Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims F. K., VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos I. J. atstovė, advokatė Vita Litinskienė patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog po sutuoktinio mirties I. J. liko gyventi bute, (duomenys neskelbtini) Klaipėda rūpinosi ir dabar rūpinasi butu ir jo išlaikymu, moka komunalinius mokesčius, darė einamąjį kosmetinį remontą. Palikėjo dukra F. K. dėl jai priklausančios turto dalies paveldėjimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjos atstovė taip pat pažymėjo, kad I. J. po vyro mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi, tačiau pareiškėjos sutuoktinio mirties metu 1993 m., pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, jokių palikimo veiksmų sutuoktiniui pergyvenusiam kitą sutuoktinį, norint priimti palikimą, atlikti nereikėjo ir apie tai pareiškėją tuo metu informavo ir notarė. Be to, K. J. vardu nebuvo įregistruota jokio turto, o bendras sutuoktinių butas buvo registruotas pareiškėjos I. J. vardu, todėl pareiškėja buto įsitikinusi, kad jokių papildomų turto priėmimo veiksmų atlikti nereikia.

Suinteresuotas asmuo F. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad po tėvo mirties jai priklausanti turto dalis atitektų jos mamai I. J., patvirtino, kad mama valdo ir rūpinasi tėvo turto dalimi.

Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ilgą laiką yra I. J. kaimynė ir patvirtino, kad po sutuoktinio K. J. mirties I. J. visada gyveno bendrame sutuoktinių bute ir po sutuoktinio mirties jame liko gyventi ir juo rūpinasi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo.

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo matyti, kad pareiškėjos I. J. ir K. J. santuoka buvo įregistruota 1952 m. lapkričio 14 d. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė 1993 m. balandžio 2 d. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1991 m. gruodžio 12 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu I. J. vardu buvo įregistruota buto, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėda, nuosavybės teisė (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 1992 m. kovo 16 d.). Mirus K. J. jo žmona, I. J. toliau liko gyventi bendrai įgytame bute, rūpinasi vyro turto dalimi, moka mokesčius, naudojais šiuo turtu ir jį faktiškai valdo. Duomenų, apie įregistruotus palikimo priėmimo faktus nėra. Kita paveldėtoja F. K. pateikė rašytinį sutikimą, kad neprieštarauja, jog mirusio tėvo turto dalis atitektų jos mamai I. J.. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų - mokėjimo kvitų už atliktus remonto darbus, daugiabučio namo bendrijos pažymų - matyti, kad I. J., faktiškai palikimą po vyro K. J. mirties priėmė, pradėdama valdyti turtą ir rūpintis juo – mokėjo visus privalomus mokesčius už teikiamas paslaugas, rūpinosi buto priežiūra (CK 5.51 str.).

Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisė į jį įregistruota iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto Civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d.

Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl aptariamo turto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini) K. J. mirties momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Taigi po K. J. mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje.

Pažymėtina, kad K. J. mirties, taigi palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.).

CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pažymėtina, kad byloje esančioje Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro pažymoje nurodyta, jog duomenų apie K. J. paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Teismas daro išvadą, kad kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Palikimo įgijimui, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktą bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kurios neatsiejamai būtinos nustatant vieno ar kito juridinio fakto būvimą ar nebūvimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš byloje esančių duomenų, darytina išvada, jog pareiškėja I. J. priėmė palikimą po savo vyro K. J. mirties (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pareiškėja faktiškai gyveno bute (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kurio ½ dalis nuosavybės teise priklausė palikėjui, ir jį valdė bei naudojosi, mokėjo už jo išlaikymą skaičiuojamus mokesčius, atliko remonto darbus. Pareiškėjos I. J. nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi bute, prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiškėjos pridėtos mokėjimo kvitų kopijos, daugiabučio namo bendrijos pažymos. Kadangi pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus bei tai, kad įpėdinė sutinka, jog visa tėvo turto dalis atitektų I. J. byloje darytina išvada, kad I. J. priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio, K. J., mirusio (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą, t.y. ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėda pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja I. J. galėtų priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio K. J. mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.