Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-03-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1018-540/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-13
Bylos Nr.
A2.6.-1018-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00615-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1018-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00615-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui K. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) universiteto studentas, Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 23 d., apie 18.00 val., Kaune, Kuršių g. ties namu Nr. 1, M. M., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), kurią apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, vairuotojas nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. kaltę dėl eismo įvykio pripažino visiškai, dėl pasišalinimo nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 18.00 val., Kuršių gatvėje prie prekybos centro „Norfa“, važiavo atbulas. Matomai atsitrenkė į kitą automobilį, nes jo pradėjo mirksėti žibintai. Tada sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį bei kliudytą automobilį. Ant jo automobilio naujų apgadinimų nematė, nes tie kurie buvo, jau buvo padaryti anksčiau, nes tokios būklės automobilį jis buvo nusipirkęs, o ant kliudyto automobilio apgadinimų nepastebėjo. Matė, kad netoli stovi žmonės. Vienas vaikinas priėjo prie M. M. ir pasakęs: “viskas gerai, važiuok“, jam paspaudė ranką. M. M. suprato, kad jis yra automobilio savininkas, todėl išvažiavo. Kai gavo šaukimą atvykti į policiją, tik tada suprato, kad tą vakarą kalbėjo ne su automobilio savininku. Kai sužinojo nukentėjusiosios duomenis, su ja susitiko ir kalbėjo dėl žalos atlyginimo.

Liudytoja N. B. parodė, kad 2014 m. gruodžio 23d. ji iki 19 val. dirbo Norfos pastate esančiame Betos prekių atsiėmimo skyriuje. Prie parduotuvės buvo pasistačiusi savo automobilį Audi. Toje vietoje apšvietimas pakankamas. Po darbo atėjusi prie jo, rado užkištą lapelį su telefono numeriu dėl jos automobilio apgadinimo. Apžiūrėjusi automobilį, pamatė, kad jis yra apgadintas, t. y. pasileidęs žemyn dešinės pusės priekinis bamperis. Apgadinimas aiškiai matėsi. Tada paskambino lapelyje nurodytu telefonu ir netrukus atvažiavo vaikinas, kuris pasakė jos automobilį kliudžiusio automobilio valstybinius numerius. N. B. išsikvietė policiją, kuri užfiksavo įvykį. Po kurio laiko jai paskambino kaltininkas ir jos atsiprašė bei pažadėjo sutvarkyti automobilį.

Liudytojas L. G. parodė, kad 2014 m. gruodžio 23d. jis prie parduotuvės Norfa esančioje plovykloje plovė savo automobilį bei po to jį siurbliavo. Vienu metu išgirdo smūgio garsą, iš kurio suprato, jog vienas automobilis atsitrenkė į kitą. Matė kaip iš atsitrenkusio automobilio išlipo vairuotojas. Apie 10-15 m. nuo kliudyto automobilio stovėjo du vyrai. Matė kaip vairuotojas priėjo prie jų ir jie kažką kalbėjosi. Po to išgirdo kaip vienas vyras pasakė: „važiuok, kol niekas nematė“. Tada vairuotojas juokdamasis nuėjo ir sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis išvažiavo normaliu greičiu. L. G. supratęs, kad vairuotojas šalinasi iš įvykio vietos, užsirašė jo automobilio valstybinius numerius, kuriuos vėliau pasakė kliudyto automobilio savininkei.

Liudytoja V. B. parodė, kad M. M. atvažiavo ją paimti iš darbo. Važiuojant atbulomis, ji jokio garso neišgirdo, tik pradėjus mirksėti vieno automobilio žibintams, M. M. sustojo ir išlipo pažiūrėti kas įvyko. V. B. matė, kad prie M. M. priėjo vienas vaikinas. M. M., grįžęs automobilį, pasakė, kad automobilio savininkas pasakė; „gerai, gali važiuoti“, todėl jie išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame M. M. nurodo, kad nuvažiavo nepiktybiškai, nesupratęs, kuriam asmeniui padarė žalos (b. l. 1), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atliekant įvykio aplinkybių tyrimą, eismo įvykio liudytojas L. G. paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 18.00 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro, valėsi po plovimo savo automobilį, tuo metu išgirdo trinktelėjimą ir pamatė, kaip į stovintį automobilį Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė kitas sidabrinės spalvos automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš pažiūros atrodė, kad Audi A4, bet galėjo būti ir kitos markės. Iš transporto priemonės išlipo jaunas vyras apie 20-23 metų amžiaus, kuris pasižiūrėjo į abu automobilius ir pamatęs, kad netoliese stovi du vyrai ir moteris, paklausė, ar jie nežino, kieno automobilis į kurį atsitrenkė. Vienas iš jų pasakė: „važiuok, kol niekas nematė“. Tuomet jis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Liudytojo teigimu, jis paliko raštelį ir išvažiavo, vėliau jam paskambinus nukentėjusiajai sugrįžo į vietą ir viską jai papasakojo. Apžiūrėjus automobilį (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) ant užpakalinio bamperio dešinio kampo, nuo 0.43 m. iki 0.55 m. aukštyje nuo žemės plokštumo, nustatytas įtrūkimas, tačiau, ar jis buvo tiriamo eismo įvykio pasekmė, ar padarytas anksčiau, nustatyti nėra galimybės, kadangi kontaktas tarp transporto priemonių tiesus, ne braukiamo pobūdžio (b. l. 2), tarnybinis pranešimas dėl rasto apgadinto automobilio (b. l. 3), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys, kuriuose nurodyta jog automobilio Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini) palenktas priekinis bamperis dešinėje pusėje (b. l. 5), N. B. paaiškinimas (b. l. 6), M. M. paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, kad nepajuto jokio įvykio, tačiau važiuodamas į priekį pamatė mirksinčius automobilio avarinius signalus. Būdamas sąmoningas ir pilietiškas, išlipo iš vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) pažiūrėti, kas nutiko ir sužinoti kieno tai mašina. Priėjo jaunas vyras, kuris apžiūrėjo automobilį, paspaudė ranką ir pasakė: „važiuok, viskas gerai“. M. M. suprato, kad tai transporto priemonės savininkas ir tiesiog nuvažiavo, pagalvojęs, kad savininkas pretenzijų neturi. Apžiūrėjus automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) galiniame buferyje rastas nežymus įtrūkimas dešinėje. Ar įtrūkimas buvo perkant automobilį, ar atsirado po įvykio, M. M. negali atsakyti, nes automobilis buvo pirktas su kosmetiniais defektais (b. l. 7), L. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog 2014-2-23 jis išgirdo smūgio garsą ir suprato, jog vienas automobilis atsitrenkė į kitą. Iš automobilio išlipo jaunas vairuotojas ir priėjo prie netoliese buvusių kitų asmenų ir paklausė ar tai jų automobilis. Išgirdo kaip vienas jų pasakė : „važiuok, kol niekas nematė“. Tada vairuotojas grįžo į automobilį ir išvažiavo, o L. G. užsirašė automobilio valstybinius numerius, kuriuos vėliau pasakė kliudyto automobilio savininkei. (b. l. 8), foto nuotraukos (b. l. 9-12), dokumentų kopijos (b. l. 14-17), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: ant užpakalinio bamperio dešinėje pusėje, nuo 0.43 m. iki 0.55 m. aukštyje nuo žemės plokštumo matomas įtrūkimas, ant užpakalinio bamperio ties kairės pusės užpakaliniu žibintu 0.55 m. aukštyje nuo žemės plokštumo atšokę ir nusilupę dažai. Konstatuota, kad dėl automobilio Audi A3 apgadinimų ypatumų (priekinis bamperis atšokęs iš savo vietos ir dažų padengimas laku sutrūkęs) rasti apgadinimai ant automobilio (duomenys neskelbtini) nėra akivaizdžiai atitinkantys vienas kitą, tačiau pagal aukštį atitinka tiriamo eismo įvykio aplinkybes (b. l. 18), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 19), liudytojo raštelis (b. l. 22).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinių pranešimų (b. l. 2; 3), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 5), paaiškinimų (b. l. 6; 7; 8), foto nuotraukų (b. l. 9-12), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 18), M. M. paaiškinimų, liudytojų L. G., V. B., N. B. parodymų matyti, kad M. M., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), kurią apgadino. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad yra pilnai įrodyta, kad M. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 23 d., apie 18.00 val., Kaune, Kuršių g. ties namu Nr. 1, M. M., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, nepranešęs nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjęs įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš jos nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. paaiškino, kad po įvykio jis kalbėjosi su šalia buvusiu vyriškiu, kuris jam pasakė: „viskas gerai, gali“ važiuoti bei paspaudė ranką, todėl M. M., supratęs, kad tai yra automobilio savininkas, iš įvykio vietos išvažiavo. Liudytoja V. B. patvirtino, jog M. M. kalbėjosi su vyriškiu ir parėjęs sakė, kad jis sakė važiuoti ir M. M. suprato, jog tai buvo kliudyto automobilio savininkas. Jo iškeltą versiją paneigia liudytojas L. G., kuris patvirtino, jog jis girdėjo kaip M. M. priėjus prie dviejų vyrų, jie kažką pasikalbėjo bei vienas iš vyrų pasakė: „važiuok, kol niekas nematė“. Tada vairuotojas, juokdamasis nuėjo, ir sėdo į automobilį bei išvažiavo. Kaip matyti iš L. G. parodymų, minėti vyrai stovėjo ne šalia apgadinto automobilio, o apie 10-15 m. nuo jo. Abejoti liudytojo L. G. parodymais teismas neturi pagrindo, todėl jie pripažįstami patikimais įrodymais. Iš minėto liudytojo bei M. M. bei liudytojos V. B. parodymų matyti, kad nei vienas iš minėtų vyrų nebuvo priėję prie kliudyto automobilio, jo neapžiūrinėjo, ką darytų automobilio savininkas, todėl įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad M. M. suprato, jog padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį (liudytoja N. B. patvirtino, kad automobilis stovėjo pakankamai apšviestoje teritorijoje ir jos automobiliui padarytas apgadinimas buvo aiškiai matomas), todėl jis nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, privalėjo nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jei tai neįmanoma-policijai, tačiau to nepadaręs, iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. M. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę dėl eismo įvykio padarymo lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) ir Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintos labai nežymiai. Nėra duomenų, kad M. M. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. M. iš karto iš įvykio vietos neišvažiavo, bet bandė ieškoti automobilio savininko ir iš įvykio vietos išvažiavo tik paskatintas pašalinių asmenų. Sužinojęs nukentėjusiosios duomenis, su ja bendravo, jos atsiprašė bei pasižadėjo suremontuoti jos automobilį. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad M. M. nėra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Dėl eismo įvykio kaltę pilnai pripažino ir labai gailisi dėl jo, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. M. mačiuko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes, M. M. asmenybę, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą M. M., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus M. M. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 435 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 435 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).