Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Alinai Bružienei, Linai Pazdrazdienei, Linai Dabulskienei, Vaivai Virkutytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, vedusio, vidurinio išsilavinimo, auginančio du nepilnamečius vaikus, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 127 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. 2016 m. lapkričio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. lapkričio 5 d., apie 16.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,91 prom.) girtumas, nepasirinko saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais D. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nebetaikoma administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviu, kai nustatytas girtumas viršija 1,5 prom., o taikoma tik baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnis reglamentuoja, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, D. Č. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotinas pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad ANK už D. Č. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numato griežtesnę nuobaudą, todėl pagal ANK neperkvalifikuojamas. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d., BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl D. Č. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 124¹ straipsnio 8 dalį.

Teismo posėdžio metu D. Č. pažeidimų nepripažino. Paaiškino, kad jis pavažiavo tik penkis metrus būdamas neblaivus. Pripažino, kad dėl to yra kaltas, tačiau pažymėjo, kad ne jis įvažiavo į kitą automobilį. Paaiškino, kad vairavo ne jis, o jo sūnus, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, bet paprašė leisti pavairuoti po kiemą. Kai sūnus suko į kiemą, pro šalį važiavo policijos automobilis, sūnus pamatęs policijos automobilį, išsigando ir įvažiavo į kitą automobilį. Tuo metu kaimynas buvo šalia ir viską matė. Policijos pareigūnai tai irgi matė. Jo sūnus vairavo ir atsitrenkė į kitą automobilį ir išsigandęs pabėgo, o tada jis atsisėdo prie vairavo ir pavažiavo penkis metrus, kad pastatyti automobilį tvarkingai. Jis pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo sūnus, bet paprašė protokolą surašyti jam. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai matė, kaip jo sūnus išbėgo iš automobilio. Mano, kad policijos pareigūnai protokolą surašė nematydami įvykio, todėl prašė į tai atsižvelgti.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. Ž. parodė, kad patruliuodami pastebėjo automobilį, kuris buvo priekiu atsirėmęs į kito automobilio galą. Jiems važiuojant to automobilio link, tas automobilis pavažiavo atgal. Kai jie privažiavo, automobilio vairuotojas nuvažiavo aikštelės link, vairuotojas pavažiavo apie dešimt metrų. Jie matė visą vairuotojo manevravimą. Kai vairuotojas – D. Č., išlipo iš vairuotojo vietos, jis jau buvo priėjęs prie jo automobilio. Patikrino vairuotojo girtumą, nes buvo autoįvykis. Vairuotojas buvo neblaivus. Už vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn atrauktas asmuo. Keleivio vietoje sėdėjo vairuotojo sūnus. Vairuotojas iš pradžių sakė, kad vairavo sūnus, po to sakė, kad vairavo sutuoktinė. Papildė, kad kieme buvo žmonių, bet nežino, ar jie matė įvykį. Patikslino, kad vienas žmogus mosikavo rankomis, rodė į tą vietą, kurioje buvo susirėmę automobiliai, bet vėliau pasišalino, todėl jie jo neapklausė.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas V. S. parodė, kad patruliavo kiemuose, tada juos sustabdė praeivis ir jie pamatė automobilį atsitrenkusį į kitą automobilį. Jiems privažiuojant prie automobilio, automobilis nuvažiavo toliau į kiemą. Privažiavę prie automobilio, pamatė prie vairo sėdintį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Vairuotojas buvo neblaivus. Patikslino, kad nematė atsitrenkimo momento, matė tik jau susidūrusius automobilius ir matė, kad automobilį vairavo neblaivus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Matė, kad automobiliui atsitraukiant šalia vairuotojo sėdėjo dar vienas asmuo. Automobilyje buvo du žmonės. Iš vairuotojo vietos išlipo D. Č.. Taip pat papildė, kad kai jie ėmė kontroliuoti D. Č., praeivis, juos sustabdęs, pasišalino iš kiemo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta, tačiau gyvena vienoje laiptinėje. Parodė, kad lapkričio 5 dieną apie 16 val. vaikščiojo su šuniuku, ėjau namo. Praėjo pro avarijos vietą apie dviejų metrų atstumu, išgirdo garsą. Pamatė, kad kaimyno automobilis kliudė kitą automobilį. Matė, kad už vairo sėdėjo jaunuolis. Kai jis buvo už 6-7 metrų nuo avarijos vietos, automobilis sustojo ir stovėjo. Parodė, kad net nepastebėjo, kaip vaikinas iššoko iš automobilio, o tada kaimynas išlipo iš keleivio vietos, apėjo automobilį ir vėl įsėdo. Tuo metu pro šalį važiavo pareigūnai. Jis policijos pareigūnams parodė į kaimyno automobilį. Parodė, kad jo policijos pareigūnai neapklausė, todėl jis iš karto nuėjo. Nežino, kur tuo metu buvo kaimyno sūnus, kai atvyko policijos pareigūnai, patikslino, kad prie automobilio kaimyno sūnaus nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Č. parodė, kad tėvas paprašė nusileisti iki automobilio, padėti parnešti įrankius. Jis paprašė leisti pavairuoti. Tėvas leido. Jis važinėjo tik po kiemą. Grįždamas, kai buvo likę gal du metrai iki įvažiavimo į aikštelę arba į dešinę už namo, jis supanikavo, norėjo sukti į dešinę, bet nuvažiavo tiesiai ir pataikė į kito automobilio galą. Tada jis pamatė policijos pareigūnus, supanikavo, iš karto nuėjo namo. Pažymėjo, kad kai jis lipo iš vairuotojo vietos, policijos pareigūnai jau buvo privažiavę ir turėjo matyti, kaip jis lipo iš vairuotojo vietos. Kadangi policijos pareigūnai jo nieko neklausė, jis iš karto nuėjo namo. Tėvas liko ir nuvarė automobilį į laisvą vietą už poros metrų. Patikslino, kad tėvas iki įvykio sėdėjo keleivio vietoje šalia jo.

Nors D. Č. neprisipažino padaręs pažeidimus, teigė, kad į kitą automobilį atsitrenkė ne jis, o jo sūnus, pripažino tik faktą, kad jis, būdams neblaivus pavažiavo penkis metrus, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų - policijos pareigūnų M. Ž. ir V. S. teisme duotais parodymais, kurie atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (b. l. 9, 10), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11, 12), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 13), A. A. paaiškinimu (b. l. 14), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir sutikimu leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui (b. l. 15), fotolentelėmis iš eismo įvykio vietos (b. l. 17-19), alkotesterio rodmenų kvitu, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. lapkričio 5 d. 16.00 val. D. Č. nustatytas 1,91 prom. girtumas (b. l. 21) bei kitais surinktais rašytiniais įrodymais. Nors teismo posėdžio metu liudytojai A. K. ir R. Č. parodė, kad R. Č. vairuodamas automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš karto po įvykio R. Č. išsigandęs pabėgo, o jo tėvas D. Č. tuo metu persėdo į vairuotojo vietą ir norėjo pastatyti automobilį, bet tokius šių liudytojų parodymus paneigia teismo posėdžio metu policijos pareigūnų M. Ž. ir V. S. duoti nuoseklūs parodymai apie tai, kad jie matė, kaip tuo metu, kai automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo atitrenkęs priekiu į automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už jo vairo sėdėjo būtent D. Č., o šalia - keleivio vietoje sėdėjo jo sūnus, ir, kad jie matė kaip D. Č. po to atsitrauko iš įvykio vietos, o šalia sėdėjo jo sūnus, nors kaip jau minėta liudytojai A. K. ir R. Č. parodė, kad R. Č. tuo metu kai tėvas mėgino pastatyti automobilį į vietą, jau nebebuvo automobilyje. Teismas neturi pagrindo netikėti nešališkų liudytojų policijos pareigūnų M. Ž. ir V. S. nuosekliais parodymais, kurie sutampa ir kurie parodė tas pačias aplinkybes, užfiksuotas tarnybiniuose pranešimuose. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai M. Ž. ir V. S. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų melagingai apkalbėti D. Č.. Teismo posėdžio metu liudytojai A. K., D. Č. kaimynas, ir R. Č., D. Č. sūnus, teikė versiją, prieštaraujančią nešališkų liudytojų policijos pareigūnų parodymams. Kadangi liudytojai A. K. ir R. Č. yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai vertintini kritiškai ir yra atmestini. Teismo posėdžio metu D. Č. taip pat teikė versiją, prieštaraujančią nešališkų liudytojų policijos pareigūnų parodymams, todėl D. Č. versija vertintina kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl ši jo versija atmestina. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. Č. vairavo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,91 prom.) girtumas, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiuose D. Č. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsniu.

D. Č. atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad D. Č. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jai nustatytas vidutinis (1,91 prom.) girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti du automobiliai, tokiais savo veiksmais D. Č. kėlė pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui; atsižvelgiama ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Č. asmenybę – darbingo amžiaus, dirba, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, nors baustas administracine tvarka, bet šios rūšies pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, D. Č. skirtinos minimalios nuobaudos – piniginės baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 3 dalies, 124¹ straipsnio 8 dalies sankcijose, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, jas subendrinant apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsniu, teismas

nutaria:

D. Č. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1158,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

D. Č. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 5,00 Eur (penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, D. Č. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1158,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16063016857 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.