Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. lapkričio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirta galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė — elgesio apribojimas 12 mėnesių;

2. 2018 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;

3. 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2020 m. kovo 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2018 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. 2022 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi subendrinta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai 19 dienų.

2023 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 4 dalį, skirta bausmė nepakeista;

5. 2024 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

6. 2024 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2025 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2024 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu ir 2024 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č. apgaule, savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. rugpjūčio 17 d. susitarus su nukentėjusiuoju A. P. dėl fasado atnaujinimo darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), melagingai žadėdamas atlikti fasado atnaujinimo darbus, 2024 m. rugpjūčio 18 d. priėmė 500 eurų avansinį mokėjimą iš nukentėjusiojo A. P., tačiau sutartų darbų nevykdė, susitarime numatytų medžiagų neįgijo, avansinio mokėjimo negrąžino ir taip apgaule įgijo svetimą turtą, tuo A. P. padarydamas 500 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad tą sezoną dirbo pagal individualią veiklą, kartu dirbo dar keli žmonės. Su nukentėjusiu susitiko kelis kartus, susitarė, kad atliks namo fasado atnaujinimo darbus. Iš nukentėjusio paėmė pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nepasakė tyrėjai, bet tuo metu turėjo didelių problemų dėl azartinių lošimų. Be to, asmuo, su kuriuo dirbo, padėjo „praganyti“ darbo įrankius. Supanikavo, išsigando. Neturėjo ketinimo negrąžinti pinigų. Kai susitvarkė viskas, grąžino pinigus nukentėjusiam. Prastai vertina savo poelgį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą apie reikalingus atlikti darbus. Vienas iš atsiliepusių meistrų buvo asmuo, kuris prisistatė D. Č.. D. Č. 2024 m. rugpjūčio 17 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti objekto, kurį reikėjo suremontuoti. Tuo metu su D. Č. žodžiu sutarė, kokius darbus reikia atlikti. D. Č. nurodė, kad galutinė darbų kaina yra 1 200 eurų, su nurodyta darbų kaina sutiko. 2024 m. rugpjūčio 18 d. D. Č. paskambinęs nurodė, kad atvažiuos, ir paprašė 500 eurų avanso už statybines medžiagas. 2024 m. rugpjūčio 18 d. D. Č. atvykus, jam perdavė grynais 500 eurų, o D. Č. parašė raštą, kad gavo avansinį mokėjimą. Žodžiu sutarė, kad D. Č. pradės darbus nuo kitos savaitės, konkrečios dienos nesutarė. Tačiau D. Č. po to, kai jam buvo sumokėta 500 eurų už medžiagas, daugiau atvykęs nebuvo, į skambučius ir SMS žinutes neatsakė. Su D. Č. bendravo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), D. Č. abu kartus buvo atvykęs vienas su autobusiuku Ford, žalios/baltos spalvos, valstybinio numerio neprisimena (1 t., b. l. 57–59).

Nukentėjusysis A. P. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. Č. atlygino padarytą turtinę žalą, t. y. 500 eurų, pervesdamas pinigus į banko sąskaitą, banko sąskaitos išrašą pateiks. D. Č. pretenzijų neturi (1 t., b. l. 63–64).

Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo gautas A. P. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 9 d. „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą apie reikalingus atlikti darbus. Vienas iš atsiliepusių meistrų buvo D. Č.. Atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo objektą, paėmė avansą medžiagoms – 500 eurų, tačiau darbų neatliko (1 t., b. l. 1–3).

Iš 2024 m. lapkričio 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas A. P. pateiktas raštas dėl avanso. Matyti baltos spalvos popieriaus lapas, kurio viršutinėje dalyje, centre rašytinėmis raidėmis parašyta „Išankstinis mokėjimas“, po šiuo užrašu matyti kitas užrašas „(avansas)“, po juo matoma data „2024-08-18“. Po data matomos 5 eilutės teksto. 1 eilutė - „Aš, D. Č., priimu“, 2 eilutė - „avansinį mokėjimą 500,00 € (penkis šimtus“, 3 eilutė - „eurų), kurie skirti numatytiems fasado“, 4 eilutė „atnaujinimo darbams, jų medžiagoms“, 5 eilutė „įsigyti.“ Lapo apatinėje dalyje, kairėje pusėje matyti užrašas „Objekto adresas: (duomenys neskelbtini)“, po šiuo užrašu matyti užrašas „D. Č. (parašas), po šiuo užrašu matyti „a. k. (duomenys neskelbtini)“. Visas tekstas parašytas rašytinėmis raidėmis, tamsios spalvos rašymo priemone (1 t., b. l. 94–97).

Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad ikiteisminio yrimo metu nustatyta, jog nusikalstamą veiką įvykdė D. Č. (1 t., b. l. 42–43).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.

Kaltinamasis D. Č. pripažino sukčiavęs. Paaiškino, kad su nukentėjusiu A. P. susitiko kelis kartus, susitarė, kad atliks namo fasado atnaujinimo darbus, paėmė pinigus. Tuo metu turėjo didelių problemų dėl azartinių lošimų.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo A. P. parodymais, iš kurių matyti, kad jis socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje patalpino skelbimą apie reikalingus atlikti darbus. Vienas iš atsiliepusių meistrų buvo D. Č., kuris 2024 m. rugpjūčio 17 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti objekto. Žodžiu sutarė, kokius darbus reikia atlikti, taip pat galutinę darbų kainą (1 200 eurų). 2024 m. rugpjūčio 18 d. atvykus D. Č., jam perdavė 500 eurų grynaisiais pinigais avanso, o D. Č. parašė raštą, kad gavo avansinį mokėjimą. Žodžiu sutarė, kad D. Č. pradės darbus nuo kitos savaitės, tačiau kaltinamasis daugiau atvykęs nebuvo, į skambučius ir SMS žinutes neatsakė.

Kaltinamojo kaltę patvirtina 2024 m. rugsėjo 17 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad pareiškime nukentėjusysis nurodė analogiškas aplinkybes ir paaiškino, jog D. Č. atvažiavo, apžiūrėjo objektą, paėmė 500 eurų avansą medžiagoms, tačiau darbų neatliko.

Aplinkybę, kad nukentėjusysis kaltinamajam sumokėjo 500 eurų avanso, patvirtina 2024 m. rugpjūčio 18 d. raštas „Išankstinis mokėjimas (avansas)“, kurio apžiūra aprašyta 2024 m. lapkričio 5 d. daiktų apžiūros protokole. Iš minėto rašto matyti, kad kaltinamasis D. Č. priėmė 500 eurų avansinį mokėjimą. Tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamą veiką įvykdė D. Č..

Kaltinamasis, su nukentėjusiuoju žodžiu sutaręs atlikti fasado atnaujinimo darbus, priėmė 500 eurų avansinį mokėjimą, melagingai žadėdamas atlikti minėtus darbus, jų nevykdė, medžiagų neįgijo, nukentėjusiajam avansinio mokėjimo negrąžino. Kaltinamasis akivaizdžiai veikė tyčia, siekdamas apgauti nukentėjusįjį ir užvaldyti jo turtą ir savo sumanymą pilnai įgyvendino.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis apgaule, savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. rugpjūčio 17 d. susitarus su nukentėjusiuoju A. P. dėl fasado atnaujinimo darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) melagingai žadėdamas atlikti fasado atnaujinimo darbus, 2024 m. rugpjūčio 18 d. priėmė 500 eurų avansinį mokėjimą iš nukentėjusiojo A. P., tačiau sutartų darbų nevykdė, susitarime numatytų medžiagų neįgijo, avansinio mokėjimo negrąžino ir taip apgaule įgijo svetimą turtą, tuo A. P. padarydamas 500 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo veika, atsižvelgiant į apgaule užvaldyto turto vertę, teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusias BK 27 straipsnio nuostatas, naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymas neišnykus teistumui, savaime nebėra pagrindas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančios BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos yra palankesnės kaltinamajam, todėl sprendžiant dėl pripažinimo recidyvistu vadovaujamasi ne nusikalstamos veikos padarymo metu, o šiuo metu galiojančiu reglamentavimu.

D. Č. pagal BK 182 straipsnio 4 dalį teisiamas jau 3 kartą, didžioji dalis jo teistumų yra susijusi su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis praeityje taip pat buvo teistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Atsižvelgus į šiuos duomenis, į tyčinį šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos ir veikų, už kurias buvo nuteistas anksčiau, pobūdį, taip pat įvertinus, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką D. Č. padarė neišnykus teistumui, jis pripažįstamas recidyvistu. Pripažinus kaltinamąjį recidyvistu, nustatytina ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra 6 kartus teistas, teistumas neišnykęs, daugelis įvykdytų nusikalstamų veikų yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., b. l. 102–117). Jis yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 118–137), nedirbantis (1 t., b. l. 138–139), pakaltinamas (1 t., b. l. 142, 144).

Kaltinamasis savo kaltę sukčiavus pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Vis tik teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo tai, kad kaltinamasis net ir po laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nesiekia pasitaisyti ir toliau daro teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – areštas, jo dydį nustatant artimą bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos 2024 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu ir 2024 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kaltinamasis nusikalto iki Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio priėmimo (veika padaryta 2024 m. rugpjūčio 17 d.), todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi subendrinta bausmė bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio pagrindu, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi subendrintos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį – 15 parų arešto, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 5 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Nukentėjusysis A. P. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 500 eurų turtinę žalą. Pateikė ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, leidžiančius identifikuoti turtinę žalą (1 t., b. l. 72, 97). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. Č. 2025 m. sausio 16 d. mokėjimu atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (1 t., b. l. 66). Kaip minėta, nukentėjusysis papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad D. Č. atlygino padarytą 500 eurų turtinę žalą, pervesdamas pinigus į banko sąskaitą, kaltinamajam pretenzijų neturi. A. P. 2025 m. gegužės 20 d. el. paštu taip pat informavo teismą, kad kaltinamasis atlygino jam padarytą 500 eurų turtinę žalą (2 t., b. l. 12). Atsižvelgiant į paminėta, procesas dėl civilinio ieškinio byloje nutrauktinas.

Dėl proceso išlaidų

2025 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam D. Č., priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatę E. Š. kaltinamojo gynėja. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104,17 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. Č. atliko laisvės atėmimo bausmę, jo laisvė buvo suvaržyta, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatę E. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo suimtas, jo laisvė buvo suvaržyta, nuosprendžiu jam skiriama reali laisvės atėmimo atėmimo bausmė, jis nedirba, laikytina, kad jo turtinė padėtis yra sunki.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti iš nuteistojo nepriteistinos.

Kaltinamajam D. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Č. skirti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą arešto bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės dalį – 15 (penkiolika) parų arešto, ir D. Č. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. Č. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl A. P. pareikšto civilinio ieškinio dėl 500 Eur (penkių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti, D. Č. savanoriškai atlyginus žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. Č. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.