Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-10 · Civilinė byla Nr. 2-1040-516/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
2-1040-516/2020
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00089-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
Z. T.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Auto Trans Grup“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1040-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00089-2020-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Z. T. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto Trans Grup“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-467-210/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto Trans Grup“ ieškinį atsakovei Z. T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovėuždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auto Trans Grup“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Z. T. 49 149,00 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. lapkričio 15 d. šalys sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 1 punkte numatė, kad ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų, atsiradus sutarties 3 punkte numatytai atidedamajai sąlygai, notarų biure sutartyje numatytomis sąlygomis sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti žemės sklypą, kuris bus suformuotas padalijant ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Preliminarios sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad parduodamo žemės sklypo plotas bus 175 arai. Preliminarios sutarties 5 punkte numatyta žemės sklypo kaina – 2500 litų už 1 arą, išskyrus šios žemės sklypo 30 arų, kurių kaina – 1000 litų už arą. Turto atidalijimas iš bendrosios nuosavybės sutartimi Nr. 1-11758 atliktas 2014m. spalio 13d., įrašas galioja nuo 2014 m. lapkričio 26 d. Taigi, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2014 m. gruodžio 26 d. Atsakovė nei apie atidedamosios sąlygos atsiradimą, nei apie pagrindinės sutarties sudarymo vietą ieškovei nepranešė, todėl, ieškovė mano, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Laikotarpiu nuo 2012m. lapkričio 15d. iki 2017m. kovo 10 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 49 149,00 Eur, todėl pagal sutarties 3 punktą, neįvykdžius sutarties įsipareigojimų, atsakovė privalo grąžinti ieškovės sumokėtą avansą.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 49 149,00 Eur vertės atsakovės turtą. Nurodė, kad atsakovė yra pensininkė, jai nuosavybės teise priklauso ieškovei neparduota žemės sklypo dalis, todėl jį pardavus, ieškovės reikalaujamos sumos nebus galima išieškoti iš gaunamos senatvės pensijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 27d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovės Z. T. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 49 149,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkui leidžiant atsiskaityti su ieškove „Auto Trans Grup“.

5. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, pripažino, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas.

6. Teismo vertinimu, atsakovei, kaip senatvės pensininkei, pareikšto ieškinio suma – 49 149,00 Eur yra didelė, todėl netaikius atsakovės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jįargumentai

7. Atsakovė Z. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė iš atsakovės Z. T. ieškiniu prašo priteisti 49149,00 eurų, įvardindama tai kaip skolą arba kaip sumokėtą avansą, t.y. ieškovė pati negali tiksliai suformuluoti nei ieškinio pagrindo nei dalyko. Vertinant ieškinio pagrįstumą preliminariai, yra akivaizdu, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, net ir ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė pažeidė savo prievoles vengdama arba atsisakydama sudaryti komercinės paskirties žemės sklypo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra nei vieno procesinio dokumento, kuriuo ieškovė būtų raginusi sudaryti pagrindinę sutartį, atvirkščiai aktyvioji sandorio šalimi buvo atsakovė. Todėl darytina išvada, kad ne atsakovė pažeidė sutartines prievoles, o ieškovė ir atitinkamai pagal Sutarties 21 p. sumokėtas avansas lieka atsakovei. Be to, ieškovė veikė kaip verslininkė, o verslininkams taikomi aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, susiję su verslo rizika.

7.2. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Sklypas buvo atidalintas ir įteisintas įregistruojant VĮ Registrų centre 2014 m. spalio 13 d. Nuo šios datos UAB „Auto Trans Grup“ neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas suėjo 2017 m. spalio 13 d.

7.3. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar atsakovė būtų nesąžininga.Didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui (kreditoriui) galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, o pagal naujausią bei aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jau nebesiremia tik didelės ieškinio sumos, kaip galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kriterijumi.

Atsiliepimas

8. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad aktyvioji sandorio šalis buvo atsakovė, nes atsakovė privalėjo pasirengti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui ir pranešti apie sutarties sudarymo laiką ir vietą ieškovei, tačiau to nedarė.

8.2. Atsakovė nenurodo pagrindo ir nepateikia duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė privalėjo vykdyti įsipareigojimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir 2019 metais, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas suėjo 2014 m. lapkričio 2d.

8.3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė iš esmės prašo grąžinti avansą, kaip patirtus nuostolius arba žalą. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė niekur nemini žalos ar nuostolių atlyginimo. Šalių santykius reguliavo Sutartis jos galiojimo laikotarpiu, vėliau šalys vadovavosi tarpusavio žodiniais susitarimais dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, tačiau galutinio susitarimo nepasiekė.

8.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nėra grėsmės, jog galimas teismo sprendimas nebus įvykdytas. 2018 m. gegužės 25 d. ieškovė raštu pareikalavo grąžinti avansu sumokėtas pinigines lėšas 50650,00 Eur, tačiau atsakovė ieškovei avanso negrąžino. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra pensininkė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jai nuosavybės teise priklauso ieškinyje nurodyto žemės sklypo dalis. Pati atsakovė su atskiruoju skundu pateikė 2020m. vasario 21 d. pranešimą ieškovei apie pirmenybės teisę ieškovei pirkti žemės sklypą,kas rodo grėsmę, kad žemės sklypą atsakovė realiai ketina parduoti. Jei atsakovė parduotų turimą žemės sklypo dalį, ieškovės reikalaujama priteisti suma negalėtų būti išieškota iš atsakovės gaunamos senatvės pensijos. Dėl paminėto, teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

15. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Į klausimą, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, ar praleistas ieškinio senaties terminas bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą (ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad akivaizdžių duomenų dėl UAB „Auto TransGrup“ ieškinio nepagrįstumo nenustatyta.

16. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su apeliantės pozicija dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo.

17. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio suma yra didelė, nes atsakovė yra pensininkė, todėl yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali labai pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019;2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Šiuo atveju tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui susiejo su atsakovės socialiniu statusu (buvimu pensininke), tačiau asmens socialinis statusas, kaip ir jo turtinė padėtis, pats savaime nelemia grėsmės sprendimo įvykdymui.

19. Ieškovė atsiliepime atskirąjį skundą nurodo naują argumentą, kuris, jos vertinimu, patvirtina atsakovės nesąžiningumą – kad atsakovė pateikė ieškovei pranešimą apie pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą, o tai esą rodo grėsmę, jog atsakovė ketina šį žemės sklypą parduoti.

20. Aplinkybė, kad apeliantė siūlo ieškovei pirmenybės teise pirkti žemės sklypą, nereiškia jos nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu; priešingai, tai patvirtina apeliantės nurodytą aplinkybę, jog ji ir šiuo metu neatsiako perleisti žemės sklypo dalį ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė kitų objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vien aplinkybės, kad atsakovė yra pensininkė ir pasiūlė ieškovei pirmenybės teise pirkti žemės sklypą per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.

21. Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoscivilinio proceso kodekso337straipsnio1dalies2punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27d. nutartį panaikinti klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto TransGrup“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė