristatė, gautų pinigų negrąžino, dėl ko AB SEB Vilniaus bankui padarė didelę 75 297,50 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.
Be to, kaltinamasis A. S. kaltinamas tuo, kad pagal 2007-12-17 sudarytą tarp AB SEB Vilniaus bankas ir A. S. įmonės faktoringo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-18 pateikė AB SEB Vilniaus bankas Kauno filialui, esančiam Laisvės al. 82/17, Kaune, suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą STR Nr. 00178, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva už gautas prekes, pagal kurią bankas pervedė į A. S. įmonei priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus bankas 120 008,04 Lt avansą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nepristatė, 2008-12-19 dalį pinigų-5000 Lt jis grąžino AB SEB Vilniaus bankas, likusių 115 008,04 Lt negrąžino, panaudojo atsiskaitymams su tiekėjais, tuo apgaule savo naudai įgijo didelės 115 008,04 Lt vertės svetimą turtą, padarydamas AB SEB Vilniaus bankas 115 008,04 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis A. S. kaltinamas tuo, kad pagal 2007-12-17 sudarytą tarp AB SEB Vilniaus bankas ir A. S. įmonės faktoringo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-28 pateikė AB SEB Vilniaus bankas Kauno filialui, esančiam Laisvės al. 82/17, Kaune, suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą STR Nr. 10039, išrašytą UAB .. (duomenys neskelbtini)“ neva už gautas prekes, pagal kurią bankas pervedė į A. S. įmonei priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus bankas 43 263,05 Lt avansą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nepristatė, gautų pinigų negrąžino, panaudojo atsiskaitymams su tiekėjais, tuo apgaule savo naudai įgijo didelės 43 263,05 Lt vertės svetimą turtą, padarydamas AB SEB Vilniaus bankas 43 263,05 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis A. S. kaltinamas tuo, kad pagal 2007-12-17 sudarytą tarp AB SEB Vilniaus bankas ir A. S. įmonės faktoringo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-01-15 pateikė AB SEB Vilniaus bankas Kauno filialui, esančiam Laisvės al. 82/17, Kaune, suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą STR Nr. 00183, išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva už gautas prekes, pagal kurią bankas pervedė į A. S. įmonei priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus bankas 75297,50 Lt avansą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nepristatė, gautų pinigų negrąžino, panaudojo atsiskaitymams su tiekėjais, tuo apgaule savo naudai įgijo didelės 75 297,50 Lt vertės svetimą turtą, padarydamas AB SEB Vilniaus bankas 75 297,50 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
LR BPK 1 str. reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).
Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t.y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.
LR BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. LR BPK 23 str. reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.
Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 str., kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarime Nr. 53 yra nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 str. 3 p. pažeidimas), kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas), ir kt.(14 p.).
Kaltinamajame akte kaltinimas A. S. (ir bylos medžiagoje esantis įtarimas) yra neaiškus ir nesuprantamas. A. S. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas A. S. įmonės savininkas ir direktorius, 2007-12-18, 2007-12-28 ir 2008-01-15 savo namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), suklastojo PVM sąskaitą-faktūrą STR Nr. 00178 sumai 120 008,04 Lt, PVM sąskaitą-faktūrą STR Nr. 10039 sumai 43263,05 Lt, PVM sąskaitą-faktūrą STR Nr. 00183 sumai 75297,50 Lt, pasirašydamas J. K. vardu už neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas prekes ir šias PVM sąskaitas-faktūras pateikė AB SEB Vilniaus bankas Kauno filialui, taip pat pagal 2007-12-17 sudarytą tarp AB SEB Vilniaus bankas ir A. S. įmonės faktoringo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikęs AB SEB Vilniaus bankas Kauno filialui šias suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, iš banko gavo atitinkamai 120 008,04 Lt avansą, 43 263,05 Lt avansą ir 75297,50 Lt avansą, viso 238 568,59 Lt, iš kurių grąžino bankui 500 Lt, tuo padarydamas AB SEB Vilniaus bankas bendrą 233 568,59 Lt turtinę žalą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje pripažintas civiliniu ieškovu AB SEB Vilniaus bankas 2009-02-05 raštu Nr. 03.02.01-1284 kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS, kad A. S. neapmokėjo sąskaitos–faktūros Nr. STR00177 už prekes 199 997,68 Lt sumai, bankui yra padaryta 180 000 Lt žala (t. 1, b.l. 1, 7-8), t.y. civilinis ieškovas nurodė kitą galimai suklastotą sąskaitą-faktūrą, nei inkriminuojamos A. S. kaip galimai suklastotos. Byloje pateiktame civiliniame iešškinyje (t.1, b.l. 122), AB SEB bankas nurodė, kad pagal 2007-12-11 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) -A. S. firmai (pagal naują pavadinimą-UAB “ (duomenys neskelbtini) ” bankas išmokėjo 179 997,91 Lt faktoringo avansą. Gautos lėšos turėjo būti pabnaudojamos produkcijos gamybai pagal UAB “ (duomenys neskelbtini) užsakymą. Už gautą produkciją UAB “ (duomenys neskelbtini) ” turėjo apmokėti pagal sąskaitą, kurioje turėjo būti nurodyta, jog iš šios sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti AB SEB bankui. Bankui kaip įrodymas buvo pateiktas 2007-12-14 PVM sąskaitos faktūros STR Nr. 00177 nuorašas. Tačiau, kaip vėliau išaiškėjo, prekės nebuvo tiekiamos, o sąskaita buvo suklastota, pagal minėtą išmokėtą faktoringo avansą bankui liko negrąžintam 147 465,25 Lt, nesumokėtos finansavimo palūkanos-8597,40 Lt, priskaičiuotos iir neapmokėtos pridėtinės vertės mokestis-1547,53 Lt. Tokiu būdu pagal minėtą išmokėtą avansą bankas patyrė 157 610,18 Lt žalą.
Taigi, kaltinamajame akte neteisingai nurodytos svarbios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kaltinimas A. S. yra neaiškus ir nesuprantamas. Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą iš esmės, esminiai pažeidžia baudžiamojo proceso normas, dėl to suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo A. S. teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas užtikrintų teismui galimybę greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir nepažeistų kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.
2006-01-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999-02-05 nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant LR BPK 219 str. reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamajam A. S., yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2007 09 01 galiojančioje BPK 234 str. 2 d. redakcijoje nėra punkto, kuris buvo nurodytas senesnėje šio straipsnio redakcijoje, kad kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Teismas nustatė, kad šioje byloje surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Baudžiamąją bylą Nr. 1-1048-311/2011, kurioje A. S. kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 3 d., tris nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2 d., perduoti Kauno miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.
Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Apie priimtą nutartį informuoti kaltinamąjį, jo gynėją advokatą, civilinį ieškovą.
Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.