Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Almos Markvaldienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2012 m. gruodžio 21 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 304 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

G. B. veikdamas bendrai su M. K., pasinaudodamas uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kurios akcijas M. K. 2014 m. gegužės 5 d. nupirko iš Reginos J. S. Š. vardu) laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, nenustatytu laiku ir per nenustatytą kartų skaičių, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus – automobilių pirkimo pardavimo sutartis, t. y. turėdamas vieningą tęstinę tyčią gauti pajamų registruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kitų užsienio valstybių fizinių asmenų įgytus automobilius, žinodamas, kad automobilių pirkimo dokumentai yra suklastoti, kadangi jų turinyje apie automobilio pirkėją ir savininką įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, nes realiai bendrovė automobilių nepirko, už automobilius jų pardavėjams pinigų nemokėjo bei, žinodamas, kad faktinis automobilio savininkas yra kitas asmuo, panaudojo 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, kuriuo buvo įgaliotas įmonės vardu nupirkti, parduoti, užregistruoti transporto priemonę, bei įmonę nurodyti kaip transporto priemonės valdytoją, bei gauti valstybinius numerius ir dokumentus VĮ „(duomenys neskelbtini)“ filialuose, bendrai veikiant su M. K. registruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ne mažiau kaip 676 vienetų automobilių, dėl kurių registravimo, ne mažiau kaip 273 kartus panaudojo žinomai netikrus įgaliojimus bei transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, o už kiekvieno automobilio įregistravimą iš minėtų fizinių asmenų gaudamas ne mažiau kaip po 20 eurų, dokumentuose pasirašydamas kaip transporto priemonės pirkėjas, savo parašu patvirtino melagingus duomenis apie tikrus automobilių savininkus, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus ir minėtus suklastotus dokumentus – automobilių pirkimo pardavimo sutartis bei įgaliojimus panaudojo, pateikdamas jas VĮ „Regitra“ darbuotojams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, veikdamas bendrai su M. K., pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), kurios akcijas M. K. 2014 m. vasario 18 d. nupirko iš M. R. S. Š. vardu) laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, nenustatytu laiku ir per nenustatytą kartų skaičių, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus – automobilių pirkimo pardavimo sutartis, t. y. turėdamas vieningą tęstinę tyčią gauti pajamų registruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kitų užsienio valstybių fizinių asmenų įgytus automobilius, žinodamas, kad automobilių pirkimo dokumentai yra suklastoti, kadangi jų turinyje apie automobilio pirkėją ir savininką įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, nes realiai bendrovė automobilių nepirko, už automobilius jų pardavėjams pinigų nemokėjo bei žinodamas, kad faktinis automobilio savininkas yra kitas asmuo, panaudojo 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus, kuriais buvo įgaliotas įmonės vardu nupirkti, parduoti, užregistruoti transporto priemonę bei įmonę nurodyti kaip transporto priemonės valdytoją, bei gauti valstybinius numerius ir dokumentus VĮ „Regitra“ filialuose, bendrai veikiant su M. K. registruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ne mažiau kaip 661 vienetą automobilių, dėl kurių registravimo, jis ne mažiau 78 kartus panaudojo žinomai netikrus įgaliojimus bei transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, o už kiekvieno automobilio įregistravimą iš minėtų fizinių asmenų gaudamas ne mažiau kaip po 10 eurų, dokumentuose pasirašydamas kaip transporto priemonės pirkėjas, savo parašu patvirtino melagingus duomenis apie tikrus automobilių savininkus, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus ir minėtus suklastotus dokumentus – automobilių pirkimo pardavimo sutartis bei įgaliojimus panaudojo, pateikdamas jas VĮ „Regitra“ darbuotojams, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;

Taip pat jis, minėtomis aplinkybėmis ir veiksmais pateikė įstaigoms melagingą informaciją, t. y. laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 9 d., iki 2017 m. gruodžio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, nenustatytu laiku ir per nenustatytą kiekį kartų, siekdamas gauti dokumentus – transporto priemonės registracijos liudijimus, VĮ „Regitra“ filialuose registruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 676 transporto priemones, pateikė ne mažiau kaip 273 vienetų žinomai netikrų automobilių pirkimo pardavimo sutarčių, taip pat pateikė ne mažiau kaip 223 karus 2016 m. lapkričio 7 d., įgaliojimą, kuriuo pats buvo įgaliotas įmonės vardu nupirkti, parduoti, užregistruoti transporto priemonę, įmonę nurodant kaip transporto priemonės valdytoją, gauti valstybinius numerius ir dokumentus, taip pat surašant automobilių nuomos sutartis, pagal kurias užsienio šalių fiziniai asmenys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi transporto priemones, kurių turinyje apie automobilio pirkėją, nuomotoją ir savininką įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, tai yra, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilius, nors iš tikrųjų bendrovė šių automobilių nepirko, už automobilius jų pardavėjams pinigų nemokėjo, automobilių nesinuomojo, o faktinis automobilio savininkas buvo kitas asmuo, dėl to, remiantis suklastotuose dokumentuose pateikta melaginga informacija, VĮ „Regitra“ filialuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo registruoti ir išduoti transporto priemonių registracijos liudijimai, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 304 straipsnio 1 dalyje;

Taip pat jis, minėtomis aplinkybėmis ir veiksmais pateikė įstaigoms melagingą informaciją, t. y. laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, nenustatytu laiku ir per nenustatytą kiekį kartų, siekdamas gauti dokumentus – transporto priemonės registracijos liudijimus, VĮ „Regitra“ filialuose registruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 661 transporto priemonę, pateikė ne mažiau kaip 78 vienetus žinomai netikrų automobilių pirkimo pardavimo sutarčių, taip pat pateikė ne mažiau kaip 68 kartus 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d. įgaliojimus, kuriais pats buvo įgaliotas įmonės vardu nupirkti, parduoti, užregistruoti transporto priemonę, įmonę nurodant kaip transporto priemonės valdytoją, gauti valstybinius numerius ir dokumentus, taip pat surašant automobilių nuomos sutartis, pagal kurias užsienio šalių fiziniai asmenys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi transporto priemones, kurių turinyje apie automobilio pirkėją, nuomotoją ir savininką įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, tai yra, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilius, nors iš tikrųjų bendrovė šių automobilių nepirko, už automobilius jų pardavėjams pinigų nemokėjo, automobilių nesinuomojo, o faktinis automobilio savininkas buvo kitas asmuo, dėl to, remiantis suklastotuose dokumentuose pateikta melaginga informacija, VĮ „Regitra“ filialuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo registruoti ir išduoti transporto priemonių registracijos liudijimai ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis G. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad per kaimyną D. K. gavo darbą kartu su M. K., tačiau tik vėliau sužinojo, kad tai transporto priemonių registracija pagal įgaliojimus užsienio šalių piliečiams prie Kauno automobilių turgaus. Darbas vyko prie Kauno automobilių turgaus esančioje aikštelėje, automobilyje. Sutarė su M., kad už kiekvieno automobilio priregistravimą darbo dienos pabaigoje gaus 10 eurų atlygį, nuo kliento sumokėtų 20 iki 30 eurų. Paaiškino, kad visada būdavo su M., o vienas buvo tik tada, kai jis išvažiuodavo daryti įgaliojimų. Pinigai niekur nebūdavo apskaitomi, o G. B. oficialiai jis nebuvo įdarbintas. Matė, kad įgaliojimai išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kada atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimai, jis nežino ir į tai neatkreipė dėmesio, kadangi galvojo, kad transporto priemonių registracija vyko tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Visus įgaliojimus registruoti transporto priemones įmonės vardu gaudavo iš M. K.. Jis parūpindavo įgaliojimus su antspaudais ir direktoriaus parašais. Dokumentai, pagal kuriuos registravo transporto priemones būdavo automobilyje, kuriame vyko darbas. Kada būdavo klientų daugiau, nežiūrėjo kokios įmonės vardu registravo transporto priemones. Jis pats nemoka dirbti kompiuteriu ir neturi supratimo nei kaip pagaminti, nei kaip atspausdinti dokumentą. Gavęs įgaliojimą registruoti transporto priemonę, dokumentą panaudodavo pateikiant VĮ „Regitra“ registruojant užsienio šalių piliečiams jų nupirktus automobilius. Automobilių nuomos sutartis parūpindavo M. K.. Patvirtino, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. įgaliojime jis savo ranka įrašė savo vardą pavardę, asmens kodą, transporto priemonės markę ir VIN numerį. Šiuo įgaliojimu įgaliojo pats save įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirkti transporto priemonę. Transporto priemonės, kurios dar yra neišregistruotos iš VĮ „Regitra“ ir priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra užsienio valstybėse: Ukrainoje, Moldavijoje. Nuomos sutartys buvo tik surašomos, tačiau jokia nuoma realiai nevyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių nuomos mokesčių niekam nemokėjo, todėl nebuvo apskaitomi pinigai. Paaiškino, kad šios sutartys buvo sudaromos tam, kad užsienietis galėtų užsiregistruoti VĮ „Regitra“ transporto priemonę, kurią jis įsigijo Lietuvos Respublikoje ir išsivarytų į savo šalį. Jis pats direktoriaus S. Š. vardu niekur nepasirašinėjo. Užpildytus dokumentus - transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, nuomos sutartis dėl transporto priemonės priregistravimo VĮ "Regitra" dalį teikė jis, o didesnę dalį teikė užsieniečiai, kurie įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" registravo transporto priemones. Galvojo, kad visą įmonės buhalteriją tvarko M. K.. Suvokęs, tai kad transporto priemonių registravimas užsieniečiams pagal įgaliojimus, yra nelegalu, jis baigė vykdyti šią veiklą. Praeityje yra teistas, tačiau teistumas jau išnykęs. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (11 t., b. l. 59–61).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja M. R., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji iki 2014 m. pavasario buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Įmonė savo faktinės vietos neturėjo, nes pagrindinė veikla buvo susijusi su statybomis, skardinimo darbais ir veiklą vykdydavo skirtinguose objektuose. Įmonės direktorius iš pradžių buvo S. R. (dabartinė pavardė S.), vėliau - M. G.. Kadangi įmonė veikė nuostolingai, ji nusprendė parduoti savo turimas akcijas. M. G. surado akcijų pirkėją S. Š., kiek jai žinoma minėtas asmuo buvo iš Kauno. Ji savo turimas 100 procentų akcijų pardavė S. Š. už 800 litų, kuriuos jis pervedė į jai priklausančią banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. Daugiau jai niekas nežinoma apie UAB "(duomenys neskelbtini)" turėtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kadangi ji šiuo metu nėra įmonės akcininkė, jai niekas nežinoma apie įmonės esamą veiklą. (1t., b.l.144-147).

Liudytoja R. J., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2013 m. iki 2016 m. ji kaip fizinis asmuo įsteiginėjo įmones pardavimo tikslais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat įsteigė ji, norėdama ją parduoti. Internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ ji reklamavo savo paslaugas – įmonių steigimą, jų pardavimą. Dažniausiai, kaip savo įsteigtų bendrovių buveinę, nurodydavo savo sesers I. Š. adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas, nes ji jai leido tai daryti. 2014-05-05 ji kaip fizinis asmuo pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Tai mato iš savo turimos 2014-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų – pirkimo – pardavimo sutarties, kiek atsimena jai šios bendrovės pirkėją surado M. K., kuris pas ją buvo anksčiau pirkęs įmonę bei kelis kartus yra ją rekomendavęs kitiems įmonių pirkėjams, bei su jais atvykęs dalyvaudavo pirkimo-pardavimo procedūroje. Kiek atsimena M. K. atvyko pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir jai atnešė įmonės akcijų pirkėjo asmens tapatybės kortelę ir paprašė suruošti reikalingus dokumentus, koks bus įmonės pavadinimas, jam nerūpėjo. M. pasakė, kad pats akcijų pirkėjas yra mašinoje ir ateis pasirašyti tada, kai jau bus suruošti dokumentai. Ji surašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, paruošė raštišką sprendimą dėl S. Š. skyrimo direktoriumi, užpildė ir pateikė visas reikiamas dokumentų formas Registrų centrui. Visus suruoštus dokumentus ji pateikė vienu metu. Maždaug per 30 min. ji suruošė visus dokumentus ir pasakė M., kad gal jis atsivestų tą pirkėją, kuris visą tą laiką laukė automobilyje lauke, o M. su manimi buvo jos buto svetainėje. M. pakvietė akcijų pirkėją. Jai įstrigo tai, kad nuo jo dvelkė nemalonus kvapas ir netvarkingos išorinės išvaizdos. Pagal M. jai pateiktą asmens tapatybės kortelę tas klientas buvo labai panašus į asmens dokumente esančioje nuotraukoje esantį asmenį, dėl jo abejonių nekilo, ji buvo tikra, kad ten buvo tas pats žmogus. Šiam asmeniui ji parodė kur ir kokiuose dokumentuose pasirašyti, jis tai padarė, o už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jai grynais pinigais sumokėjo M. K. ir jie išėjo iš jos namų. Ką toliau jie veikė su šia įmone ji nežino. Praėjus kažkuriam laikui, kuriam tiksliai neatsimena, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepersiregistravo savo buveinės, tai sesuo Registrų centrui parašė prašymą dėl bendrovės išregistravimo iš jai priklausančių patalpų. Pagal jos turimą aukščiau minėtą sutartį mato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė S. Š.. M. K. ji pažįsta iš matymo, juos sieja tik dalykiniai santykiai. Prie apklausos protokolo prideda 2014-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 3 lapai. (1t., b.l.138-141).

Liudytojas M. Š., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug 2015 metais ji niekur nedirbo. Dažnai būdavo Kauno automobilių turguje. Jis padėdavo savo draugams ir pažįstamiems perparduoti automobilius. Jam būnant Kauno automobilių turguje, datos tikslios neatsimena, kadangi praėjo daug laiko, iš matymo pažįstamas vyras vardu A., kurio daugiau jokių duomenų nežino, pasiūlė iš sąskaitos nuimti pinigus. Jis pasakė, kad sąskaita yra įmonės, tačiau nesakė kokios įmonės. Kodėl pats A. negalėjo iš sąskaitos nuimti pinigų, nežino. Jis sutiko su jo pasiūlymu iš sąskaitos nuimti pinigus. Jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. Š. gavo įgaliojimą atidaryti sąskaitą banke. Jis pats pasirašė, t. y. suteikė jam įgaliojimą atidaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sąskaitą. S. Š. jis anksčiau nepažinojo, jis automobilių turguje niekada nebūdavo. Juos supažindino A. Jis, turėdamas įgaliojimą, „Šiaulių“ banke atidarė sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Iš banko gautus dokumentus laikė pas save. Praėjus kažkuriam laikui po sąskaitos atidarymo, jam A. pasakė, kad iš jau atidarytos sąskaitos jis nuimtų pinigus. Neatsimena, ar jis jam įvardijo kiek reikia nuimti pinigų, ar ne tačiau juos nuėmė per kelis kartus. Matė, kad pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė Vokietijos įmonė už atliktus darbus. Už šią paslaugą gavo 100 eurų atlygį. Jis pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Žino, kad ši įmonė automobiliais neprekiavo, o tik teikė priregistravimo paslaugas užsieniečiams, kurie verčiasi automobilių prekyba. Su A.i nepalaiko jokių ryšių, jo jokių anketinių duomenų nežino. M. K. ir G. B. jis žino, kadangi jie prie Kauno automobilių turgaus teikė automobilių priregistravimo paslaugas užsieniečiams. Ar jie dirbo minėtoje įmonėje nežino (2 t., b.l.30–32).

Liudytojas S. Š. parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d., iki šiol niekur nedirba ir jokių pareigų neužėmė. Jam buvęs kaimynas M. K. pasiūlė savo vardu apsiimti įmonę ir už šią paslaugą davė 50 litų, tačiau kaip įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas tiksliai neatsimena. Akcijų pirkimo-pardavimo sandorio metu dalyvavo ir viskam vadovavo M. K. ir už viską mokėjo M., po ko jis tapo įmonės direktoriumi. Kas priėmė sprendimą M. G. atleisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, nežino, o jis pats iš ankstesnių įmonės savininkų ar direktorių jis jokių dokumentų ar daiktų negavo. Kas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d. iki dabar tvarko įmonės finansinę apskaitą, jis apie tai nieko nežino ir apie įmonės veiklą bei kur yra įmonės vardu registruoti automobiliai, kas jais naudojasi šiais automobiliais, kas pasirašinėjo ant įmonės išduotų įgaliojimų, jis nieko nežino. Patvirtino, kad 2016 m. gegužės 16 d. įgaliojime, kuriuo M. K. įgaliojamas nupirkti, įregistruoti ir gauti įregistruotų transporto priemonių dokumentus ir valstybinius numerius, parašas yra ne jo. Taip pat jis nepasirašė ir neįgaliojo M. K. ir G. B. kitais įgaliojimais. Ant 2014 m. vasario 27 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2014-1 grafoje „Vienintelis akcininkas“ pasirašė jis pats. Mano, kad jo vardu tai darė arba G. arba M.. Nurodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytoje 2016 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie jo pavardės yra ne jo parašas. Jis šioje sąskaitoje faktūroje nepasirašė. Nepasirašė „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderyje 2016 m. spalio 26 d/ serija (duomenys neskelbtini) eilutėje priimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ne jo parašas ir ne jo ranka rašytas raštas. Paaiškino, kad kelis kartus yra gavęs į namus laiškus apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės yra užfiksuotos dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Laiškuose buvo prašoma nurodyti, kas vairavo transporto priemones, iš to jis suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra kažkaip susijusi su automobiliais. Jis pats nėra surašęs nei vieno dokumento UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nėra sudaręs jokio sandorio, jokios sutarties, neturi ir niekada neturėjo šios įmonės dokumentų, nesinaudojo jos sąskaita, jokios buhalterijos niekada nevedė ir net nežino kaip ją reikėtų tvarkyti. Jokių įgaliojimų dėl automobilių panaudos sutarčių jis nepasirašinėjo ( 1 t., b. l. 175–177, 179–181).

Liudytojas D. K. parodė, kad maždaug nuo 2012 m. iki 2014 m., tiksliau datų neatsimena, jis truputį vertėsi prekyba automobiliais, todėl jį pažinojo naudotų automobilių prekeiviai iš įvairių šalių – Ukrainos, Moldovos. Be to, pats yra dirbęs Kauno automobilių turguje. Jie pas jį prašė surasti bendrovę, kuri užsiimtų jų nusipirktų automobilių užregistravimu Lietuvoje. Subtilybių jis nežino, tačiau žino tai, kad užsienio šalių piliečiams reikėjo išvažiuoti iš Lietuvos automobiliais, kuriuos jie nusipirkdavo su lietuviška registracija. Tam, kad transporto priemonės savininkai lengviau galėtų persivežti šią transporto priemonę per valstybinę sieną ir ją naudoti savo šalyje, automobiliai būdavo registruojami Lietuvoje. M. K. pažįsta nuo maždaug 2012 m., jis irgi vertėsi prekyba automobiliais. Žinojo, kad M. K. turi tuo besiverčiančią įmonę ir jis gali šias užsieniečių įsigytas transporto priemones užregistruoti Lietuvoje tos įmonės vardu. Su juo pačiu jie dažnai bendraudavo, susitikdavo prie Kauno automobilių turgaus. Sužinojęs, kad M. reikalinga pagalba darbe, pasiūlė tai kaimynui G. B., kuris sutiko dirbti.. Kuo G. B. bus įdarbintas, pagal kokius darbo kriterijus ir koks jam bus mokamas atlyginimas, jis nežinojo. Jis nežinojo, kad G. B. bus įdarbintas nelegaliai, t. y. kad jam bus mokamas neoficialus atlyginimas, šių dalykų dėl G. B. jis nesitarė su M. K., tai buvo jų pačių reikalas. Už tai, kad G. B. įsidarbino, jokios asmeninės naudos neturėjo, jis tik pagelbėjo jam. S. Š. jam iš matymo pažįstamas, jį kažkada yra pavežęs automobiliu kartu su M. K.. Kiek jam žinoma, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, (tai jam buvo sakęs M. K.). Jis jau ir anksčiau žinojo, kad S. Š. yra išrašęs įgaliojimą M. K. veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t. y. registruoti automobilius šiuos bendrovės vardu. Daugiau jokių aplinkybių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino, tuo nesidomėjo ir tai ne jo reikalas, todėl nežino kas, nuo kada ir kada dirbo šios bendrovės direktoriumi, kas tvarkė šios bendrovės buhalteriją. Jis niekada nėra matęs, kad S. Š. pats asmeniškai registruotų užsieniečių automobilius, t.y. dirbtų darbą, tai darė tik pats M. K. ir G. B.. Yra girdėjęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra išrašytas įgaliojimas registruoti automobilius ir dar vienam asmeniui, užsieniečiui, tačiau koks jo vardas ir pavardė nežino, kas ir kada tokį įgaliojimą išrašė, nežino. Šiuo metu jis su M. K. nebendrauja. Kiek atsimena, jam G. B. buvo minėjęs, kad jis turėjo įgaliojimą registruoti automobilius ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vadovas, nežino, nes nesigilino. Kas išrašė įgaliojimus registruoti automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nežino. Jis pats niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės vardu neregistravo automobilių (2 t., b. l.2–5).

Apklausiamas liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais M. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014 m., tiksliau datos neprisimena, jam buvo reikalinga bendrovė su kuria norėjo verslauti, konkrečiau – kad bendrovė užregistruotų Lietuvoje užsienio piliečių įsigytus automobilius, taptų jų savininke, o realus savininkas būtų užregistruojamas transporto priemonės naudotoju. Šiems užsieniečiams išrašius įgaliojimą pilnai disponuoti jo realiai įsigyta transporto priemone, palengvindavo automobilių išvežimą Ukrainą, Moldovą bei kitas postsovietines valstybes, nereikdavo jiems mokėti akcizų ir mažiau patikrinimų būdavo atliekama ant valstybinės sienos. Jis pats tokios bendrovės direktoriumi nenorėjo būti, kadangi turėjo įvairių įsiskolinimų antstoliams, todėl pasiūlė savo pažįstamam S. Š. tapti bendrovės direktoriumi, o jis sutiko. Tiksliai datos neprisimena, tačiau susitarė su R. J. iš jos pirkti bendrovę, todėl jis nufotografavo S. Š. asmens tapatybės kortelę ir tą pačią dieną nusiuntė šios kortelės vaizdą R. J., kuri vėliau pakvietė juos pasirašyti dokumentuose ten, kur ji nurodė, už ką jis sumokėjo grynais ir pasiėmė tik bendrovės antspaudą. Maždaug 2015 m., tiksliau datos neprisimena, jis atsispausdino įgaliojimą sau, išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, veikti šios bendrovės vardu. Jis dirbo sėdėdamas savo automobilyje „Renault Laguna“ arba stovėdamas šalia automobilių turgaus, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Prie jo patys prieidavo žmonės, užsienio piliečiai. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu užregistruodavo užsienio piliečio įsigytą transporto priemonę, išimdavo lietuviškus valstybinius numerius ir išrašydavo realiam savininkui įgaliojimą pilnai disponuoti konkrečia transporto priemone su teise parduoti. Už šį „tarpininkavimą“ jam automobilio savininkas sumokėdavo ne mažiau 20 eurų grynais, kurių jis neapskaitydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, neišrašydavo jokio kasos dokumento pinigus išrašiusiam asmeniui, o gautus pinigus pasiimdavo sau, ne mažiau 10 eurų atiduodamas G. B., nuo to laiko, kai jis jau dirbo ir jis parašė įgaliojimą G. B. veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir vietoj S. Š. kaip bendrovės direktoriaus, pasirašė jis, imituodamas pastarojo parašą. G. B. darbas būdavo toks, kad kai jis užregistruodavo automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jam tas asmuo sumokėdavo pinigus grynais, t. y. 20-30 eurų, o jis iš tų pinigų jam atiduodavo pusę, t.y. ne mažiau 10 eurų. Transporto priemonės, kurios dar yra neišregistruotos iš VĮ „Regitra“ ir priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal faktą turėtų būti užsienio valstybėse, tokiose kaip Ukraina, Moldavija, gal dalis Rusijoj, bet ne Europos valstybėse. Transporto priemonių nuoma nevyko, todėl transporto priemonės, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi iš Ukrainos piliečių ir kitų asmenų yra užsienio valstybėse, pas asmenis, kurie jas įsigijo. Nuomos sutartis buvo sudaroma tam, kad supaprastinti automobilio registravimą užsienio piliečio vardu. Automobilių turguje visi žinojo kas registruoja automobilius užsieniečių vardu. Užsienietis norėdamas užregistruoti automobilį, jam atnešdavo transporto priemonės dokumentus, o jis nusiųsdavo pas draudimo brokerį, kuris apdrausdavo transporto priemonę. Jam atnešęs draudimo liudijimą, kuris būdavo jau išrašomas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jis užpildydavo įgaliojimą realaus savininko vardu, pirkimo – pardavimo sutartį ir tuomet jis eidavo į VĮ „Regitra“ registruoti automobilį. Įmonė realiai transporto priemonių nepirko. Sandoriai buvo sudaromi fiktyviai ir tik tuo tikslu, kad realus transporto priemonės savininkas užsiregistravęs transporto priemonę savo vardu negalėjo išvykti į užsienį. Dokumentuose susijusiuose su transporto priemonės registravimu pasirašydavo jis direktoriaus S. Š. žodiniu leidimu, nes jis pats nenorėdavo būti automobilių turguje ir VĮ „Regitra“ (2 t., b. l.23–24, 25–28).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2016 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone.(1t., b.l.116-120).

Iš 2017 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad fiksuota, kad nuvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)), tokia įmonė rasta nebuvo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone, nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas nuo 2014 m. gegužės 9 d. yra S. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l.106).

2017 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus į minėtą įvykio vietą jokių pastatų nėra. Matosi, kad yra žemės sklypas, kuriame auga didelė žolė, ir įvairūs medžiai. Minėtas sklypas yra nenaudojamas, jame jokia žemės ūkio veikla nevykdoma. Minėta vieta yra apleista. Šalia minėto sklypo yra dar vienas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra, taip pat apleistas, ir nenaudojamas, jokia žemės ūkio veikla nevykdoma. Pastatų minėtame sklype nėra. Abu minėti žemės sklypai priklauso A. G. ir ribojasi vienas su kitu (1 t.,b.l.107–112).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų matyti, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) yra registruota 2014 m. balandžio 1 d. ir nuo įregistravimo dienos neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų (1 t., b. l. 115).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2016 m. spalio 31 d.. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d.. R. J. direktorė nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. gegužės 8, o nuo 2014 m. gegužės 9 d. direktorius S. Š. (1 t., b. l.116–118).

Iš 2019 m. kovo 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 04/11-2-25-3223, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingas už įmonės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą,...“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario mėn. 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 ir 16 punktus, būdamas atsakingas, kad įmonėje būtų laikomasi šių taisyklių, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo (9 t., b. l. 72–100).

Iš 2018 m. kovo 20 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotų automobilių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybių tyrimo, matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. šios bendrovės vardu buvo įregistruoti 266 lengvieji automobiliai. Visus automobilius bendrovės vardu registravo negyvenantys Lietuvoje asmenys, pateikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, pasirašytą vadovo S. Š.. Taip pat nustatyta, kad pagal Registrų centro duomenis S. Š. kaip šios bendrovės vadovas įregistruotas nuo 2014 m. kovo 5 d., S. Š., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Paklausus dėl automobilių, registruotų įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu jis yra įregistruotas, vardu paaiškino, jog jis nėra šios įmonės vadovas, apie tokią įmonę ir registruojamus automobilius nieko nežino, jokių įgaliojimų nerašė ir nepasirašė, galimai kas nors pasinaudojo jo asmens dokumentu, kurį jis prieš keletą metų buvo pametęs (1 t., b. l. 83).

Iš VĮ „Regitra“ rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kodas (duomenys neskelbtini) vardu iki 2018 m. sausio 24 d. yra užregistruotos 676 transporto priemonės (2 t., b. l.36, 37–83), kas patvirtinta dokumentais, kuriuos VĮ „Regitra“ teikė G. B. registruojant transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (2 t., 84–196, 3 t., 1–199, 4 t., b. l. 1–198, 5 t., b. l. 1-198, 6 t., b. l. 1–40).

IŠ VĮ „Regitra“ rašto matyti, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), savo vardu iki 2018 m. gegužės 30 d. registravusi 661 transporto priemonę (6t., b. l. 42), ką patvirtina išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas transporto priemones (6 t., b. l. 43–86) ir dokumentai, kuriuos VĮ „Regitra“ teikė G. B. registruojant transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.(6 t., 87–199, 7 t., b. l. 1–195, 8 t., b. l. 1–200, 9 t., b. l .1–64).

Iš 2019 m. kovo 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius specialisto išvados Nr. 04/11-2-4-3257, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodoma, kad pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingas už įmonės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą,...“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario mėn. 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 ir 16 punktus, būdamas atsakingas, kad įmonėje būtų laikomasi šių taisyklių, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo (10 t., b. l. 25–41), kas 2019 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolu apžiūrėti dokumentai ir patikslinta specialisto išvada Nr. 04/11-2-4-3257 (11 t., b. l. 15–25).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. B. dėl , dokumentų suklastojimo ir melagingos informacijos pateikimo siekiant įgyti dokumentus, pasitvirtino.

G. B., veikdamas kartu su M. K. ir pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurios akcijas M. K. nusipirko 2014 m. gegužės 5 d., laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus – automobilių pirkimo pardavimo sutartis, kurias, turėdamas tikslą gauti finansinės naudos, žinodamas, jog pateikiamos sutartys yra fiktyvios – minėta įmonė transporto priemonių nepirko ir už jas pinigų nemokėjo - bei, žinodamas, kad faktinis automobilio savininkas yra kitas asmuo, panaudojo 2016 m. lapkričio 7 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, kuriuo buvo įgaliotas įmonės vardu nupirkti, parduoti, užregistruoti transporto priemonę, bei įmonę nurodyti kaip transporto priemonės valdytoją, bei gauti valstybinius numerius ir dokumentus VĮ „Regitra“ filialuose ir taip veikdamas kartu su M. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu užregistravo ne mažiau kaip 676 vienetų automobilių, dėl kurių registravimo, ne mažiau kaip 273 kartus panaudojo žinomai netikrus įgaliojimus bei transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, o už kiekvieno automobilio įregistravimą iš minėtų fizinių asmenų gaudamas ne mažiau kaip po 20 eurų, dokumentuose pasirašydamas kaip transporto priemonės pirkėjas, savo parašu patvirtino melagingus duomenis apie tikrus automobilių savininkus, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus ir minėtus suklastotus dokumentus – automobilių pirkimo pardavimo sutartis bei įgaliojimus panaudojo, pateikdamas jas VĮ „Regitra“ darbuotojams.

Analogiškais veiksmais kaltinamasis, laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., panaudojo 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus ir minėtos įmonės vardu užregistravo ne mažiau kaip 661 vienetą automobilių, dėl kurių registravimo, jis ne mažiau 78 kartus panaudojo žinomai netikrus įgaliojimus bei transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, o už kiekvieno automobilio įregistravimą iš minėtų fizinių asmenų gaudamas ne mažiau kaip po 10 eurų.

Kaltinamasis, veikdamas bendrai kartu su M. K., 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu ne mažiau kaip pateikė ne mažiau kaip 273 vienetų žinomai netikrų automobilių pirkimo pardavimo sutarčių ne mažiau kaip 223 karus panaudojo 2016 m. lapkričio 7 d. įgaliojimą, o laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., ne mažiau kaip 68 kartus panaudojo 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus ir pateikė ne mažiau kaip 78 vienetus žinomai netikrų automobilių pirkimo pardavimo sutarčių, dėl ko buvo suklaidinti VĮ „Regitra“ darbuotojai ir remiantis suklastotuose dokumentuose pateikta melaginga informacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo registruoti ir išduoti transporto priemonių registracijos liudijimai.

G. B. kaltė įrodyta jo paties bet ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis Nr. Nr. 04/11-2-25-3223, ir Nr. 04/11-2-4-3257, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kas patvirtina jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, bet ir tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir VĮ „Regitra“ pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas transporto priemones, kas patvirtina kaltinime nurodytais laikotarpiais įmonės vardu užregistruotų transporto priemonių skaičių bei tai, jog kaltinamasis G. B. suvokdamas jog sudarinėja fiktyvias pirkimo – pardavimo sutartis, pateikdamas jose tikrovės neatitinkančios informacijos apie tai, kad bendrovė automobilių nepirko, už automobilius jų pardavėjams pinigų nemokėjo bei žinodamas, kad faktinis automobilio savininkas yra kitas asmuo, turėdamas tikslą gauti finansinės naudos ir veikdamas vieninga tyčia, kartu su M. K. šias sutartis pateikė VĮ „Regitra“ darbuotojams, kartu pasinaudodamas 2016 m. lapkričio 7 d. (laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d.) bei 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d. (laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus, kuriais buvo įgaliotas įmonės vardu nupirkti, parduoti, užregistruoti transporto priemonę, bei įmonę nurodyti kaip transporto priemonės valdytoją, bei gauti valstybinius numerius ir dokumentus VĮ „Regitra“ filialuose ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje sudarantys vieningą įrodymų visumą, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami G. B. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Pagal BK 304 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją.

Kaltinamasis G. B., suvokdamas savo veiksmų neteisėtą pobūdį, tai yra tai, jog veikia atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, panaudodamas įgaliojimus ir šioms įmonėms faktiškai neįgijus transporto priemonių, sudarė netikras transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, laikotarpiais 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., ir pilnai realizavo, t. y. pateikė VĮ „Regitra“, nors žinojo, kad jose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau vis tiek elgėsi nusikalstamai, turėdamas tikslą panaudodamas suklastotas pirkimo – pardavimo sutartis, užregistruoti įmonės vardu nuosavybės teise kitiems asmenims priklausančias transporto priemonės ir taip gauti atlygį. Akivaizdu, jog kaltinamasis, užregistruodamas automobilius suvokė savo nusikalstamą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia, taip sutrikdydamas teisinę dokumentų apyvartą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinime nėra konkrečiai nurodyta, kokios transporto priemonės buvo registruojamos ir kokie suklastotų sutarčių rekvizitai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje tokie atvejai realiai nustatyti, o veika yra tęstinė, nurodyti konkretūs nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiai, laikytina, kad suformuotas kaltinimas šiuo atveju atitinka jam keliamus reikalavimus.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, prašydamas leisti paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerių) metų laikotarpį (11 t., b. l. 110).

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis teistas (11 t., b. l. 79–81), administracine tvarka baustas eilę kartų ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (11 t., b. l. 70–78), nedirba, duomenų apie kaltinamojo registraciją priklausomybės ligų centre ar psichiatro kabinete byloje nėra.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. BK 304 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos arba arešto bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, jų tęstinumą, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus, teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pakaltinamas, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 9 d. – 2017 m. gruodžio 6 d. epizode) skirti 70 MGL (1103,1 eurų) dydžio baudą, už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą (2016 m. rugsėjo 6 d. – 2017 m. rugpjūčio 2 d. epizode), padarymą skirti 70 MGL (1103,1 eurų) dydžio baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 304 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 9 d. – 2017 m. gruodžio 6 d. epizode) padarymą skirti 50 MGL (1 883) eurų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 304 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 9 d. – 2017 m. gruodžio 6 d. epizode) skirti 50 MGL (1 883) eurų baudą, baudos dydžius apskaičiuojant vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusiu 1 MGL dydžiu, t. y. 37,66 (trisdešimt septyni eurai ir šešiasdešimt šeši centai). Paskirtas bausmes subendrinti 63 straipsnio pagrindais ir tvarka, visiškai jas sudedant ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti G. B. skirtinų bausmių rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis teistam ir administracine tvarka baustam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks G. B., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, todėl nustatytinas, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą (du epizodai) artimas minimaliam, abiem atvejais – 70 MGL – skirtinų baudų dydis baudos dydis, o už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 304 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) artimi minimaliam – 50 MGL baudų dydžiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta 180 MGL (6778,8 eurų) dydžio baudos bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 120 MGL (4412,4 (keturių tūkstančių keturių šimtų dvylikos eurų ir keturiasdešimties centų) dydžio baudos bausmė, kuriai įvykdyti nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šioje proceso stadijoje neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 304 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir skirti ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 9 d. – 2017 m. gruodžio 6 d. epizode) 70 MGL (1103,1 eurų) dydžio baudą;

- pagal BK 304 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 9 d. – 2017 m. gruodžio 6 d. epizode) 50 MGL (1 883) eurų dydžio baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2016 m. rugsėjo 6 d. – 2017 m. rugpjūčio 2 d. epizode) 70 MGL (1103,1 eurų) dydžio baudą;

- pagal BK 304 straipsnio 1 dalį (2016 m. rugsėjo 6 d. – 2017 m. rugpjūčio 2 d. epizode) 50 MGL (1 883) eurų dydžio baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 180 MGL (6778,8 eurų) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. B. paskirti 120 MGL (4412,4 (keturių tūkstančių keturių šimtų dvylikos eurų ir keturiasdešimties centų)) dydžio baudos bausmę.

Įpareigoti G. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (4412,4 (keturių tūkstančių keturių šimtų dvylikos eurų ir keturiasdešimties centų)) baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.