- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- I-5186-764/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08091-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- E. V., D. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM
- Advokatai
- Vitalijus Guntis
- Kategorijos
- 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui E. V. ir jo atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir E. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai E. V. ir D. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydami panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2013-11-14 turto arešto aktus Nr. (23.16-08)-319-6103 ir Nr. (23.16-08)-319-6109.
Pagrįsdami savo reikalavimus pareiškėjai nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas E. V. valstybės biudžetui skolingas 164 986,47 Lt mokesčių ir delspinigių, o D. V. – 16 408,89 Lt mokesčių ir delspinigių, todėl nepagrįstai ginčijamais sprendimais areštavo jiems priklausantį turtą. Turto arešto aktai priimti pareiškėjams nedalyvaujant ir neturint galimybės tikslinti turto vertės. Pareiškėjų nuomone, atsakovės priimti administraciniai aktai neatitinka objektyvumo principo, nes pagrįsti tik tam tikromis prielaidomis, jog pareiškėjai gali paslėpti jiems priklausantį turtą, jį parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Teisė vykdyti teisingumą suteikta tik teismams, tačiau šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnai šią funkciją prisiėmė sau.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjų skundą atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM (b. l. 28–32) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėjų argumentai dėl jiems apskaičiuotų į biudžetą mokėtinų mokesčių, delspinigių ir paskirtų baudų sumų, nėra susiję su nagrinėjama administracine byla, nes tai yra mokestinio ginčo dalykas. Surašydama ginčijamus turto arešto aktus, Inspekcija vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, kurios nenumato privalomo skolininkų dalyvavimo, surašant turto arešto aktą, jei nėra atliekamas skolininko turto aprašymas. Nagrinėjamu atveju, buvo apribota pareiškėjų teisė disponuoti areštuotu turtu, todėl turto aprašymas nebuvo daromas. Areštuoto turto vertė buvo nustatyta remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pareiškėjai turi teisę, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 str., ginčyti nustatytą turto vertę, tačiau skunde nėra nurodyti jokie duomenys, kurie leistų paneigti atsakovės nustatytą turto vertę. Pagal MAĮ 101 str. nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą aiškinimą, tam, kad mokesčių administratorius galėtų taikyti turto arešto aktą, pakanka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kad turtas gali būti paslėptas, parduotas ar kitokiu būdu netektas ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčius. Iš ginčijamų turto arešto aktų matyti, kad jie priimti įvertinus apskaičiuotų sumų dydžius ir tai, kad pareiškėjų padaryti mokestiniai pažeidimai yra susiję su mokesčių vengimu. Mokesčių administratorius veikė pagal jam suteiktą kompetenciją, priėmė objektyvius ir teisiškai pagrįstus sprendimus, kurių naikinti pagal skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas byloje yra keliamas dėl Valstybinių mokesčių inspekcijos prie FM 2013-11-14 turto arešto aktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Inspekcija 2013-09-12 turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-4866, remdamasi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2012-12-28 pavedimu tikrinti Nr. ACI-58, areštavo E. V. priklausantį turtą, kurio vertė 129 000 Lt (b. l. 67–68). Inspekcija 2013-09-12 turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-4790, remdamasi Klaipėdos AVMI 2012-12-28 pavedimu tikrinti Nr. ACI-59, areštavo D. V. priklausantį turtą, kurio vertė 19 460,00 Lt (b. l. 67–68).
Pareiškėjas E. V. 2013-10-21 Inspekcijai pateikė prašymą atsižvelgti į pareiškėjų pateiktas pastabas dėl Klaipėdos AVMI 2013-08-02 patikrinimo aktų Nr. AC16-26 ir AC16-27 bei nuimti, pagal 2013-09-12 turto arešto aktus Nr. (23.16-08)-319-4866 ir Nr. (23.16-08)-319-4790, taikytą turto areštą (b. l. 33).
Klaipėdos AVMI 2013-11-05 sprendimu Nr. (6.5)-117 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino D. V. atžvilgiu atlikto mokestinio patikrinimo aktą Nr. C16-27 ir papildomai apskaičiuotas sumas: 6 758 Lt Gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), 4 729,97 Lt GPM delspinigių, 2 915 Lt Nekilnojamojo turto mokestį (toliau – NTM), 856,78 Lt NTM delspinigių, 676 Lt GPM baudą bei 292 Lt NTM baudą (b. l. 43–51).
Klaipėdos AVMI 2013-11-05 sprendimu Nr. (6.5)-118 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino E. V. atžvilgiu atlikto mokestinio patikrinimo aktą Nr. C16-26 ir papildomai apskaičiuotas sumas: 6 985 Lt GPM, 4 890,28 Lt GPM delspinigių, 105 634 Lt NTM, 36 215,19 Lt NTM delspinigių, 699 Lt GPM baudą bei 10 563 Lt NTM baudą (b. l. 52–60).
Inspekcija 2013-11-13 sprendimu Nr. (23.15-08)-319-6089 panaikino turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-4790, kuriuo buvo areštuotas D. V. priklausantis turtas (b. l. 34), o 2013-11-13 sprendimu Nr. (23.15-08)-319-6104 panaikino turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-4866, kuriuo areštuotas E. V. priklausantis turtas (b. l. 35).
Remdamasi Klaipėdos AVMI 2013-11-05 sprendimu Nr. (6.5)-117 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir atsižvelgusi į tai, kad nustatyti pažeidimai yra susiję su mokesčių vengimu, sprendimu patvirtina 16 225,71 Lt nėra mažareikšmė, Inspekcija 2013-11-14 turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-6103 areštavo D. V. priklausantį turtą, kurio vertė 15 444,00 Lt (b. l. 36–38).
Remdamasi Klaipėdos AVMI 2013-11-05 sprendimu Nr. (6.5)-118 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir atsižvelgusi į tai, kad nustatyti pažeidimai yra susiję su mokesčių vengimu, sprendimu patvirtina 164 986,47 Lt suma nėra mažareikšmė, Inspekcija 2013-11-14 turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-6109 areštavo E. V. priklausantį turtą, kurio vertė 151 667 Lt (b. l. 39–41).
Apie priimtus 2013-11-14 turto arešto aktus pareiškėjai buvo informuoti Inspekcijos 2013-11-22 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-46074, kuriame taip pat nurodyta, kad 2013-09-12 turto arešto aktai buvo panaikinti tik dėl to, jog, Klaipėdos AVMI priėmus sprendimus dėl patikrinimo aktų tvirtinimo, pasikeitė turto arešto pagrindas (b. l. 42).
Pareiškėjai nesutinka su Inspekcijos priimtais turto arešto aktais ir prašo teismą juos panaikinti. Kaip matyti iš pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo metu, esminis argumentas, kuriuo grindžiamas skundas, yra tas, kad, pareiškėjų manymu, jie nepagrįstai pripažinti skolininkais dėl laiku nedeklaruoto ir nesumokėto Nekilnojamojo turto mokesčio, nes šį mokestį valstybei privalo sumokėti UAB „Eurovaris“, kuris pagal panaudos sutartis neatlygintinai naudojasi pareiškėjams priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjai pripažįsta, kad turto areštas galėtų būti taikomas tik tai sumai, kuri susijusi su apskaičiuotomis Gyventojų pajamų mokesčio ir šio mokesčio delspinigių sumomis.
MAĮ 101 str. 1 d, nustatyta, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę taikyti priverstinį laikiną mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – apribojimą. Pagal MAĮ 101 str. 3 d., mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (MAĮ 101 str. 2 d.). MAĮ 101 str. 5 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 str. 1, 2, 4 ir 5 d., 677–680, 683–684 str., 686 str. 1 ir 2 d. bei 688 str. nustatytos taisyklės.
Tam, kad mokesčio mokėtojo turtas galėtų būtų areštuotas pagal MAĮ 101 str. 3 d., turi būti nustatyta mokesčių mokėtojo skola biudžetui ir turi egzistuoti pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (a. b. Nr. A442-1497/2011).
Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Klaipėdos AVMI 2013-11-05 sprendimais pareiškėjui E. V. buvo nustatyta 164 986,47 Lt mokestinė prievolė (6 985 Lt GPM, 4 890,28 Lt GPM delspinigių, 105 634 Lt NTM, 36 215,19 Lt NTM delspinigių, 699 Lt GPM bauda bei 10 563 Lt NTM bauda), o D. V. 16 225,71 Lt mokestinė prievolė (6 758 Lt GPM, 4 729,97 Lt GPM delspinigių, 2 915 Lt NTM, 856,78 Lt NTM delspinigių, 676 Lt GPM bauda bei 292 Lt NTM bauda). Nurodytus sprendimus pareiškėjai apskundė Inspekcijai, kuri 2014-02-03 sprendimais Nr. 68-15 ir Nr. 68-16 patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimus. Nesutikdami su centrinio mokesčių administratoriaus priimtais sprendimais, pareiškėjai pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2014-05-06 sprendimais Nr. S-87(7-37/2014) ir Nr. S-88(7-38/2014) pareiškėjų skundus atmetė ir paliko galioti Inspekcijos sprendimus. Dėl nurodytų mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų kilęs mokestinis ginčas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Ginčijami turto arešto aktai priimti remiantis Klaipėdos AVMI 2013-11-05 sprendimais Nr. (6.5)-117 ir Nr. (6.5)-118, kuriuose konstatuota, kad pareiškėjai nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtinų Gyventojų pajamų mokesčio ir Nekilnojamo turto mokesčio sumų, t. y. vengė mokestinės prievolės, todėl papildomai apskaičiavo į biudžetą mokėtinas GPM ir NTM sumas bei šių mokesčių delspinigius ir paskyrė baudas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlyga, kuriai esant mokesčių administratorius gali taikyti turto areštą pagal MAĮ 101 str. 3 d., t. y. nustatyta mokesčių mokėtojo skola biudžetui.
Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad turto areštas negalėjo būti taikomas, nes mokesčių administratoriaus neteisėtai apskaičiavo mokėtiną Nekilnojamojo turto mokestį bei šio mokesčio delspinigius, taip pat neteisėtai paskyrė baudą. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra vertinamas mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. teismas nenagrinėja kilusio mokestinio ginčo, todėl aplinkybių, ar nurodytos Nekilnojamo turto mokesčio bei su juo susijusios sumos apskaičiuotos teisėtai, vertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas. Pagrindas priimti ginčijamus turto arešto aktus buvo Klaipėdos AVMI 2013-11-05 sprendimai, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą areštuoti pareiškėjams priklausantį turtą.
Kaip minėta, pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį. Pareiškėjai, tvirtindami, jog, taikydama turto areštą, atsakovė rėmėsi prielaidomis, nepateikė jokių faktinių konkrečiais dokumentais pagrįstų duomenų ir nenurodė argumentų, kad pradėjus mokestinės nepriemokos išieškojimą, jie turės galimybę padengti skolą ir tokia galimybė nesumažės. Įvertinus tai, kad mokestinė prievolė pareiškėjams įregistruota už mokesčių vengimą, įregistruotos mokestinės prievolės sumos nėra mažareikšmės, konstatuotina, kad Inspekcija turėjo realų pagrindą imtis priemonių mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad areštuoto turto vertė neviršija pareiškėjams įregistruotos mokestinės prievolės dydžio.
MAĮ 101 str. 5 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus atliktu turto įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismui pateiktame skunde pareiškėjai nurodė, kad jiems nebuvo sudaryta galimybė tikslinti areštuoto turto vertės, tačiau nepateikė jokių objektyvių ir įrodomąją galią turinčių duomenų, kad mokesčių administratoriaus atliktas turto įkainojimas yra neteisingas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai nepagrindė savo teiginių, teismas jų argumentus dėl turto vertės atmeta kaip nepagrįstus.
Civilinio proceso kodekso 677 str. 3 d. nustatyta, kad skolininkas dalyvauja, aprašant areštuojamą turtą. Nagrinėjamu atveju, areštuotas pareiškėjų nekilnojamasis turtas nebuvo aprašomas, todėl jų dalyvavimas nebuvo būtinas. Kaip minėta anksčiau, nesutikdami su areštuoto turto įkainojimu, pareiškėjai turi teisę jį ginčyti, tačiau tam turi būti pateikti objektyvūs duomenys, kad mokesčių administratoriaus atliktas turto įkainojimas yra neteisingas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą pagal MAĮ 101 str. 3 d. nuostatas taikyti pareiškėjams priklausančio turto areštą, todėl jų skundas dėl Inspekcijos 2013-11-14 turto arešto aktų Nr. (23.16-08)-319-6103 ir Nr. (23.16-08)-319-6109 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų E. V. ir D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.