Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-07-09 · Administracinė byla Nr. TA-438-55-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
TA-438-55-14
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00104-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA438-55/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00104-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. N. su skundu (b. l. 1, 2), kurį vėliau patikslino (b. l. 19, 20) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2013 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. BR6-1977878 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir NMA sprendimas Nr. BR6-1977878) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 3R-441(AG-385/04-2013) (toliau – VAGK sprendimas Nr. 3R-441(AG-385/04-2013).

Paaiškino, kad NMA sprendimu Nr. BR6-1977878 nepagrįstai pritaikė 5 385,45 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankciją, o VAGK sprendimu Nr. 3R-441(AG-385/04-2013) nepagrįstai šią NMA sprendimo dalį paliko galioti. Pasak pareiškėjo, nustatinėdama padaryto pažeidimo mastą, NMA neatima 10 ha žemės ploto, skirto turimam arkliui iš bendro 20,5 ha žemės ploto. Jei atimtų – likęs plotas sudarytų 10,5 ha arba 18,5 proc. deklaruoto ploto ir taikyti sankcijas nebūtų pagrindo.

Pasak pareiškėjo, NMA taikė sankcijas, vadovaudamasi netinkamos redakcijos teisės aktais, t. y. jam pritaikytos sankcijos, kurios patvirtintos žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-291, kuriame 10 ha sankcijos dydis yra 20–50 proc. ir jos taikomos 2012 m. birželio mėn. deklaruotiems plotams. Pareiškėjo nuomone, šis norminis aktas jam negali būti taikomas 2012 metams.

NMA nusprendus, kad viršijo 0,5 ha pievų, pareiškėjas nurodė, kad turi vištų. Kreipėsi į seniūniją, kad jos darbuotojai suskaičiuotų ir išduotų pažymą. Patikrinimo (2013 m. gruodžio 9 d.) metu buvo suskaičiuoti 23 paukščiai, tačiau VAGK posėdyje patikrinimo aktą atsisakė priimti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje, remdamasis skunde išdėstytais motyvais, prašė tenkinti reikalavimus. Informavo teismą, kad savo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 19. registravo 23 vištas (iš jų 21 dedeklę). Nurodė, kad vertinant 2012 metų paraišką turėjo būti įskaičiuoti sutartiniai gyvuliai priklausantys jo žmonai E. N., kadangi jo žmona yra jo valdos partnerė. Taip pat paaiškino, kad jo žmona augina karvę.

Atsakovas NMA su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmest kaip nepagrįstą (b. l. 28–29).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 12 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 12-1005687245-A1-1) (toliau – ir 2012 m. Paraiška), kurioje deklaravo 20,50 ha pievų ir ganyklų plotą. Šiam plotui taikomas žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (2010 m. rugpjūčio 15 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo 7 punkte nustatytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 15 reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, t. y. vienam deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 metais turi būti ne mažesnis kaip 0,1 sutartinio gyvulio (toliau – SG).

Pasak atsakovo, pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 metais sudarė daugiau kaip 30 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, o pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis pareiškėjas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 1 SG, registruotą Gyvūnų registre. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo padarytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 15 reikalavimo pažeidimas sudaro 51,22 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. Už nustatytus geros agrarinės būklės reikalavimų pažeidimus NMA apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai. Todėl, atsakovo nuomone, einamaisiais metais pareiškėjui apskaičiuota pagrindinė išmoka, parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, pagrįstai sumažinta 19 proc.

Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad jis laikė vištas, kurių pakanka sumažinti jam pritaikytą sankciją, atsakovas pažymėjo, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 15 reikalavime aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas privalo laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, tačiau pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis pareiškėjas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 1 SG, registruotą Ūkinių gyvūnų registre, jokių kitų ūkinių gyvūnų ar jų bandų jo valdoje registruota nebuvo. Be to, pareiškėjo paukščiai suskaičiuoti po 2013 m. gruodžio 9 d., t. y. jau praėjus įsipareigojimų pagal 2012 m. Paraišką laikotarpiui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė minėtą teismo sprendimą panaikinti, panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. BR6-1977878 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 3R-441(AG-385/04-2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija apeliacinį skundą priimti atsisakė, nes pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnyje numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2014 m. balandžio 11 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo pateikimo teismui diena, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2014 m. balandžio 25 d. Tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė tik 2014 m. balandžio 28 d.

III.

Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Prašyme paaiškina, kad ginčijamą 2014 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą gavo tik 2014 m. balandžio 22 d., kaip matyti iš spaudo ant sprendimo kopijos, 2014 m. balandžio 18 d. jis dar buvo teisme. Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnį teismo sprendimas turėjo būti išsiųstas per 3 dienas. Taigi susipažinti su sprendimu pareiškėjui buvo likusios vos 2 dienos (trečiadienis ir ketvirtadienis). Nors apeliacinį skundą pateikti teismui pareiškėjas turėjo penktadienį, tai padarė pirmadienį, t. y. 2014 m. balandžio 28 d. Mano, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl termino pateikti apeliacinį skundą atnaujinimo.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu. Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog termino apeliaciniam skundui paduoti nustatymas yra tam tikras operatyvumo principo administraciniame procese užtikrinimo garantas. Prie minėto principo realizavimo turėtų prisidėti ir proceso šalys, apeliacinės instancijos teismui skundžiančios pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris, jų manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m. balandžio 11 d. Terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2014 m. balandžio 25 d., o apeliacinis skundas buvo pateiktas 2014 m. balandžio 28 d., t. y. praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti apeliacinės instancijos teismo gali būti atnaujintas apelianto prašymu, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444–25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602 –37/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad jam pavėluotai buvo įteiktas teismo sprendimas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų nuorašų išsiuntimo tvarka reglamentuota ABTĮ 93 straipsnyje, kur numatyta, kad administracinio teismo sprendimo nuorašai, jeigu įstatymas nenustato kitaip, išsiunčiami per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje. Rašytiniu prašymu sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims. Šio įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismo sprendimai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teismo posėdyje dalyvavo, todėl apie sprendimo priėmimą ir paskelbimą administracinėje byloje jam buvo žinoma. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę apeliacinį skundą teismui pateikti nepraleidęs procesinio 14 dienų termino. Pažymėtina, kad kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą būtų galima atnaujinti, pareiškėjas nenurodė.

Atsižvelgiant tiek į nurodytas teisės normas, tiek ir į faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo apeliacinis skundas teismui 2014 m. balandžio 28 d. buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl paties pareiškėjo veiksmų (neveikimo), ir atitinkamai nėra pagrindo atnaujinti šio skundo padavimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. N. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasDainius Raižys