- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-615-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00134-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-247-834/2014 pagal ieškovės UAB „GELVORA“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Gelvora“ su ieškiniu atsakovui R. B. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovo 15 000 Lt skolos, 10 176,39 Lt palūkanų, 25 378,20 Lt delspinigių, 12 748 Lt palūkanų delspinigių, 1643,18 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 % procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,9 % sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 1948 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovas R. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. B. ieškovės UAB „Gelvora“ naudai 15 000 Lt skolos, 5000 Lt palūkanų, 6330 Lt delspinigių, 2110 Lt palūkanų delspinigių, 5 % procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,9 % sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 857 žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Išieškojo iš R. B. 13,20 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo R. B. galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Teismas savo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydį sumažino iki 5000 Lt, atsižvelgdamas į nesumokėtos kredito sumos (15 000 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (10 176,39 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei sprendė, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus. Teismas prašomus priteisti delspinigius vertino kaip aiškiai ir nepagrįstai per didelius. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokių priemonių ėmėsi tiek pirminis kreditorius iki kol perdavė reikalavimo teisę ieškovui, tiek pats ieškovas, kad skola iš atsakovo būtų išieškota anksčiau, savo teisių negynė beveik penkis metus ir ieškiniu reikalauja priteisti delspinigius, kurie ženkliai viršija pagrindinės skolos dydį. Tai, kad atsakovas netinkamai vykdė šalių sudarytą sutartį, nesuteikia pagrindo ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių, todėl teismas delspinigius bei palūkanų delspinigius (nuo priteisiamos bei teismo sumažintos 5000 Lt palūkanų sumos) paskaičiavo už pusę ieškovės prašomo laikotarpio dalį, t.y. 844 dienų ir tai sudaro 6330 Lt (15 000 Lt x 0,05 proc. x 844 d.) delspinigių bei 2110 Lt (5000 Lt x 0,05 proc. x 844 d.) palūkanų delspinigių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 5176,39 Lt palūkanų. Priteisti iš atsakovo 5176,39 Lt palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Mano, jog palūkanos nepriteistos neteisėtai ir nepagrįstai, todėl sprendimo dalis naikintina dėl žemiau nurodytų motyvų:
1.Teismas neteisingai identifikavo vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-115335-VA nustatytas 12,9 proc. sutartines palūkanas. Nurodo, kad pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.
2. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas ( pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Mano, jog vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-115335-VA numatytos 12,9 proc. sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas UAB „Gelvora“ skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių toje dalyje, kurioje atmestas jo prašymas priteisti iš atsakovo R. B. 5176,39 Lt palūkanų ir mano, jog palūkanos nepriteistos netiesėtai ir nepagrįstai.
Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta yra sudaryta vartojimo kredito sutartis. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei.
Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str. 1 d.
Sprendimo už akių priėmimas yra savitas, specifinis civilinio proceso teisės institutas, turintis tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą, t. y. turi spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Tik įsitikinęs, kad, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, teismas priima sprendimą už akių. CPK 285 str. 2 d. nuostatą būtina aiškinti ne vien pažodžiui, bet ir atsižvelgti į sprendimo už akių priėmimo tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių, susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į civilinio proceso principus ir tikslus. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. CPK 263 str. nuostatos reikalauja, kad teismo sprendimas turi būtų teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176 - 185 str., bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas.
Taigi, prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 str. 2 d. nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog apylinkės teismas iš byloje pateiktų įrodymų neturėjo galimybės įsitikinti, kad atsakovo prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės. UAB „Gelvora“ pareiškime nurodo, jog pareiškimo faktinis pagrindas yra 2008-10-02 vartojimo kredito sutartis Nr. 08-115335-VA, 2008-06-18 reikalavimo perleidimo sutartis. Teismui pateiktame pranešime nurodyta, kad 2009-01-26 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 08-20-15, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovo 15719,36 Lt skolos sumą (b.l. 31). Tačiau šie duomenys byloje nepateikti. Be to, kaip teisingai nurodė skundžiamą sprendimą už akių priėmęs teismas, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui pinigų sumą, patyrė būtent tokio dydžio nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Byloje nepateikti ir mokėjimų pagal 2008-10-02 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-115335-VA mokėjimo grafikai. Nors teismas nurodė, jog palūkanų paskaičiavimas neaiškus, o tai reiškia, jog įrodymų ( skaičiuotės) patikimumas nežinoma ar yra tinkamas pagrindas sprendimui priimti, vis tik tokį sprendimą priėmė, todėl konstatuotina, jog teismui nepateikta pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 st. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, neišreikalavus aukščiau nurodytų duomenų, negalimas tinkamas ginčo išsprendimas. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo motyvu dėl sutartinių palūkanų dydžio, nes ieškovas neįrodinėjo nuostolių, o teismas šias palūkanas vertino tik nuostolių atlyginimo požiūriu. Kaip jau buvo minėta neparemtas įrodymais teiginys, jog jos aiškios per didelės. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas prievolės grąžinti paskolą, mokėti palūkanas apskritai nevykdė, todėl spręstina ar buvo pagrindas jas ženkliai mažinti.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias teismą priimant sprendimą už akių įsitikinti, kad būtent tokį sprendimą būtų pagrindas priimti pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nesant galimybių išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla pirmosios instancijos teisme nebuvo pradėta nagrinėti ir neatskleista jos esmė, spręstina, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.