- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-411-440/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00934-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- L. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalinimo. Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą A. Š. iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovo elgesys santuokos metu visą laiką buvo agresyvus, konfliktiškas, visą santuokos laiką jis negerbė kito sutuoktinio, nesirūpino šeima. 2012-03-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, A. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 str., kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. 2013-01-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas A. Š. nuteistas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš sutuoktinę L. Š.. Taip pat nurodė, kad pastaruoju metu atsakovo elgesys tapo ypač agresyvus ir neprognozuojamas, ieškovė bijo būti sumušta ar paveikta atsakovo smurto.
Atsakovas A. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškovės prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013-03-05 nutartimi prašymą tenkino – taikė laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigojo atsakovą A. Š. iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1857-569-2013 priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad iš byloje esančių 2012-03-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio ir 2013-01-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog A. Š. vartojo fizinį smurtą ir grasino nužudyti L. Š.. Teismas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais atsakovas A. Š. kelia grėsmę savo sutuoktinei, atsakovo elgesys su ieškove žalingas tiek jos fizinei, tiek psichinei sveikatai. Kadangi atsakovas turėjo galimybę gyventi atskirai, teismas taikė ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovą gyventi skyrium.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad nėra realaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė teisme bent tikėtinai neįrodė ir nepagrindė dabartinio pavojaus savo sveikatai, po 2013-01-18 teismo nuosprendžio daugiau nebuvo užregistruota jokių įvykių, nekviesta policija, kas galėtų leisti manyti, kad atsakovas ieškovei yra pavojingas.
2.Taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovui yra pritaikytos neteisėtai, nepagrįstai apsunkinant jo padėtį, nes atsakovas yra paliktas be gyvenamosios vietos, kas pažeidžia jo teisę į būstą. Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas turi galimybę gyventi atskirai.
3.Atsakovo nuomone, šiuo metu yra iš esmės apribota atsakovo galimybė tinkamai vykdyti 2013-01-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje. Dėl teismo sprendimo ir nutarties kolizijos atsakovui kyla grėsmė būti apkaltintam netinkamu teismo nuosprendžio vykdymu (negalint būti gyvenamojoje vietoje).
4.Mano, kad net jei teismo nurodyta sodyba būtų tinkama gyventi, atsakovas neturėtų jokių galimybių ten gyventi, nes neturi absoliučiai jokių pajamų, o 2013-01-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu yra įpareigotas 80 valandų neatlygintinai dirbti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), todėl niekaip neišgalėtų kasdien važinėti 40 km pirmyn ir tiek pat kilometrų atgal iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepime į A. Š. atskirąjį skundą ieškovė nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu, jame išdėstytais motyvais bei argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais, atskirąjį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išanalizavo byloje esančius įrodymus, išklausė ieškovės paaiškinimus ir įstatymų reikalavimų nepažeidė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK ) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalis, 1 punktas). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovą A. Š. gyventi skyrium nuo sutuoktinės, motyvuodamas aplinkybe, kad vykstant santuokos nutraukimo procesui gyvenimas kartu gali pažeisti sutuoktinės teises ir interesus. Apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, įrodinėja, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, todėl neproporcingai suvaržė atsakovo teises. Apeliacinės instancijos teismas su atskirajame skunde išdėstytais argumentais nesutinka.
Išanalizavus į bylą pateiktus duomenis, matyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški. Į bylą pateiktas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-13 nuosprendis, kuriame nurodyta, kad 2012-03-03 atsakovas savo namuose, būdamas neblaivus, konflikto su žmona (ieškove) metu ją pastūmė ir grasino ją nužudyti. Iš šio nuosprendžio taip pat matyti, kad kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Iš byloje esančio 2013-01-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad atsakovas A. Š. 2013-01-06 savo namuose sudavė ieškovei vieną kartą kumščiu į pilvą, taip sukeldamas ieškovei fizinį skausmą. Atsakovas teigia, kad šie įrodymai nepagrindžia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes po Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-18 nuosprendžio pranešimų apie smurtą nebuvo. Tačiau iš minėtų Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžių matyti, kad A. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, charakterizuojamas, kaip girtaujantis, niekur nedirbantis, nesiregistruojantis darbo biržoje. Nors buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja – sutuoktine, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir vėl pavartojo smurtą jos atžvilgiu. Teismas pažymi, kad kai yra duomenų apie galimai vartotą fizinį smurtą, atsakovo neleistiną elgesį su ieškove, teismas, siekdamas užtikrinti atsakovės teisėtus interesus, turi teisę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės užkirsti kelią galimiems vieno sutuoktinio teisių pažeidimams. Įvertinus byloje esančius duomenis, aukščiau paminėti įrodymai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad išlieka tikimybė, jog atsakovas gali pakartotinai vartoti fizinį smurtą, dėl jo netinkamo elgesio gali būti pažeisti ieškovės interesai, ir taip ieškovei gali būti padaryta žala, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nutarė atsakovo atžvilgiu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas atskirajame skunde taip pat įrodinėja, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeista jo teisė į būstą, nes apeliantas neturi kitos tinkamos gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino apelianto nurodytas aplinkybes dėl jam kylančių nepatogumų dėl gyvenamosios vietos, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Su nurodytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra besąlygiškai siejamas su kito sutuoktinio realiomis galimybėmis gyventi skyrium – teismas gali įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium ir nevertindamas jo galimybės susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Be to, kaip matyti iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžio, atsakovui jau ir anksčiau buvo taikytas tokio pobūdžio apribojimas – kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, todėl tikėtina, kad pakartotinis įpareigojimas atsakovą gyventi skyrium nepažeis atsakovo teisėtų interesų. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo nepagrindžia ir tai, kad, atsakovo teigimu, jis neturi jokių pajamų. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų susirasti darbo, todėl laikytina, kad atsakovas iš esmės gali pasirūpinti tinkamu teismo įpareigojimo gyventi skyrium įgyvendinimu. Atsakovo manymu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja atsakovo galimybę vykdyti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį – įpareigojimą būti gyvenamojoje vietoje. Tačiau pažymėtina, kad toks įpareigojimas atsakovui Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-18 nuosprendžiu nėra taikytas. Atsakovas, keisdamas gyvenamąją vietą, įstatymo numatyta tvarka apie tai privalo pranešti teismui ar bausmę vykdančiai institucijai, todėl minėti atsakovo atskirojo skundo argumentai laikytini visiškai nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdytų ar negalėtų vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-18 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl laikytina, kad įpareigojimą gyventi skyrium atsakovas gali realiai įgyvendinti, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovo interesų, priešingai, yra išlaikomas šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros bei proporcingumo principų įgyvendinimas.
Dėl kitų atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo gyvenamąja vieta, jo teise į būstą bei Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-18 nuosprendžio vykdymu, teismas plačiau nepasisako, kaip neturinčių teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto A. Š. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.