- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2021-07-19
- Bylos Nr.
- e1-1017-522/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20931-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- G. M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
G. M., gimęs (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.
G. M. 2021 m. birželio 25 d. laike nuo 21.00 iki 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu namuose delnu trenkė savo sugyventinei J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., į veidą ir praskėlė viršutinę lūpą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su J. B. pažįstamas apie 5-6 metus. Jie nesusituokę, tačiau turi du bendrus vaikus. Dėl smurto prieš savo sugyventinę jis jau yra teistas. Paskutinį kartą teistas už jos išžaginimą. Teismo nuosprendį jis yra apskundęs, nes jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, o jis nori likti laisvėje ir dirbti, nes turi atlyginti žalą pagal priteistus ieškinius. Su J. B. pastaruoju metu jis jau buvo susitaikęs, toliau planavo kartu gyventi. Ši su vaikais gyvena jai skirtame socialiniame būste (duomenys neskelbtini) kaime. Jis pats gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) kaime. Pas J. B. ir vaikus nuvažiuodavo arba po darbo, arba per išeigines. Jis dirba Vilniuje. 2021 m. birželio 25 d. su J. B. bei vaikais jis susitiko maždaug apie pietus pas jos motiną Molėtų rajone (už (duomenys neskelbtini)), kur jį buvo nuvežęs draugas. Atvažiavus matėsi, kad J. B. yra vartojusi alkoholio. Jis pats buvo visiškai blaivus. Prie jo J. B. taip pat gėrė lygtais alaus kokteilį „D-light“, bet nedaug, gal kelias taures. Jis pats gėrė tik nealkoholinį alų. Pas J. B. mamą abu pabuvo maždaug iki 19-20 val. ir draugas juos parvežė į (duomenys neskelbtini) k. Pradžioje su vaikais buvo lauke, bet kiek vėliau nuėjo namo, nes dukra užsinorėjo valgyti. Dar ir (duomenys neskelbtini) k. J. B. išgėrė du buteliukus alkoholinio kokteilio. Einant į namus, J. B. dėl kažkokios priežasties nešnekėjo. Jam tas nepatiko ir abu dėl to susipyko. Tuo metu vaikai jau miegojo. Buvo tarp 21 ir 22 valandos. Jis pripažįsta, kad konflikto metu smurtavo prieš J. B., nes buvo ją pastūmęs ant lovos ir jai gulinčiai ranka sugriebė už smakro, bei kurį laiką taip ranka ją palaikė. Ranka nosies nebuvo užkimšęs ir J. B. tikrai nedusino, jai negrasino. Tik laikydamas ranka jai už smakro klausė, kodėl ji nekalba. Ji tylėjo ir nieko nesakė. Tada jis jos smakrą paleido ir pasakė, kad jam nėra reikalo pas ją būti. Ji atsikėlė nuo lovos ir suėmė jam už rankų, nes nenorėjo, kad jis išeitų. Tada ją nuo savęs stūmė rankomis ir tuo metu viena ranka trinktelėjo šiai į lūpas. Tai nebuvo sąmoningas smūgis, tiesiog taip gavosi. Dėl tos priežasties jis savo kaltę ir pripažįsta tik iš dalies, nes tyčia J. B. į lūpas nesudavė. Kai J. B. jį paleido, pasakė, kad išeina pasivaikščioti. Jo nebuvo gal apie 20 minučių ir kai grįžo atgal, tai J. B. su vaikais jau nebuvo. Namai buvo palikti atrakinti, veikė televizorius, ant palangės gulėjo J. B. telefonas. Jis telefoną padėjo ant stalo prie planšečių, išjungė televizorių, užrakino namus ir išėjo. Atvažiavęs draugas jį paėmė iš (duomenys neskelbtini) stotelės. Dėl savo veiksmų J. B. atžvilgiu jis gailisi, bet tyčia jai sukelti fizinio skausmo ar kažkaip ją sužaloti tikrai nenorėjo. Jis nematė, kad jos lūpos dėl jo veiksmų būtų sužalotos, nes po pastūmimo iš karto apsisuko ir išėjo. Sekančią dieną pati J. B. parašė žinutę iš savo telefono ir pranešė, kad ji su vaikais ligoninėje Vilniuje. Jis dar jai ir vaikams vežė reikalingų daiktų bei rūbų. J. B. matė tik iš tolo per langą, nes jokių lankytojų į ligoninę neįleidžia. Kelis kartus abu bendravo ir telefonu. Pokalbių metu J. B. jokių pretenzijų nereiškė. Jis ir šiuo metu gyvena bei gyvens pas tėvus (duomenys neskelbtini). Jis yra registruotas probacijos tarnyboje ir šiuo adresu yra tikrinamas (b.l. 95-97).
Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su savo sugyventiniu G. M. gyvena truputį daugiau negu ketverius metus. Gyvena socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butą ji kartu su vaikais gavo šių metų balandžio mėnesį. Tuo metu su savo sugyventiniu G. M. buvo išsiskyrusi. Su juo išsiskyrė, nes jis 2020 m. lapkričio mėnesį smurtavo prieš ją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau, galimai šių metų vasario pabaigoje, sugyventinis ją išprievartavo, todėl vėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kartu su sugyventiniu turi du mažamečius vaikus. Su G. M. ji susitaikė maždaug prieš savaitę. Šių metų birželio 25 d., nuo 21 val. iki 22 val., abu su vaikais grįžo namo iš svečių. Abu su G. M. buvo išgėrę alkoholinių gėrimų. Grįžtant iš svečių tarp jų abiejų įvyko žodinis konfliktas dėl praeities įvykių. Jau būnant namuose bei užmigdžius vaikus, vėl įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu G. M. delnu stvėrė jai už nosies ir burnos bandydamas ją dusinti. Suspaudęs nosį ir burną laikė apie pusė minutės. Jai buvo sunku kvėpuoti. Tuo metu G. M. šaukė „aš tave vis tiek užmušiu“. Po pusės minutės G. M. paleido jos burną ir nosį, tačiau už akimirkos vėl pastvėrė už burnos bei nosies ir pakartojo lygiai tokį patį veiksmą. Tokiais veiksmais G. M. jai fizinio skausmo nesukėlė, tačiau labai išgąsdino ir buvo sunku kvėpuoti. Baigęs dusinti G. M. pradėjo šaukti, klausinėjo visokių nesąmonių, tačiau ji šiam nieko neatsakė bei nebendravo. Užpykęs, kad ji su šiuo nešneka, G. M. delnu trenkė jai į veidą ir praskėlė viršutinę lupą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Jaučia, kad lūpa yra patinusi. Pas medicinos ekspertus ji nesikreips. Po įvykio ji paskambino savo sesei S. D., kuri atvažiavo ir ją išsivežė. Išvažiavusi pas sesę, namuose paliko savo telefoną. Policijos pareigūnams neskambino, nes bijojo savo sugyventinio, be to buvo vartojusi alkoholinių gėrimų. Apie 23.30 val. grįžusi namo pamatė, kad sugyventinio nėra. Taip pat namuose nerado savo mobilaus ryšio telefono. Sugyventinis buvo išvažiavęs savo keturračiu motociklu, kuris yra be valstybinio numerio ir neregistruotas. Civilinio ieškinio savo sugyventiniui ji neteiks (b.l. 2).
Liudytojas I. V. parodė, kad 2021 m. birželio 25 d. nuo 20.30 val. pagal grafiką dirbo Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK ir buvo pamainoje su vyriausiuoju patruliu A. J.. Jau birželio 26 d., apie 4 val., buvo gautas pranešimas, kad namuose (duomenys neskelbtini) kaime vyras smurtavo prieš pranešėją, bandė ją uždusinti. Kaip buvo nurodyta pranešime, vyras iš namų pasišalinęs, yra paėmęs pranešėjos telefoną ir pranešėja bijo, kad vyras į namus gali sugrįžti. Apie įvykį buvo pranešusi J. B., kurios šeima iš tarnybos jam yra žinoma. Pagal gautą pranešimą nedelsiant buvo nuvykta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo J. B. bei jos mažamečiai vaikai, kurie miegojo. J. B. nurodė, kad neblaivus sugyventinis G. M. prieš ją smurtavo iš vakaro apie 21-22 val. Ji nurodė, kad G. M. ranka buvo užspaudęs jos burną bei nosį, delnu sudavė per veidą ir tokiu būdu praskėlė viršutinę lūpą. Kadangi po įvykio jau buvo praėjusios apie trys valandos, tai J. B. neverkė, tačiau dar buvo kažkiek susijaudinusi. Iš išorės sumušimo ant jos lūpos nesimatė, tačiau kai ranka J. B. savo viršutinę lūpą pakėlė, vidinėje lūpos pusėje akivaizdžiai matėsi sumušimas. Sumušimo vieta tuo metu nekraujavo. Dėl smurto atvejo buvo surašytas J. B. pareiškimas, ji buvo apklausta. Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 48, 49).
2021 m. birželio 26 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad J. B. viršutinės lūpos srityje matomas patinimas, hematoma (b.l. 28, 29).
J. B. pranešimas registruotas policijos registruojamų įvykių registre, ROĮK 0121000409941 (b.l. 22-25).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta jo parodymais, nukentėjusiosios J. B. ir liudytojo I. V. parodymais, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele bei policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, tai yra įrodyta, kad G. M. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimu žala padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis G. M. padarė nesunkų nusikaltimą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis anksčiau teistas aštuonis kartus, tris kartus iš jų už smurtą artimoje aplinkoje, dar vienas nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Šioje byloje kaltinamasis teisiamas taip pat dėl smurtinio nusikaltimo padarymo. Nusikaltimas sunkesnių pasekmių nesukėlė, padarytas pavieniais kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 15 kartų (b.l. 67-69), dirba, išlaiko du mažamečius vaikus.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nusikaltimą paskiriant 75 parų areštą.
Kaltinamajam G. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir su siūloma bausme (b.l. 106).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino, remiantis BK 64¹ straipsniu bausmė jam sumažinama trečdaliu.
Nukentėjusioji J. B. vadovaujantis BPK 418 straipsnio 4 dalimi, apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota (b. l. 109).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 75 parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę G. M. sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 50 parų areštą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.