Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. (toliau – A. T.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria A. T. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. spalio 23 d. nutarimo, buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. spalio 23 d. nutarimu A. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2019 m. spalio 18 d., 07 val. 28 min., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), 96 kilometre, vairavo transporto priemonę - automobilį Mercedes-Bendz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,29 promilės girtumo laipsnis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

1.1. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. T. buvo skirta 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. T. skundas netenkinamas.

6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. spalio 23 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi, A. T. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti A. T. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik A. T. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jo terminą, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7.1. Analizuojant A. T. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

8. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už A. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju A. T. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad A. T. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir teigiama A. T. charakteristika, kadangi, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas šeimą, mažamečių veikų ir būdamas už ją atsakingas, ką A. T. itin akcentuoja savo apeliaciniu skundu, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama jo charakteristika ir jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui ar termino sutrumpinimui. Iš esmės analogiškais motyvais atmetamas apeliacinio skundo prašymas netaikyti specialios teisės atėmimo, pagrindžiant jį darbinių funkcijų vykdymo būtinybe. Apeliantas, suvokdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų žalingas jo įmonei, turėjo šia teise naudotis atsakingai, todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga.

9. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, apylinkės teismas tinkamai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 34 straipsnio 6 dalis) ir skirdamas administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą įvertino A. T. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir visiškai teisingai nurodė, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,29 promilių neblaivumas, t. y. tris kartus viršijantis leistiną neblaivumo ribą (0,40 prom.). Apeliantas apylinkės teismui plačiai išdėstė nusižengimo padarymo aplinkybes: alkoholį jis vartojo vakare, išgėrė tik dvi taures vyno ir skardinę alaus, o automobilį vairavo ryte, nesijautė neblaivus, todėl jo nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo ir suklydimo, tinkamai neįvertinus savo būklės, o ne dėl tyčios, nusižengimas padarytas šviesiu paros metu 7.28 val., kai jis turėjo galimybę įvertinti eismo sąlygas atidžiai ir tinkamai, todėl nebuvo toks pavojingas, kad reikėtų atimti teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Vis dėlto, iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad visos minėtos aplinkybės buvo išanalizuotos, pateiktas jų vertinimas bei padaryta esminė ir, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta išvada, kad jos nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl vien pats faktas, kad apeliantas sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (1,29 promilės), kuris, kaip minėta, tris kartus viršijo leistiną ribą, patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo ir pažeidėjo itin neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius ir charakterizuoja jį neigiamai. Pažymėtina, kad A. T. skunde nurodomos aplinkybės, jog jis turėjo galimybę įvertinti eismo sąlygas atidžiai ir tinkamai dėl šviesaus paros meto, jokios įtakos vertinant aptariamą nusižengimą neturi, nes įstatymų leidėjas apskritai yra uždraudęs neblaiviems asmenims vairuoti ir už tai yra numatęs, ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.

10. Šiame kontekste pažymėtina, jog atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 34 straipsnio 6 dalis), nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nors apelianto nurodytose teismų nutartyse BK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo taikomos asmenims vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, tačiau apelianto nurodytose administracinio nusižengimo bylose nustatytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir nustatytas neblaivumo laipsnis negali būti laikomos analogiškomis apelianto atvejui. Akcentuotina ir tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant ar yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies (šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija) nuostatas, visos aplinkybės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.

11. Nors apeliaciniame skunde A. T. nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi išlaikyti vaikus, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl turimos įmonės veiklos ir finansinių įsipareigojimų, nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir nesudaro pagrindo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones ar sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą. Minėtas aplinkybes, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

12. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad A. T. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. T. būtų galima neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti šį terminą, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

13. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik A. T. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.