- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- eII-19-831/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00119-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Suinteresuotas asmuo
- J. K.
viešame teismo posėdyje nagrinėdamas A. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2025 m. spalio 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: 25282506226 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skunde nurodė, jog 2025 m. rugpjūčio 12 d. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris šukele pavojų jo saugumui, būtent: 2025 m. rugpjūčio 12 d. dviračiu važiavo keliu Šakiai - Jurbarkas 10.38 val. nesaugiai lenkė automobilis Seat valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilis lenkė pravažiuodami pro pat, apie 50-90 cm atstumu (nesilaikydamas KET 126 p. reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Toks lenkimas kėlė stresą, vertė papildomai balansuoti, kad neprarasti lygsvaros, negriūti ar nepatekti po kito automobilio ratais, todėl ėmėsi priemonių savo saugumui užtikrinti - stabdė, suko į kelkraštį. Yra įsitikinęs, kad vairuotoja tyčia ignoravo dviratininko saugumo poreikius. Vairuotoja negalėjo jo nematyti, nes buvo dienos metas, ant dviračių veikė žibintai, jis dėvėjo ryškius rūbus. Vertinant transporto priemonių greičių skirtumą, atstumą tarp kontaktinių paviršių, automobilio gabaritus ir keliamą oro srautą, eismo intensyvumą, toks automobilio vairavimas buvo pavojingas dviratininko sveikatai ar gyvybei. Keliu važiavo laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų: važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto; eismo juostoje užimdamas mažesnį plotį, nei nustatytas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, 30 punkto numatytas minimalus gabaritas dviratininkui (1,00 m). Įvykis užfiksuotas prietaisu Garmin Varia RCT 715. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: 25282506226.
Žemesnės instancijos teismas
Skundu nesutinka su Institucijos 2025 m. spalio 30 d. priimtu nutarimu nutraukti administracinę teiseną, nes jis iš esmės yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iškraipant faktines aplinkybes, ignoruojant kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimus. Nutarimu yra diskriminuojamas dviratininkas, leidžiant suprasti, kad jis yra antraeilis, įstatymų nesaugomas eismo dalyvis. Jis skundu prašo panaikinti institucijos 2025 m. spalio 30 d. priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir automobilio vairuotoją nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba policijos įstaigai pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Skundą padavusysis A. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Prieš posėdį jis pateikė prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje. Nesant procesinių kliūčių byla išnagrinėta jam nedalyvaujant teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Institucija teismui pateiktame atsiliepime (DOK -40932) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. K. pateiktame atsiliepime (DOK-42508) su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad A. A. skundas nepagrįstas, grindžiamas prielaidomis, turintis aiškių ir sistemiškai pasikartojančių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Pareiškėjo skunde nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos tariamus pažeidimus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą yra matoma, kad situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią - pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes, to tikrai nebuvo, kad vairuotojas veikė tyčia - vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Akivaizdu, kad nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Mano, kad šiuo atveju tolimesnis Administracinio nusižengimo tyrimas būtų perteklinis, negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2025 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 9 l-ANR N-182-2025 palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pripažinti, kad pareiškėjo A. A. veiksmai turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.
Suinteresuotas asmuo J. K. teismo posėdžio metu iš esmės palaikė savo atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad su skundu nesutinka, skundžiamas nutarimas pagrįstas. Pačio įvykio kai lenkė dviratininką neprisimena, nes daug važinėja. Ji vairuoja automobilį Seat. valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilis yra naujas. Į jį yra integruota visa sistema. Yra įrangos garso, šviesos perspėjimo ženklai užsižiebia ekrane, yra integruota automatinio stabdymo sistema jeigu būtų pavojus ir jei atsitiktų kažkas labai netikėto, integruota sistema, jei ji prarastų sąmonę automatiškai būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, policija ir gaisrinė. Jos vairavimo stažas yra 24 metai, stengiasi vairuoti atsakingai. Turi tik vieną nuobaudą už tai, kad po ženklu pasistatė automobilį. Su vaizdo medžiaga ji buvo supažindinta. Pati važinėj dviračiu ir renkasi dviračių takus.
Suinteresuoto asmens atstovė advokatė B. J. su skundu nesutiko. Palaikė suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad šiuo atveju esminis klausimas kyla ar administracinė atsakomybė kyla nesant realios grėsmės saugumui. Akivaizdu, kad pareiškėjas šioje byloje piktnaudžiauja savo teise. Šiuo atveju eismo įvykio dalyviai nesukėlė pavojingos situacijos, jokio susidūrimo nebuvo. Vaizdo medžiagoje pareiškėjas nefiksuoja, kad dviratininkas buvo priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį dėl objektyvių duomenų. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad lenkimas jam kėlė stresą, vertė papilomai balansuoti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dviratininkas būtų išsigandęs, susižalojęs. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teigė, kad vairuotojas tyčia ignoravo dviratininko vairuotojo poreikius yra subjektyvus, netikslus ir nepateikta jokios objektyvios medžiagos ir faktų, kurie leistų patvirtinti teiginį, kad automobilio vairuotoja tyčia ignoravo dviratininko poreikius. Nėra vairuotojos ir chuliganiško vairavimo ir tyčinio demonstravimo keliančio pavojų dviratininkui. Mano, kad nebuvo realios grėsmės eismo saugumui. Dviratininkas tikrai nebuvo priverstas važiuoti į kelkraštį ir sustoti. Kad nebuvo išlaikytas šoninis atstumas, nereiškia, kad asmuo turėtų būti baudžiamas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes tokiam nusižengimui neatitinka nurodytos įvykio aplinkybės. Reiškia civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Ši žala pasireiškia tuo, kad klientė patyrė stresą, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl ko buvo skirti psichoterapiniai vaistai. Buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Stresą patyrė ir J. K. šeima ir žmonės, kurie ją ramino ir siekė. Prašo pripažinti, kad A. A. veiksmai turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Prašo policijos nutarimą palikti nepakeistą ir priteisti proceso išlaidas. A. A. prašoma priteisti žala 98 Eur yra nepagrįsta. Būtų netikslinga bylą grąžinti tyrimo papildymui, nes tai būtų pertekliniai veiksmai, kadangi parodymų patikrinimas vietoje būtų visiškai betikslis kadangi J. K. neatsimena šios situacijos, o techninės ekspertizės rezultatai būtų tik tikėtini ir apytiksliai. Byloje esantys prieštaravimai nepasinaikintų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).
Institucija atsiliepime iš esmės nurodė, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą yra matoma, kad situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės. Šiuo atveju, A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Institucijos nuomone Teismui grąžinus bylą tyrimui atlikti, šis papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Bylos duomenimis J. K. net neatsimena pačios situacijos, tad parodymų patikrinimas įvykio vietoje būtų betikslis ir nepašalintų byloje esančių prieštaravimų. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurioje ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui J. K. atžvilgiu. Pateiktame ekranvaizdyje Nr. 1, darytame iš vaizdo įrašo, kurį pateikęs nukentėjusysis, yra matoma, kad automobilis aplenkia dviratį saugiu atstumu. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 3,68 metro pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis yra 1,86 m įskaitant veidrodėlio plotį ir kad vairuotojas prieš apvažiuodamas dviratininką važiavo prie pat vidurio linijos. 2025 m. rugpjūčio 12 d. pareiškime nukentėjusysis yra nurodęs, kad jį aplenkė apie 50-90 cm šoniniu atstumu. Taigi: lenkimo momentu šoninis atstumas tarp automobilio buvo: 3,68 m ( kelio plotis) – 1,86 m ( automobilio plotis), lieka 1,82 m atstumas iki kelkraščio linijos. Tačiau iš vaizdo įrašo matoma, kad nukentėjusysis važiuoja šalia kelkraščio, todėl šoninis atstumas buvo didesnis nei nurodo nukentėjusysis. Nukentėjusysis savo važiavimo dviračiu apibūdinimą teikia remdamasis potyriais aptariamo įvykio momentu. Taigi vertinant vaizdo įrašą ir kitus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nukentėjusysis situaciją sureikšmina. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad J. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties. Sutinkama, kad J. K. lenkdama važiuojantį dviratininką nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo ir Teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų patrauktinas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą panaikinant skundžiamą nutarimą ir vairuotoją nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba policijos įstaigai pavesti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Prašo 2025 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-182-2025 palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.
Iš tokios Institucijos pozicijos matyti, kad Institucija sutinka, jog J. K. galėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nėra aišku, kodėl pati Institucija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustačiusi, kad buvo pažeistos KET ir padarytas administracinis nusižengimas, pati nepriima atitinkamo sprendimo – skirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remdamasis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Taigi, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turi teisę perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 2AT-10-942/2023).
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. K. iš esmės nesutinka, kad: ji lenkdama dviratininką sukėlė jam pavojų; atlikto tyrimo metu nebuvo patikimai nustatyta, kokiu greičiu, šoniniu atstumu jos vairuojamas automobilis lenkė dviratininką A. A., o asmuo gali būti nubaustas tik kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių ir veika įrodyta; Institucijos 2025 m. spalio 30 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25282506226, priimtas nenustačius visų reikšmingų įvykio aplinkybių, būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui, – vertina, kad nagrinėjamu atveju teismas be papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms Institucijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25282506226, panaikintinas ir grąžintinas Institucijai, kurios pareigūnai įpareigotini išsamiai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. nustatyti, kokiu greičiu, šoniniu atstumu J. K. vairuojamas automobilis lenkė dviračiu važiuojantį A. A. nutarime nurodytu metu, o esant būtinybei – skirti autotechninę ekspertizę.
Atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, kad įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir nustatyti tą nusižengimą padariusį asmenį bei jo atžvilgiu priimti atitinkamą sprendimą.
Taip pat akcentuotina, jog teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis įstatymo normomis bei suformuota teismų praktika, nagrinėdamas administracinio nusižengimo byloje skundą turi teisę tik perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą nusižengimą.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo ir jo atstovė pateikė teismui prašymą dėl išlaidų patirtų teisinei pagalbai atlyginimo, teismui pateikti duomenys – teisinių paslaugų sutartis, pinigų priėmimo kvitai, kurie patvirtina J. K. šioje byloje patyrus 700 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Be to, suinteresuotas asmuo ir jo atstovė pateikė teismui pareiškimą dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo.
Išaiškintina, kad ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta – kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena šiuo atveju nėra nutraukiama, o byla grąžintina institucijai, bylos baigtis nėra aiški, galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ieškinio (ne)tenkinimo klausimus, todėl šie klausimai paliekami nenagrinėtais.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, 646 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 30 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25282506226, ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
J. K. ir jos atstovės advokatės B. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei ieškinį administracinėje byloje palikti nenagrinėtus.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.