Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2013-12-30 · Byla Nr. A2.6.-4049-606/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
A2.6.-4049-606/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
V. M.
Advokatai
Mantas Liugas
Administracinė byla Nr. A2.6-4049-606/2013Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.5.;
ROIK: 07-13-7748706KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gruodžio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei,dalyvaujant V. M.,atstovui advokatui Mantui Liugui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

V. M. (V. M.) gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., vedęs, dirbantis UAB „“ mechaniku elektriku, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2013 m. liepos 11 d., 14.10 val., Gedimino g. 17, Tauragėje, Tauragės r., vairavo automobilį ir persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui Renault ir jį kliudė. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis Renault. Tokiu būdu, V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje V. M. paaiškino, jog tą dieną jis pirmą kartą darbo reikalais važiavo T. G. gatve, antra eismo juosta, nes žinojo, kad kažkurioje sankryžoje reikės sukti į dešinę. Atsimena, kad pirma juosta važiavo vilkikas, kuris jam ruošiantis rikiuotis, padidino greitį, dėl ko jis nusprendė manevrą nutraukti, o po to dar kartą manevravo. Vilkiko priekyje kitų automobilių nebuvo. Kai jis persirikiavo į pirmą eismo juostą, sustojo ties šviesoforu degant raudonam signalui ir laukė, kol užsidegs žalia šviesa, o tada nuvažiavo toliau. Vilkiko vairuotojas vairavo agresyviai. Jo transporto priemonėje buvo pridėta visokių daiktų, varikliai, nepritvirtintas atsarginis ratas, todėl automobilyje labai buvo daug visokių pašalinių garsų. Jokio smūgio ar garso jis nepajuto, o apie eismo įvykį sužinojo tik po darbo grįžus į Klaipėdą, kai jam pranešė iš Tauragės policijos. Taip pat nurodė, jog turi klausos sutrikimą, todėl nuolat turi vairuoti su klausos aparatu, kurį nešioja jau aštuoneri metai.

Atstovas advokatas M. Liugas prašo teismo bylą dėl abiejų administracinės teisės pažeidimų nutraukti. Savo prašymą atstovas motyvuoja tuo, kad byloje esantys parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi ir jais remiantis negalima asmens patraukti administracinėn atsakomybėn. V. M. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl pasišalinimo iš įvykio vietos dar ir dėl to, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, kuri yra būtina esant šiam pažeidimui, tokiu atveju, asmuo turi suprasti ir norėti taip elgtis. Byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad asmuo galėjo pajusti kontaktą, jei kontaktas su kitu automobiliu ir buvo. Nors liudytojas Viršilas teigia, kad smūgio negalima buvo nepastebėti, nes jis buvęs stiprus, tačiau po įvykio įdužimo ant V. M. automobilio nebuvo, jų buvo ant nukentėjusiojo automobilio. Todėl objektyvių pagrindų teigti, kad V. M. kaltė įrodyta byloje nėra.

Liudytojas A. Š. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes ir parodė, kad po įvykio greičiausiai jis pats darė apgadinto automobilio nuotraukas ir kiek pamena, automobiliui buvo užlenktas arba užlaužtas veidrodėlis. Nustatytas apgadinimas buvo veidrodėlio nubrozdinimas ir kadangi jis pats vairuoja, bei pagal savo darbo patirtį mano, kad vairuojant autobusiuką, kliudžius jo galine dalimi, galima buvo ir nepajusti sąlyčio su kitu automobiliu.

Liudytojas A. R. paliudijo, jog apie įvykį pranešęs vairuotojas tuomet paaiškino, kad baltos spalvos autobusiukas iš antros eismo juostos jį lenkdamas automobilio galu kliudė jo automobilio veidrodėlį. Pagal sužalojimą ant veidrodėlio, liudytojo nuomone, jį užkliudžius kitu automobiliu, jei autobusiukas buvo didelis, tai jį vairavęs asmuo galėjo ir nejusti sąlyčio.

Liudytojas B. G. parodė, kad automobilis „Iveco“ priklauso įmonei UAB „RKR“ ir jam yra paskirta šio automobilio eksploatavimo priežiūra. Ant šios transporto priemonės yra reklaminiai lipdukai, kurie niekada ir nebuvo nuimti, o automobilis buvo remontuotas tik atliekant galinio kėbulo remontą. Iki gavo pranešimą apie šie įvykį, į sužalojimus ant automobilio net neatkreipė dėmesio ir jie galėjo atsirasti bet kada, nes šiuo automobiliu yra važiuojama įvairiais keliais, jis varomas dyzeliniu kuru, todėl viduje triukšminga. Be to, automobilio gale yra sudėta įvairių daiktų, kurie taip pat sukelia didelį triukšmą važiuojant. V. M. liudytojas nurodė pažįstas nuo tos dienos kai pradėjo dirbti, jis apibūdinamas kaip atsakingas, tvarkingas ir kruopštus darbuotojas.

Liudytojas R. V. patvirtino savo paaiškinime (b. l. 9) išdėstytas aplinkybes ir paliudijo, kad tą dieną jis važiavo Gedimino gatve, Tauragėje link Kauno, pajudėjus nuo šviesoforo, jam važiuojant pirma juosta, antra juosta važiavo autobusas. Pravažiavus šviesoforą, prieš jį sustojo policijos automobilis, tada autobusiukas iš antros juostos bandė rikiuotis į pirmą juostą ir užkabino jo transporto priemonės veidrodėlį, po ko nesustojęs nuvažiavo. Jis vairuotojui mirksėjo, signalizavo, tačiau vairuotojas nesustojo, tada jis paskambino telefonu 112 ir nuėjęs į artimiausią policijos komisariatą, pranešė apie įvykį. Taip pat nurodė, jog automobilis Renault yra jo darbo priemonė, kurį jis vairuoja dirbdamas pamainomis ir veidrodėlis buvo apgadintas būtent to įvykio metu, nes anksčiau automobilis buvo tvarkingas. Liudytojas mano, kad kontaktas tikrai buvo ir jog negalima buvo jo nepajusti, nes jo automobilio veidrodėlis buvo net nulaužtas į priešingą pusę, tai ir ant kito automobilio negalėjo nelikti pažeidimų. Po įvykio jis iš karto sustojo ir pranešė policijai.

2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „RKR“ raštu nustatyta, kad 2013 m. liepos 11 d., 14.10 val. UAB „RKR“ priklausantį automobilį IVECO 35S12V, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo V. M. (b. l. 3).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2013 m. liepos 11 d., R. V. pranešė, apie eismo įvykį įvykusį Gedimino g., ties 17 namu, nurodydamas, jog jo vairuojamą automobilį R. P. 440.19 v/n (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas kliudė baltos spalvos autobusiukas v/n (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavęs link Dariaus ir Girėno g. nusuko link Kryžkalnio (b. l. 7).

Nustatyta, jog 2013 m. liepos 11 d. buvo sudaryta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio R. P. 440.19 v/n (duomenys neskelbtini) buvimo vieta eismo įvykio metu ir padarytos fotolentelės su apgadinto automobilio nuotraukomis. Nustatyta, kad nuotraukomis užfiksuoti automobilio R. P. 440.19 v/n (duomenys neskelbtini) šoninio veidrodėlio apgadinimai (b. l. 8-12).

Nuotraukose užfiksuotas apgadinimas ant UAB „RKR“ transporto priemonės IVECO 35S12V, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-44).

Medicininiais duomenimis nustatyta, jog V. M. diagnozuotas klausos sutrikimas, buvo įsigytas klausos aparatas (b. l. 51-56).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinės bylos medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 7), liudytojo R. V. parodymus, policijos pareigūnų parodymus, UAB „RKR“ pažymą patvirtinančią, jog automobilį IVECO 35S12V, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo būtent V. M. (b. l. 3), eismo įvykio schemą (b. l. 8-12), nustatyta, jog byloje pakanka duomenų patvirtinančių, jog 2013 m. liepos 11 d., 14.10 val., Gedimino g. 17, Tauragėje, Tauragės r., būtent V. M. vairavo automobilį IVECO 35S12V, v/n (duomenys neskelbtini) ir manevruodamas, tai yra persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, kliudė ir tokiu būdu apgadino pirma eismo juosta važiavusį automobilį R. P. 440.19 v/n (duomenys neskelbtini). Vertinant bylos medžiagą, akivaizdu, jog šiuo aspektu esminis ir tiesioginis eismo įvykį bylojantis įrodymas byloje yra R. V. parodymai – R. V. yra vienintelis įvykį betarpiškai stebėjęs asmuo. Vienok, ši aplinkybė R. V. parodymų kaip įrodymų, jų patikimumo savaime neeliminuoja. Nustatyta, jog R. V. į policijos pareigūnus kreipėsi ir eismo įvykio aplinkybes įvardijo nedelsiant po eismo įvykio. Eismo įvykio vietos schema sudaryta, transporto priemonės - R. P. 440.19 v/n (duomenys neskelbtini) – sugadinimai, sužalojimai užfiksuoti taipogi nedelsiant po eismo įvykio. Aplinkybių, bylojančių R. V. nepagrįstą, šališką suinteresuotumą eismo įvykio kaltininku įvardinti būtent V. M., byloje nėra.

Tokiu būdu, išdėstytų aplinkybių visuma, pagrįstai leidžia teigti, jog V. M. veiksmai padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyti.

Vienok, įvertinus administracinės bylos medžiagą, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų parodymus teisme, pakankamai duomenų, kurie galėtų vienareikšmiai ir neabejotinai patvirtinti, kad V. M. tyčia, kliudęs važiuojantį vilkiką, iš įvykio vietos pasišalino, byloje nėra.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog vienintelis tiesiogiai įvykį matęs liudytojas R. V. parodė, jog, jo nuomone, autobusiuko vairuotojas negalėjo neišgirsti smūgio, nes jis buvęs pakankamai stiprus. Laikytina, jog liudytojo R. V. parodymai būtent šiuo aspektu ir šia apimtimi yra subjektyvūs, nes jis vairavo vilkiką, kuris buvo apgadintas, todėl konstatuodamas, kad kontakto negalima buvo neišgirsti, negalėjo pilnai ir objektyviai įvertinti visų aplinkybių, kurios buvo nustatytos nagrinėjant administracinę bylą - tai yra tai, jog V. M. turi klausos sutrikimą, be to, jo vairuojamame autobusiuke buvo pakankami triukšminga, vilkiką jis kliudė važiuodamas ir kliudė autobusiuko galu, be to, jo vairuojama transporto priemonė buvo apgadinta itin nežymiai ir sunkiai pastebimai. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje surinkta medžiaga bei apklaustų liudytojų parodymai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsižvelgiant į nustatytų abiejų transporto priemonių apgadinimų lokaciją ir laipsnį – autobusiukui IVECO padarytas įbrėžimas, kuris itin nežymus, o vilkikui R. P. įbrėžtas ir atlenktas veidrodėlis, bei į tai, jog V. M. vairuojama transporto priemonė kliudė vilkiką manevruodama ir galu, darytina išvada, jog smūgis galėjęs būti nepakankamai stiprus tiek, kad būtų galima jį tikrai ir neabejotinai išgirsti.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būtina nustatyti keturis tarp savęs susijusius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Tuo tarpu išnagrinėjus šią administracinę bylą darytina išvada, kad neginčytinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. išgirdo smūgį ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos byloje nėra.

Nesant vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinių teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Esant tokioms aplinkybėms, administracinis procesas kaltinant V. M. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – V. M. turėdamas ilgametį vairavimo stažą, administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, dirba, į o sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Esant tokioms aplinkybėms, V. M. už padarytą pažeidimą skirtina minimali, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 286-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V.M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt dydžio baudą.

Administracinį procesą V. M. (V. M.) kaltinant padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė