Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2008-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-429-349-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-09-19
Bylos Nr.
1A-429-349-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis (pirm.), Valdas Meidus, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
M. S., J. T.
Advokatai
Vytautas Sketeris, Jonas Milčius
Teisėjas Artūras Dilys Baudž. byla Nr. 1NSA-429-349/2008
Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,gynėjui advokatui Jonui Milčiui,nuteistiesiems M. S. ir J. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančios vyriausiosios prokurorės pareigas Irenos Mikulienės ir nuteistojo M. S. gynėjo advokato Vytauto Sketerio apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. nuteistas :

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 187 str. 3 d. – areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p. paskirtas bausmės subendrinus apėmimo būdu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

J. T. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Priteista iš M. S. A. V. 250 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. S. ir J. T. nuteisti už tai, kad 2008 m. vasario 18 dieną, apie 23 valandą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajone, veikdami bendrininkų grupėje, M. S. žirklėmis išlaužė A. V. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris BBV 424, vairuotojo durelių spyną, užvedimo spynelę, nukirpo užvedimo spynelės laidus ir juos jungė, o J. T. stovėjo šalia ir saugojo savo bendrininko veiksmus nuo pašalinių asmenų, tuo kaip padėjėjas bendrininkavo šio nusikaltimo padaryme, taip M. S. ir J. T. pasikėsino pagrobti A. V. priklausantį, turtą - automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris BBV 424, 5000 Lt vertės, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo apšviesti į aikštelę atvažiavusio automobilio žibintų šviesa ir užklupti jo vairuotojo.

Be to, M. S. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, tyčia, žirklėmis išlauždamas A. V. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spyną 50 Lt vertės, užvedimo spynelę 70 Lt vertės ir nukirpdamas užvedimo spynelės laidus 50 Lt vertės, sunaikino nedidelės vertės A. V. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam 170 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : J. T. nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 2 metams arba, atmetus šį skundo prašymą, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupėje. M. S. pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. paskirtą bausmę sumažinti iki 1 metų 11 mėnesių; vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1, 2 p., M. S. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 11 mėnesių, o J. T. paskirtą bausmę sumažinti iki 1 metų 5 mėnesių.

Skunde prokurorė nurodo, kad teismas nepagrįstai J. T. veiksmus kvalifikavo ne kaip nusikaltimo vykdytojo, o kaip padėjėjo. Iš nuteistųjų M. S. ir J. T. parodymų matyti, kad jie abu susitarė pagrobti tą patį automobilį „VW Golf'“. Iš pradžių J. T. veiksmai - stovėjimas ir savo bendrininko M. S. saugojimas, kad niekas neateitų, atitiko BK 24 str. 6 d. nurodytus padėjėjo požymius, tačiau J. T. įlipus į automobilį, kurį tuo metu bandė užvesti M. S., ir laukiant, kol šis jį užves, J. T. veiksmai peraugo į nusikaltimo vykdytojo, todėl jo veika perkvalifikuotina pagal BK 22 str. 1 d., 178 d. 2 d. Įvertinus tai, kad J. T. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą, nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jam paskirta bausmė griežtintina iki 2 metų laisvės atėmimo.

Prokurorė teigia, kad atmetus prašymą perkvalifikuoti J. T. veiką į nusikaltimo vykdytojo, nelieka pagrindo nuteistųjų veiką vertinti kaip padarytą bendrininkų grupėje, kurios buvimui būtinas dviejų vykdytojų dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme. Atsižvelgiant į tai, šalintina abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – vagystės padarymas bendrininkų grupėje ir švelnintinos jiems paskirtos bausmės.

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. S. gynėjas prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Gynėjas nurodo, kad nors teismas, parinkdamas bausmės dydį, atsižvelgė į tai, kad M. S. išsamiai nurodė visas nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, jo nusikaltimo padarymo tikslas kėlė nedidelį pavojingumą, be to, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neatitinkanti teisingumo principo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokurorės skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjas prašė prokurorės skundą dalyje dėl J. T. teisinės padėties pasunkinimo atmesti ir tenkinti dalyje dėl M. S., kur prašoma sušvelninti jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 str. 3 d. numato, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius kodekso 13 str. nustatyto amžiaus, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, tai kiekvienas jų laikomas vykdytoju ( bendravykdytoju ). Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas ( bendravykdytojai ). BK 24 str. 6 d. nustatyta, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Šioje byloje J. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su M. S., pasikėsino padėti M. S. pagrobti nukentėjusiojo A. V. automobilį ,,VW Golf“. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas, parkvalifikuodamas nuteistojo J. T. veiksmus iš kaltinamajame akte nurodytų vykdytojo į padėjėjo, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad J. T. veiksmai – stovėjimas šalia grobiamo automobilio, kurio viduje tuo metu M. S. mėgino užvesti variklį, ir M. S. saugojimas nuo pašalinių asmenų – atitinka padėjėjo veiksmų turinį. Tačiau teismas, aptardamas veikos kvalifikavimo motyvus, nepilnai atskleidė ir įvertino abiejų nuteistųjų – M. S. ir J. T. parodymų, išdėstytų nuosprendžio aprašomojoje dalyje, turinį, o tai sąlygojo neteisingą nusikalstamos veikos baigtumo momento nustatymą ir J. T., kaip bendrininko, vaidmens nusikaltimo padaryme įvertinimą. Nuteistieji M. S. ir J. T. teisiamojo posėdžio metu iš esmės analogiškai nurodė savo veiksmus nusikaltimo darymo metu: jiems susitarus pagrobti automobilį ir M. S. išlaužus nukentėjusiojo automobilio duris, įlipus į automobilį ir pradėjus kirpti variklio užvedimo spynelės laidus, J. T. stovėjo greta automobilio ir saugojo M. S.. Tokie J. T. veiksmai – aplinkos stebėjimas, siekiant įspėti bendrininką, darantį nusikalstamą veiką, yra būdingi padėjėjui. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad teismas sprendė, jog būtent tuo metu pasikėsinimas pagrobti automobilį buvo baigtas. Tačiau, pagal abiejų nuteistųjų parodymus, jie tęsė nusikalstamas veikas: M. S. bandant užvesti automobilį, J. T. įsėdo greta ir laukė, kol kartu automobiliu galės išvykti iš nusikaltimo vietos, tačiau to jiems nepavyko padaryti, nes buvo užklupti kito asmens. Taigi J. T. nusikalstamus veiksmus baigė ne stebėdamas aplinką, o įsėdęs į vagiamą automobilį. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistieji pasirinko tokį automobilio vagystės būdą, kurio įgyvendinimui buvo būtina patekti į automobilio vidų, todėl J. T., įlipdamas į automobilį šalia bendrininko, realizavo vieną iš automobilio vagystės objektyviąją pusę sudarančios veikos etapų; taip J. T., kaip vagystės padėjėjo, veiksmai peraugo į šio nusikaltimo bendravykdytojo. Teismas, neįvertinęs šios aplinkybės, neteisingai nustatė J. T., kaip bendrininko dalyvavimo darant vagystę, rūšį, t. y. nepagrįstai jį pripažino vagystės padėjėju, todėl šio nuteistojo veika iš BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 str. 1 p., 3 p. ).

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad J. T. ir M. S. 2008 m. vasario 18 d., apie 23 val., veikdami bendrininkų grupėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajone, M. S. žirklėmis išlaužus A. V. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris BBV 424, vairuotojo durelių spyną, užvedimo spynelę, nukirpus užvedimo spynelės laidus ir juos sujungus, pasikėsino pagrobti A. V. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo apšviesti į aikštelę atvažiavusio automobilio žibintų šviesa ir užklupti jo vairuotojo.

Teismas, skundžiamu nuosprendžiu nustatęs, jog M. S. ir J. T. bendrininkavo kaip vykdytojas ir padėjėjas, nepagrįstai konstatavo, kad jie automobilio vagystę padarė bendrininkų grupėje. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, tuo tarpu pagal nuosprendyje nurodytą nuteistųjų veikų kvalifikaciją vykdytojas tebuvo vienas – M. S.. Tik šiuo sprendimu pripažinus, jog ir J. T. buvo vagystės bendravykdytojas, atsiranda pagrindas abiejų nuteistųjų veikose palikti nuosprendyje nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje. Įvertinus nuosprendyje iš esmės teisingai išdėstytus bausmės J. T. skyrimo motyvus ir tai, kad teismas individualizavo bausmę, jau atsižvelgdamas į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, netgi pripažinus J. T. veikus kaip vagystės vykdytoją, nėra pagrindo griežtinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Dėl nuteistojo M. S. gynėjo skundo

Teismas, nuteistajam pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį, o pagal BK 187 str. 3 d. – arešto bausmę, nežymiai didesnę už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos arešto bausmės vidurkį, teisingai įvertino nuteistojo padarytų veikų pobūdį ir jų pavojingumą, kaltės formą, stadiją, tikslus, jo, kaip bendravykdytojo, vaidmenį vagystės padaryme – M. S. įvykdė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, abi nusikalstamos veikos tyčinės, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistasis turėjo tikslą tik pasivažinėti pagrobtu automobiliu, o ne jį realizuoti, jo indėlis į vagystę buvo didesnis nei kito bendravykdytojo, pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Teismas padarė teisingą išvadą, jog M. S. charakterizuojamas neigiamai – anksčiau eilę kartų teistas už vagystes, šią vagystę įvykdė, būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka. Nors teismas pagal skundžiamame nuosprendyje nurodytą nuteistųjų veikos kvalifikaciją neturėjo pagrindo pripažinti M. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe veikos padarymą bendrininkų grupėje, šiuo sprendimu perkvalifikavus J. T. veiką iš padėjėjo į vykdytojo, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė M. S. paliekama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių ir galutinės apėmimo būdu subendrintos bausmės nėra pagrindo laikyti neteisinga, t. y. aiškiai per griežta, todėl nuteistojo gynėjo prašymas švelninti bausmę M. S. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

NUSPRENDĖ:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti :

J. T. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., paliekant tą pačią bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

M. S. gynėjo advokato Vytauto Sketerio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arnoldas ŠukaitisTeisėjai Valdas MeidusEvaldas Vanagas