- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 1-804-900/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15351-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2018 m. balandžio 3 d. apie 2³⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia du kartus sudavė kumščiu savo buvusiai sutuoktinei K. A. į veido sritį, dėl ko ji, griūdama ant grindų, trenkėsi nugara į radiatorių, ir padarė nukentėjusiajai K. A. kraujosruvas kairiame ir dešiniame skruostuose, lūpų kairiame kampe, nubrozdinimą kairio skruosto gleivinėje, kraujosruvą nugaros kairėje pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) A. A. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 59-60), kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 2 d. namuose su buvusia sutuoktine K. A. šventė Velykas, vartojo alkoholį. Apie pietus į svečius atėjo jų bendras pažįstamas ir jie šventė trise. Vėlai vakare draugas išėjo namo. Jis jautėsi girtas, todėl labai gerai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad ėmė priekaištauti K. A., nes jam pasirodė, kad ji ir minėtas pažįstamas vienas į kitą žiūrėjo meiliai. Jie susipyko. K. A. nuėjo į kambarį ir užsidarė. Jis norėjo įeiti, tačiau ji neįleido. Spyrė į durų stiklą, jį išdaužė ir taip įėjo į kambarį. Labai supyko, kad ji neįsileidžia, priėjo prie jos ir kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį. Negali pasakyti, kur tiksliai pataikė. Dėl didelio girtumo neprisimena, kas toliau vyko tarp jų. Mano, kad galėjo jai suduoti ir dar vieną kartą kumščiu į veidą, dėl to ji galėjo nugriūti ant grindų ir susitrenkti nugarą. Gailisi.
Nukentėjusiosios K. A. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 35-36), kuriame teigiama, kad susituokusi su A. A. pragyveno 34 metus, turi du suaugusius vaikus. 2014 m. išsiskyrė, po skyrybų pasidalino butą per pusę. Jie gyvena kaip du atskiri žmonės, bendro ūkio neveda. 2018 m. balandžio 2 d. buvo namuose, šventė Velykas, vartojo alkoholį. Apie pietus pas juos į svečius atėjo draugas ir jie trise bendravo, vartojo alkoholį. Jau po vidurnakčio A. A. draugas išėjo namo. Ji tvarkėsi indus, ruošėsi eiti miegoti, jautėsi girta. A. A. taip pat buvo neblaivus. Naktį, t. y. 2018 m. balandžio 3 d. apie 2 val., A. A. ėmė priekaištauti, sakyti, kad jų bendras draugas yra jos meilužis, taip pat prisiminė kitus pažįstamus vyrus ir vadino juos jos meilužiais. Jie susipyko, kalbėjosi pakeltais tonais, A. A. plūdosi. Ji, nenorėdama klausytis jo kalbų, nuėjo į savo miegamojo kambarį, užsidarė duris. Apie 2³⁰ val. A. A. norėjo įeiti jos į kambarį, tačiau ji laikė duris ir neleido įeiti. Tada A. A. spyrė į durų stiklą ir jį išdaužė. Ji atsitraukė nuo durų, A. A. įėjo į kambario vidų. Įėjęs jis be priežasties tyčia du kartus iš eilės kumščiu sudavė jai į veido sritį. Pirmasis smūgis kliuvo į dešinį skruostą, atsirado nedidelė mėlynė, skaudėjo. Antras smūgis kliuvo į veido kairę pusę, skuostą ir lūpas. Nuo smūgio vidinėje lūpų dalyje atsirado žaizda, pradėjo bėgti kraujas. Ta vieta ištino, atsirado didelė mėlynė, labai skaudėjo. Nuo šio smūgio ji griuvo ant grindų ir trenkėsi nugara į radiatorių. Nuo susitrenkimo į radiatorių ant nugaros atsirado mėlynė, skaudėjo. Atsikėlusi tuoj pat paskambino BPC.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės K. Freimontaitės 2018 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 10-11), kuriame parašyta, kad 2018 m. balandžio 3 d. apie 3⁰¹ val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus buvęs vyras viską daužo, muša pranešėją. Įvykio vietoje sužinojo, kad A. A. išspyrė durų stiklą, įėjo į kambarį ir du kartus ranka trenkė K. A. į veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Matosi, kad K. A. žandas ištinęs, lūpa prakirsta. A. A. paaiškino, kad vieną kartą trenkė ranka, nes ji nėjo su juo miegoti. A. A. ir K. A. nustatė vidutinį – atitinkamai 2,34 ir 2,10 promilių – girtumo laipsnius.
Specialisto 2018 m. balandžio 3 d. išvada Nr. G 461/2018(04), kurioje sakoma (b. l. 26), kad K. A. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kairiame ir dešiniame skruostuose, lūpų kairiame kampe, nubrozdinimas kairio skruosto gleivinėje, kraujosruva nugaros kairėje pusėje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų trauminių poveikių bukais kietais daiktais. Sužalojimai atitinka įvykio laiką. K. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į atliktą bausmę įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 93).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis, vidutinio amžiaus (58 m.), dirba (b. l. 78-82). 2 kartus baustas administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus (viešoje vietoje pasirodė girtas). Vieną kartą už smulkų KET pažeidimą ir vieną kartą už gaisrinės saugos taisyklių pažeidimą surašyti protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (b. l. 83-86). Vieną kartą ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu. Vieną kartą teistas pagal BK 140 straipsnį 2 dalį, kai smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą dukrai (b. l. 66-76). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui; ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Viešųjų darbų bausmės trukmė ir valandų skaičius per mėnesį parenkami artimi sankcijos vidurkiui (BK 46 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2018 m. balandžio 3 d. 3²³ val. iki 2018 m. balandžio 3 d. 14²⁵ val. (b. l. 50, 53). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (viena para) santykiu 1:6 įskaičiuojamas į atliktos viešųjų darbų bausmės laiką, jį prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam neskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama tik asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 72² str.). Buvę sutuoktiniai nepriskiriami šeimos nariams.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos viešųjų darbų bausmės laiką santykiu 1:6 įskaičiuoti laiką, kurį A. A. praleido būdamas laikinai sulaikytas (vieną parą), ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
Nustatyti tokią viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarką: pirmus tris bausmės atlikimo mėnesius A. A. įpareigojamas neatlygintinai dirbti po 30 valandų, paskutinį bausmės atlikimo mėnesį – 24 valandas visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. A. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta viešųjų darbų bausmė.
Išaiškinti A. A., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.