Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui adv. P. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. G. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, tretieji asmenys A. V., A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad pervedant pinigus į trečiųjų asmenų A. V. ir A. S. sąskaitas, buvo padaryta buhalterinė klaida, todėl atsakovas neturi reikalavimo teisės į tretiesiems asmenims per klaidą išmokėtas sumas kaip atsakovui priklausančius dienpinigius. Darbo sutartimi šalys buvo susitarusios, jog darbuotoją komandiruojant į užsienį, komandiruotės metu dienpinigių norma gali būti mažinama iki 50 procentų Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose patvirtintos dienpinigių normos. Ieškovė teisėtai sumažino ieškovui mokėtinų dienpinigių sumą, todėl atsakovo reikalavimai išmokėti visus priskaičiuotus dienpinigius nepagrįstas. Įstatymas nenumato kokia tvarka darbdavys turėtų informuoti darbuotoją apie darbdavio sprendimą mažinti dienpinigius, kaip ir nenumato darbdavio pareigos apie sprendimą dėl dienpinigių mažinimo iš anksto informuoti darbuotoją, dėl tokios sąlygos šalys nebuvo susitarusios ir darbo sutartimi, todėl ieškovė, išmokėdama atsakovui dienpinigius, didesnius nei numatyta darbo sutartyje, tinkamai apskaičiavo ir išmokėjo atsakovui priklausančius dienpinigius jo komandiruotės metu.

Motyvuojamoji dalis

ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. S., ir atsakovas R. G. 2020 m. gegužės 26 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria atsakovas buvo priimtas į dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku. Darbo sutartimi be kitų sąlygų šalys susitarė, jog komandiruotės metu darbuotojui mokami dienpinigiai, kurių norma gali būti mažinama iki 50 procentų (darbo sutarties 6 p.). Atsakovas nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. (86 kalendorinėms dienoms) ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. (72 kalendorinėms dienoms) buvo komandiruotas dirbti į Švediją. Už 158 kalendorines dienas, praleistas komandiruotėse, paskaičiuoti 10270 Eur dydžio dienpinigiai (65x158), išmokėta 6 782,58 Eur. Darbo sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva jo paties prašymu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. Už visą darbo laikotarpį atsakovui buvo paskaičiuota ir sumokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo ginčo tarp šalių nekilo. Atsakovas 2021 m. sausio 4 d. prašymu dėl nesumokėto atlyginimo išieškojimo kreipėsi į Darbo ginčo komisiją, kuri 2021 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo patikslintą prašymą tenkino ir nutarė išieškoti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui 3 489 Eur dienpinigių.

Dėl darbdavio teisės mažinti dienpinigius ir dienpinigių dydžio

Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl darbdavio teisės mažinti darbuotojui mokėtinus dienpinigius.

DK 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarka nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 redakcija), kuriuo patvirtintas Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas. Bylos šalių darbo sutarties galiojimo laikotarpiu nustatyta dienpinigių mokėjimo tvarka galiojo, dėl to atsakovui mokėtini dienpinigiai turėjo būti paskaičiuoti pagal minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo atsiliepime nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ pripažintas netekusiu galios .Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“.

Ieškovė teigia, kad šalims sudarius darbo sutartį ir numačius, jog darbuotojui mokami dienpinigiai gali būti mažinami iki 50 procentų, turi teisę nuspręsti, kokio dydžio delspinigius mokės darbuotojui (atsakovui).

Šalių 2020 m. gegužės 26 d. sudarytos darbo sutarties 6 punkte numatyta, jog komandiruotės metu darbuotojui mokamų dienpinigių norma gali būti mažinama iki 50 procentų.

Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Taigi nagrinėjamos bylos atveju nesant sudarytos kolektyvinės sutarties, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, susitarimas dėl mažesnių, nei nustatyta teisės aktuose, dienpinigių turėtų būti įtraukta į darbo sutartį.

Šalių sudarytoje darbo sutartyje sąlyga dėl dienpinigių mažinimo įtraukta, tačiau minėtame darbo sutarties punkte nėra numatyti jokie kriterijai (teisės aktas), kurių pagrindu nustatomas konkretus dienpinigių dydis konkrečios komandiruotės metu. Teismo vertinimu darbdavys turi aiškiai įvardinti, kokiais atvejais mokėtini didesni dienpinigiai, o kada jie gali būti mažesni. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis ir atsakovo atsiliepime nurodytomis DK 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įpareigojančiomis pateikti informaciją apie darbo sąlygas darbuotojui, DK 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teisės aktais, įtvirtinančiais skirtingus maksimalius dienpinigių dydžius priklausomai nuo šalies, į kurią darbui komandiruojamas darbuotojas.

DK 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti šią informaciją: 1) visas darbdavio pavadinimas, kodas, registruotos buveinės adresas (fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas arba, jeigu jo nėra, ? gimimo data ir nuolatinė gyvenamoji vieta); 2) darbo funkcijos atlikimo vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nenuolatinė, nurodoma, kad darbuotojas dirba keliose vietose, ir darbovietės, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus, adresas; 3) darbo sutarties rūšis; 4) darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimas ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis); 5) darbo pradžia; 6) numatoma darbo pabaiga (terminuotos darbo sutarties atveju); 7) kasmetinių atostogų trukmė; 8) įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva; 9) darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, užmokesčio už darbą mokėjimo terminai ir tvarka; 10) nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmė; 11) informacija apie įmonėje galiojančias kolektyvines sutartis, nurodant susipažinimo su šiomis sutartimis tvarką. DK 44 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad informacija turi būti pateikta darbuotojui neatlygintinai, pateikiant vieną ar kelis dokumentus raštu. Jeigu informacija pateikiama keliuose dokumentuose, bent viename iš jų turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodyta informacija.

DK 25 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta teisingai, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. DK 25 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.

Be to, DK 107 straipsnio 6 dalis nustato, kad darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam negu trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti šio kodekso 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma: 1) komandiruotės trukmė; 2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu; 3) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma; 4) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma.

Nagrinėjamo ginčo atveju iš šalių sudarytos darbo sutarties darytina išvada, kad ieškovė (darbdavys) turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau turi teisę mokėti ir 50 procentų dienpinigius. Jokie kriterijai, kurių pagrindu nustatomas dienpinigių dydis, darbo sutartyje nėra numatyti. Įvertinus darbo sutarties turinį, konstatuotina, jog darbo sutarties 6 punkte numatytas kaip galimas mokėti iki 50,00 procentų mažesnis dienpinigių dydis pats savaime nepažeidžia poįstatyminiu teisės aktu nustatyto teisinio reguliavimo, todėl sutiktina su ieškove, kad darbo sutarties pagrindu turėjo teisę mokėti 50 procentų dienpinigių, tačiau darbdavys turi aiškiai įvardinti, kokiais atvejais mokėtini didesni dienpinigiai, o kada jie gali būti mažesni. Už tą patį darbą tam pačiam darbuotojui neturėtų būti mokami skirtingo dydžio dienpinigiai, nebent ieškovė būtų iš anksto apie tai informavusi darbuotoją. Minėtame darbo sutarties punkte nėra aptartas dienpinigių dydis, todėl šiuo atveju darbuotojas prieš kiekvieną komandiruotę turi būti supažindintas su taikytinu dienpinigių dydžiu.

Iš ieškovės 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymų dėl atsakovo komandiruotės į Švediją darbo sutarties vykdymui matyti, kad numatoma apmokėti dienpinigių išlaidas, nenurodant jų dydžio. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog bendrovėje buvo nustatyta dienpinigių norma komandiruotės Švedijoje metu, kad su tokiu lokaliniu aktu atsakovas buvo supažindintas.

Ieškovei (darbdaviui) tenka pareiga įrodyti, kad ji įvykdė savo pareigą prieš darbuotojo išsiuntimą į komandiruotę supažindinti jį su taikytinu dienpinigių dydžiu. Sutartyje nenurodyta, kaip konkrečiai darbuotojas turi būti supažindintas, vadinasi, tinka visi informavimo būdai, iš kurių matyti, kad darbuotojas sutiko. Ieškovė įrodymų, jog šalys buvo susitarusios dėl konkretaus dienpinigių dydžio nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų informavusi atsakovą, jog komandiruočių metu jam bus mokami skirtingo dydžio dienpinigiai. Ieškovė neįrodė, kad ji supažindino atsakovą prieš komandiruotę su įsakymu mokėti 66,04 procento dienpinigius.

Atsakovui mokėtini dienpinigiai turėjo būti paskaičiuoti pagal Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą (toliau – Sąrašas), patvirtintą 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 526. Atsakovas dirbo Švedijoje, sąrašo 129 punkte nustatyta, kad Švedijos Karalystėje maksimali dienpinigių suma – 65 Eur. Pagal ieškovės pateiktą komandiruotės dienpinigių žiniaraštį dienpinigių dydis buvo apskaičiuojamas taikant Sąraše numatytą dydį.

Iš ieškovo teiktų dokumentų (mokėjimų suvestinės) matyti, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo išmokėta 5 347 Eur dienpinigių (209, 2305 ir 3042 Eur), išmokėta suma su nedidele paklaida atitinka dienpinigių, apskaičiuotų už komandiruotę Švedijoje laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. dydį (5 656 Eur, skaičiuojant po 65 Eur už dieną), kas rodo, kad mokamų dienpinigių dydis buvo didesnis (94,54 procento) nei ieškovės ieškinyje nurodomas (66,04 procento). Ieškovė atsiliepime dėl atsakovo reikalavimo Darbo ginčų komisijai nurodė, kad atsakovui sumokėta 10 271,58 Eur dienpinigių arba 100 procentų nuo teisės aktais patvirtino dydžio dienpinigių. Iš ieškovės pateikto apyvartos žiniaraščio matyti, kad į atsakovui išmokėtas sumas įtraukta visa paskaičiuota dienpinigių suma, t. y. 10 270 Eur. Darbo sutartyje nenumatyta pagal kokius kriterijus bus nustatomas dienpinigių dydis, darbuotojui taikius didesnį nei minimalų dienpinigių dydį, nusprendus taikyti minimalų (ar 66,04 procento) toks sprendimas turi būti pagrįstas. Pateiktų mokėjimo dokumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad išmokami dienpinigiai atsakovui nebuvo mažinami, todėl spręstina, jog buvo mokama 100 procentų maksimalaus dienpinigių dydžio. Ieškovė, teigdama, jog turėjo teisę dienpinigius mažinti, faktiškai jų nemažino. Tik nagrinėjant ginčą teisme ieškovė poziciją pakeitė, nurodydama, jog atsakovui buvo išmokėta 66,04 procento priskaičiuotų dienpinigių, tačiau savo argumentų, kodėl jau išmokėti maksimalūs dienpinigiai turėtų būti perskaičiuojami po to, kai tarp šalių darbo sutartis nutraukta ir kilo ginčas, nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kokiais kriterijais remiantis nustatytas būtent toks dienpinigių dydis (66,04 procento). Toks ieškovės pozicijos nenuoseklumas dėl atsakovui mokėtinų dienpinigių vertintinas kaip aplinkybių aiškinimas sau palankia linkme, o byloje nustatyti neaiškumai aiškintini darbuotojo naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis).

Pagal DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą specialią įrodinėjimo pareigos paskirstymo darbo bylose taisyklę, ne darbuotojas turi įrodyti savo reiškiamo reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias sumas pagrįstumą, bet darbdaviui tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo faktą. Tokia taisyklė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad darbdavys atsako už tinkamą darbo santykių įforminimą, savo vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą, todėl darbdavys privalo turėti visus finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos, įrodinėdamas atsiskaitymo su darbuotoju faktą, privalo pateikti teismui.

Atsakovui pareiškus ieškinį darbo ginčų komisijai, ieškovė pateikė buhalterinius dokumentus, kurie anot ieškovo patvirtina atsiskaitymo su atsakovu faktą, kartu su paaiškinimu, jog atsakovui sumokėta 10 271,58 Eur dienpinigių. Iš ieškovės pateikto 2020 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad 2 908 Eur kaip atsakovo dienpinigiai pervesti į trečiojo asmens A. S. sąskaitą, o apyvartos žiniaraštyje apskaityti 589 Eur 2020 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimu Nr. 228215 - į trečiojo asmens A. V. sąskaitą. Pagal apyskaitos žiniaraštį nurodytos sumos apskaitytos kaip išmokėtos atsakovui, nors faktiškai pervestos į trečiųjų asmenų sąskaitą. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šių piniginių sumų pervedimo teisėtumą tretiesiems asmenims, įrodymų, jog atsakovas būtų pateikęs prašymą dėl jam priklausančių lėšų pervedimo į trečiųjų asmenų sąskaitas. Nutraukus darbo santykius darbdavys neturi teisės išskaityti tam tikrų su darbo teisiniais santykiais susijusių darbuotojui išmokėtų sumų, susidariusių už visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį, piniginės išmokos apskaitytos apyvartos žiniaraštyje kaip lėšos, išmokėtos atsakovui, dėl ko teisėtai atsakovui priskaičiuoti dienpinigiai, tačiau pervesti į kitų asmenų sąskaitas, išieškotini iš ieškovės.

Teismas kaip neįrodytą atmeta ieškovės atstovo argumentą, kad pervedant pinigus tretiesiems asmenims padaryta buhalterinė klaida. Iš dalies galima sutikti su ieškovės atstovo nuomone, kad padaryta buhalterinė klaida, nes atsakovui priklausantys dienpinigiai be jokio pagrindo pervesti tretiesiems asmenims, tačiau nėra pagrindo teigti, kad buhalterinė klaida padaryta priskaičiuojant dienpinigius. Nustatytos aplinkybes, jog atsakovui už pirmą komandiruotę buvo išmokėti beveik maksimalūs dienpinigiai, kad atsakovui apskaičiuoti ir išmokėti dienpinigiai atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, o ieškovės pozicija dienpinigių klausimu nebuvo nuosekli, leidžia daryti išvadą apie netinkamą bendrovėje susiklosčiusią praktiką, išmokant dienpinigius. Juolab, kad analogiška situacija dėl dienpinigių mokėjimo nustatyta ir civilinėje byloje Nr. E2-11099-727/2021, nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal ieškovės ieškinį kitam atsakovui dėl darbo ginčo (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovui yra sumokėjusi dienpinigius, nutraukiant darbo sutartį, todėl ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė liko neišmokėjusi 3 489 Eur dienpinigių, ši suma priteistina iš ieškovės atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sprendimas priimamas atsakovo naudai, atsakovo turėtos išlaidos išieškotinos iš ieškovės..

Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad išlaidos teisinei pagalbai sudaro 500 Eur (apmokėjimas pagal 2021 m. kovo 22 d. sąskaitą ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. sąskaitą). Išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, teismas jas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis (CPK 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 3 489 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur) dienpinigių ir 500 Eur (penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. G.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.