Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2020-08-04 · Civilinė byla Nr. eB2-991-459/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-04
Bylos Nr.
eB2-991-459/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00071-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-991-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00071-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.3.7.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,sekretoriaujant Nometai Merkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. A.,

suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jaukaus būsto meistras“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Versluvis.lt“ atstovui L. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jaukaus būsto meistras“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-766-459/2020 UAB „Jaukaus būsto meistras“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla ir Bendrovės nemokumo administratore paskirta MB „Versluvis.lt“ (toliau – ir Administratorė).

Šalies argumentai

2. Administratorė civilinėje byloje Nr. eB2-766-459/2020 2020 m. birželio 17 d. pateikė prašymą netvirtinti kreditoriaus A. A. reiškiamo kreditorinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje, įpareigoti kreditorių A. A. pateikti ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, prie ieškinio pridedant įrodymus (dokumentus, pateikto ieškinio darbo ginčų komisijai kopiją, 2019 m. vasario 18 d. darbo ginčų komisijos sprendimo kopiją) dėl galimai susidariusio įsiskolinimo bei kreditoriaus A. A. ieškinio nagrinėjimo klausimą išskirti į atskirą bylą, į bylą įtraukiant Bendrovės direktorių ir jo dalyvavimą byloje pripažinti būtinu.

3. Administratorės atstovas nurodė, kad į administratorę kreipėsi įmonės kreditorius A. A. su prašymu patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, tačiau Administratorė sutikrinusi tą dalį dokumentų, kuri jai perduota, nustatė, kad A. A. nėra Bendrovės kreditorius. Paaiškino, jog Administratorė nesutinka su A. A. reiškiamu kreditoriniu reikalavimu, kadangi perduotose Bendrovės dokumentuose nėra apskaitytas įsiskolinimas kreditoriui, netesybos paskaičiuotos nesiremiant Lietuvos Respublikos įstatymais, kreditorius neskundė 2019 m. vasario 18 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo bei iki pat Bendrovės bankroto bylos iškėlimo nesikreipė nei į įmonę nei į teismą dėl galimai susidariusio įsiskolinimo išieškojimo.

4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-766-459/2020 buvo patvirtintas Bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 10 926,71 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-766-459/2020 nutarta Bendrovės kreditoriaus A. A. prašymą dėl 6 044 Eur reikalavimo patvirtinimo Bendrovės bankroto byloje nagrinėti užvedant atskirą civilinę bylą.

Atsiliepimas

5. Pareiškėjas A. A. 2020 m. liepos 14 d. atsiliepimu į Administratorės prašymą prašo įtraukti kreditorių A. A. į Bendrovės kreditorių sąrašą, patvirtinti kreditoriaus A. A. 5 875,85 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą: 1 375,85 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 4 500 Eur netesybų, pažeidus atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, dėl Bendrovės direktoriaus įtraukimo į bylą ir jo dalyvavimo pripažinimo byloje būtinu spręsti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

6. A. A. paaiškino, kad pagal darbo sutartį nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. dirbo Bendrovėje baldų surinkėju - montuotoju. Pagal darbo sutartį Bendrovė buvo įsipareigojusi jam mokėti po 350 Eur per mėnesį, bet ne mažiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo. Tačiau Bendrovė faktiškai mokėdavo po 4,50 Eur už vieną darbo valandą. Nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo išleistas kasmetinių atostogų už visus Bendrovėje dirbtus metus. A. A. paskaičiavimu nesumokėto darbo užmokesčio skola už 2018 metų liepos, rugpjūčio mėnesius yra 794 Eur, skola už nesumokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – 581,85 Eur, nesumokėtų netesybų skola už ne dėl darbuotojo kaltės uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju – 4 500 Eur.

7. A. A. teigia, kad Bendrovės direktoriaus reikalavo su juo atsiskaityti ir jis žadėjo tai padaryti. Dėl nežinojimo ir dėl Bendrovės direktoriaus pažadų atsiskaityti į darbo ginčų komisiją kreipėsi praleidęs procedūrinį 3 mėnesių terminą, tačiau atnaujinti terminą buvo atsisakyta. Pažymi, jog nėra praleidęs 3 metų senaties termino ir kad sužinojęs apie bankroto bylos Bendrovei iškėlimą ir apie Administratorės paskyrimą, iš karto kreipėsi su prašymu dėl jo įtraukimo į Bendrovės kreditorių sąrašą. Mano, jog tai, kad neskundė darbo ginčų komisijos sprendimo, neatleidžia Administratorės nuo pareigos įtraukti jį į Bendrovės kreditorių sąrašą, nes su juo nėra atsiskaityta. Teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis aktyviai siekia apginti savo pažeistas teises.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. A. palaikė prašymą patvirtinti jo 5 875,85 Eur finansinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje. Nurodė, kad jis dirbo Bendrovėje baldų surinkėju - montuotoju, tačiau įmonė ėmė nebemokėti jam atlyginimo, todėl jis išėjo iš darbo nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. Nei darbo sutarties nutraukimo dieną, nei vėliau įmonė su juo neatsiskaitė ir liko skolinga.

9. Administratorės atstovas L. T. teismo posėdžio metu su reikalavimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nuvykus į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir susipažinus su ten esančiais Bendrovės dokumentais paaiškėjo, jog nėra duomenų, kad A. A. priskaičiuotas atlyginimas už 2018 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius bei atostoginiai būtų išmokėti. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad įmonė su darbuotoju neatsiskaitė. Atsižvelgiant į tai, sutiko su reiškiamu reikalavimu 1 375,85 Eur sumai dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei prašė jį patvirtinti Bendrovės bankroto byloje. Tačiau dėl reikalavimo dalies patvirtinti 4 500 Eur reikalavimą, kurį sudaro netesybos, paliko spręsti teismo nuožiūra. Prašymo į bylą įtraukti Bendrovės direktorių ir jo dalyvavimą byloje pripažinti būtinu, nebepalaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

10. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.

11. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. JANĮ 42 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

14. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Kaip žinoma, CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. A. pagal darbo sutartį nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. dirbo UAB „Jaukaus būsto meistras“ baldų surinkėju-montuotoju. Pagal darbo sutartį Bendrovė buvo įsipareigojusi jam mokėti po 350 Eur per mėnesį, bet ne mažiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis A. A. dirbant Bendrovėje draudžiamųjų pajamų suma už 2018 m. liepos mėnesį buvo 400 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėnesį – 412,50 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėnesį – 363,28 Eur.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. A. A. buvo išleistas kasmetinių atostogų už visus Bendrovėje dirbtus metus. Taip pat nėra ginčo, kad A. A. darbo užmokestis ar su darbo santykiais susijusios sumos už 2018 m. liepos-rugsėjo mėnesius bankiniu pavedimu nebuvo sumokėtos. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių pareiškėjo A. A. nurodytas aplinkybes apie jam Bendrovės faktiškai mokėtą darbo užmokestį – po 4,50 Eur už vieną darbo valandą bei apie jam grynais pinigais išmokėtas sumas. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos ir kitus su tuo susijusius pareiškėjo A. A. argumentus, pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimą pagal, anot pareiškėjo, faktiškai mokėtą darbo užmokestį ir kt., atmeta kaip nepagrįstus.

17. DK 139 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, DK 146 straipsnis reglamentuoja darbo užmokesčio mokėjimo terminus, vietą ir tvarką, o DK 149 straipsnis – darbuotojo reikalavimų gynimą darbdaviui tapus nemokiam. DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

18. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki darbo sutarties su nutraukimo 2018 m. rugsėjo 27 d. minimalioji mėnesinė alga buvo 400 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad A. A. nesumokėtas darbo užmokestis už 2018 m. liepos-rugsėjo mėnesius, įskaitant už atostogų laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., atitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, t. y. A. A. dirbant Bendrovėje už 2018 m. liepos mėnesį turėjo būti sumokėta 400 Eur, už 2018 m. rugpjūčio mėnesį – 412,50 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėnesį – 363,28 Eur, iš viso – 1 175,78 Eur.

19. DK 147 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d.. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).

21. Bendrovė yra bankrutavusi įmonė, todėl nagrinėjamu atveju byloje egzistuoja ir viešasis interesas, t. y. turi būti ginami ne tik darbuotojo, bet ir bankrutavusios įmonės bei kitų jos kreditorių interesai. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pareiškėjas A. A. gindamas savo teises dėl neišmokėto darbo užmokesčio elgėsi pasyviai, taip pat į tai, kad uždelsta suma 1 175,78 Eur yra ženkliai mažesne nei šiuo atveju mokėtinos netesybos 2400 Eur (400 Eur x 6 mėn.) teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir protinga priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas, t. y. 800 Eur.

22. Nustatytų aplinkybių pagrindu, šioje proceso stadijoje Bendrovės bankroto byloje tvirtintinas kreditoriaus A. A. 1 975,78 Eur (1 175,78 Eur + 800 Eur) dydžio finansinis reikalavimas. Pažymėtina, jog Administratorei gavus Bendrovės apskaitos dokumentus ar kitus duomenis ir nustačius, kad A. A. nesumokėtas kito dydžio darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos, finansinis reikalavimas gali būti tikslinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

A. A. prašymą dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jaukaus būsto meistras“ bankroto byloje ir finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkinti iš dalies.

Patvirtinti pirmosios eilės kreditoriaus A. A. 1 975,78 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jaukaus būsto meistras“ bankroto byloje, kurį sudaro: 1 175,78 Eur darbo užmokestis už 2018 m. liepos-rugsėjo mėnesius, įskaitant už atostogų laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., ir 800 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių).

Likusioje prašymo dalyje kreditoriaus A. A. reikalavimo netenkinti.

Nutarties kopiją įteikti šalims, o bankroto administratorę mažąją bendriją „Versluvis.lt“, įpareigoti su nutartimi supažindinti įmonės kreditorius ir apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

Nutartį per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė