Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Actual city media“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Actual city media“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1170-538/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Actual city media“ ieškinį atsakovui savivaldybės biudžetinei įstaigai Plungės rajono savivaldybės kultūros centrui dėl žalos atlyginimo, kur trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje yra Plungės rajono savivaldybės administracija, Plungės miesto seniūnija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Actual city media“ Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį prašo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinasias apsaugos priemones. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškiniu atsakovui pareikštas 369 352,79 Lt dydžio reikalavimas yra didelis ir ši aplinkybė padidina riziką, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, be to CPK normos nenumato jokių išimčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešiesiems juridiniams asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str., 1 d., 338 str.).

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina nurodyti konkrečias aplinkybes, keliančias realią grėsmę pareiškėjo (ieškovo) turtiniams interesams.

Kaip jau buvo minėta, apeliantas atskirajame skunde nurodė aplinkybę, kad ieškiniu atsakovui pareikštas 369 352,79 Lt dydžio reikalavimas yra didelis. Kito pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip tik didelę ieškinio sumą apeliantas nenurodė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė reikalavimų suma padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Didelė ieškinio suma gali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teisės normos nenustato didelės sumos dydžio, tai vertinamoji sąvoka, todėl teismas, spresdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti atsakovo finansines galimybes, nes tik gera ir užtikrinta bendrovės (juridinio asmens) finansinė padėtis leidžia spręsti, kad atsakovas bus pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Taigi, vien tik pareikšto reikalavimo dydis pats savaime nesuponuoja grėsmės būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymui ir negali būti vieninteliu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovo finansinę padėtį esminę reikšmę turi atsakovo teisinis statusas, kadangi ieškinys pareikštas biudžetinei įstaigai Plungės rajono savivaldybės kultūros centrui t. y. viešajam juridiniam asmeniui (CK 2.34 str. 2 d.).

Viena iš pagrindinių funkcijų, kurias įgyvendina savivaldybės yra socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 6 p.). Atsakovas Plungės rajono savivaldybės kultūros centras yra savivaldybės įstaiga, kurios viena iš pagrindinių misijų – kultūros politikos formavimas rajone bei jos įgyvendinimas savivaldybės teritorijoje. Atsakovas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto, todėl iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, t. y. nevykdyti teismo sprendimo (CPK 144 str. 1 d.). Savivaldybės yra steigiamos aukščiausiosios valstybės valdžios institucijų iniciatyva, jos turi savo biudžetą, susidedantį iš valstybės skiriamų lėšų ir savivaldybės surenkamų (savų) lėšų, taip pat gali gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kt. (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4, 6 str.).

Bendros išieškojimo taisyklės numatytos CPK normose iš esmės patvirtina tai, kad atsakovas ateityje negalės būti nemokus ir, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas negalės pasunkėti ar tapti neįmanomu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas į joms priklausančias pinigines lėšas, o jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto (CPK 668 str. 4 d., 674 str. 1 d.).

Remiantis tuo, kas pasakyta, nėra pagrindo manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju atsakovas ar savivaldybė būtų nepajėgūs įvykdyti teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra grėsmės, jog atsakovas ateityje neįvykdys teismo sprendimo dėl 369 352,79 Lt priteisimo ir taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui (CPK 144 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.