Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-09 · Administracinė byla Nr. I-241-621/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-09
Bylos Nr.
I-241-621/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Donatas Daunys
Pareiškėjas
UAB „duomenys neskelbtini“
Atsakovas
Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus
Administracinės bylos Nr. I-241-621/2013Teismo procesinis Nr. 3-64-3-00025-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija: 28; 38;74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,

kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Donato Daunio,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ atstovei Ž. K.,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės Ž. K. pateiktą pasirašytą skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2012‑11‑22 Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3771(S12) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė Ž. K. 2012-01-07 (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus 2012-11-22 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3771(S12) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Pareiškėjos atstovė Ž. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko savo skunde išdėstytą poziciją, argumentus. Su atsakovo sudarytu aktu bei jame išdėstytais nurodymais nesutinka, mano, kad aktas turėtų būti panaikintas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. UAB „duomenys neskelbtini“ filialas „Kelmės šiluma“ patikrinimo metu nebuvo padaręs pažeidimo, nurodyto patikrinimo akte. Pareigai įrengti karšto vandens skaitiklius yra numatytas tam tikras laikotarpis, kuris yra derinamas su savivaldybėmis. Patikrinimo metu laikotarpis nebuvo pasibaigęs. Manome, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus 2012 m. lapkričio 22 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-3771 (S12) turi būti panaikintas. Pareiškėjos atstovės nuomone, patikrinimo aktas turi atitikti viešojo administravimo įstatyme nurodytus principus. Vienas iš pagrindinių principų yra tai, jog nurodymai turi būti aiškūs, t.y. turi būti aiškiai suformuluotos ir išdėstytos ūkio subjekto pareigos. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kuriomis remiantis inspekcija nustato, jog pareiškėjas yra atsakingas už vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, 185.4 punkte draudimas naudoti karšto vandens skaitiklius be patikros ar skaitiklius, kuriems yra viršyti naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą, yra nurodytas tik karšto vandens tiekėjo įrengtų karšto vandens skaitiklių atžvilgiu. Toks draudimas vartotojams priklausantiems karšto vandens skaitikliams nenumatytas. Pati inspekcija ne kartą yra pažymėjusi (pvz., Šiaulių apygardos administracinėje byloje Nr. 1-692-257/2011), jog Taisyklių 185 p. „nedraudžia naudoti vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių rodmenis“, jei jie yra metrologiškai nepatikrinti. Galiojantys teisės aktai, iki karšto vandens tiekėjas teisės aktų nustatytais terminais (pagal savivaldybės patvirtintus veiklos planus) pakeis vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, nedraudžia naudoti šių vartotojams priklausančių skaitiklių, nepriklausomai ar jie yra metrologiškai patikrinti, ar ne. Kaip minėjo inspekcijos atstovė, norint naudoti nepatikrintus skaitiklius, iš vartotojų turi būti gautas sutikimas. Pareigos, kad sutartyse ar raštiškai gauti vartotojų sutikimus, teisės aktai nenumato. Tokį sutikimą karšto vandens vartotojai duoda kas mėnesį, deklaruodami savo nepatikrinto karšto vandens skaitiklio rodmenis bei pagal jį apmokėdami pateiktas sąskaitas. Jų nuomone, taip yra išreiškiama valia ir sutikimas šiuo laikotarpiu atsiskaityti pagal turimų skaitiklių rodmenis. Patikrinimo metu veiklos planas (grafikas) turėjo būti įgyvendinamas – planas galiojo iki 2012-12-31, patikrinimo metu, t.y. 2012 metų lapkričio mėnesį, terminas dar nebuvo pasibaigęs. Pagal atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką, karšto vandens tiekėjas teikia savivaldybei paskaičiuotą karšto vandens skaitiklio mokestį. Viena iš skaičiavimo dalių yra veiklos planas. Savivaldybė, patvirtindama karšto vandens skaitiklio mokestį, kartu patvirtina ir planą. Pareiškėjas, teikdamas savivaldybei prašymą dėl plano pratęsimo, tuo pačiu paprašė sprendime išskirti šį planą atskira dalimi. Sprendimas buvo priimtas 2010 metų balandžio pabaigoje, tai reiškia, kad tiek skaitiklio mokestis, tiek kartu patvirtintas planas pradėjo galioti nuo gegužės 1 d., kada pagal teisės aktus įmonė pradėjo karšto vandens tiekimo veiklą. Skaičiavimai buvo pateikti 2009 metų lapkričio mėnesį, tai matyti iš byloje pateiktų dokumentų. Planas buvo pridėtas prie skaičiavimų. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, karšto vandens tiekėjas kreipėsi į savivaldybę, matydamas, kad yra objektyvios priežastys, dėl ko gali nespėti laiku pabaigti įrenginėti prietaisus pagal senąjį planą. Savivaldybė, įvertindama objektyvias priežastis, priėmė sprendimą pratęsti planą, kad karšto vandens skaitikliai bus įrengti iki 2018 metų pabaigos. Taigi patikrinimo metu plano įgyvendinimo laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs, todėl negali būti nustatyti pažeidimai.

Atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus atstovė V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog su UAB „duomenys neskelbtini“ filialo Kelmės šiluma 2013 m. sausio 4 d. skundu Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriui dėl 2012 m. lapkričio 22 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3771(S12) panaikinimo nesutinka, nes patikrinimas buvo atliktas ir nurodymai priimti vadovaujantis Lietuvos metrologijos įstatymu, metrologijos inspekcijos nuostatais ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, taip pat šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Pagal savo kompetenciją pagrįstai ir teisėtai buvo duoti nurodymai pareiškėjai, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjai, dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo. Pasirinktinai patikrinus Kelmės mieste daugiabučių namų 14 butų, buvo nustatyta, kad buvo naudojami 7 karšto vandens skaitikliai be galiojančios patikros. Kadangi buvo nustatytas pažeidimas, metrologijos inspekcija pareiškėjui nurodė, kad atsiskaitymui su vartotojais privaloma naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra ir apie nurodymų vykdymo eigą nurodė pareiškėjui raštu informuoti skyrių iki 2012-12-31. Pareiškėjas buvo įsipareigojęs per 3 metus, t.y. iki 2011-12-31, pakeisti visus skaitiklius, tačiau nurodyto plano neįvykdė. Pareiškėjas rašte nurodė, kad kreipsis į savivaldybę dėl plano įvykdymo termino pratęsimo bei patvirtinimo. Metrologijos inspekcija neprieštaravo pareikštam prašymui. 2012 metų gruodžio mėnesį iš pareiškėjo inspekcija gavo raštą, kad pareiškėjas patikrino nurodytus skaitiklius ir juos pakeitė naujais. Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimo pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Kadangi inspekcija nežino, kokia UAB „duomenys neskelbtini“ finansinė padėtis, todėl konkrečiai nenurodė laikotarpio, iki kada ji privalo pakeisti visus skaitiklius. Atsakovas vadovavosi Metrologijos įstatymo 15 str. 1, 2 d. Skaitikliai be galiojančios patikros galėjo būti naudojami, tačiau inspekcija nurodė pareiškėjui pateikti darbų planą – darbų eigą, kaip UAB „duomenys neskelbtini“ planuoja įgyvendinti savo įsipareigojimus. Jokie kiti teisės aktai nenumato pereinamojo laikotarpio, t.y. nenumato, kad nustačius pažeidimą prietaisai iškart privalėtų būti nebenaudojami. Skaitikliai turi būti tikrinami kas 4 metai. Inspekcija gavo naujai patvirtintą UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos planą, darbai yra vykdomi, todėl neaišku, dėl ko kyla ginčas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013-01-09 rašte Nr. (17.3-16)3-63 išaiškinta, kad „įvertinant objektyvias naujų apskaitos prietaisų įrengimo aplinkybes ir mastą bei remiantis protingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad, esant karšto vandens vartotojo sutikimui, laikinai, kol bus įrengti įstatymų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, sąskaitose pateiktoms sumoms už suvartotą karštą vandenį apskaičiuoti turėtų būti naudojami karšto vandens apskaitos prietaiso, priklausančio karšto vandens vartotojui, rodmenys“. Pagal šį išaiškinimą, kol karšto vandens tiekėjas įrengs savo karšto vandens skaitiklius, atsiskaitymams gali būti naudojami vartotojams priklausančių metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenys, tačiau tik esant vartotojų sutikimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ skundas netenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus priimto Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3771(S12) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, patikrinus 14 butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių, pagal kurių deklaruotus rodmenis atsiskaitoma su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį, nustatyta, kad 7 naudojami be galiojančių patikros žymenų. Patikrinimo akte pareiškėjai UAB „LITESKO“ nurodyta:1) atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. gruodžio 31 d. informuoti LMI Šiaulių apskrities skyrių adresu Dvaro g. 50, Šiauliai. Tokie nurodymai pareiškėjai duoti remiantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 2006, Nr. 77-2966), Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų (Žin., 2011, Nr. 53-2557), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-04-27 įsakymu Nr. 4-264 (redakcija įsigaliojo 2011-06-08) (toliau – ir Nuostatai), nuostatomis.

UAB „duomenys neskelbtini“ savo pateiktą skundą motyvuoja tuo, jog pareiškėjai uždraudė naudoti vartotojų įrengtus karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinė patikra yra pasibaigusi ir kurių pareiškėjas, kaip karšto vandens tiekėjas, dar nėra pakeitęs jam priklausančiais atsiskaitomaisiais karšto vandens skaitikliais.

Visų pirma, reikėtų pažymėti, jog šiam nagrinėjamam ginčui aktualūs teisinę metrologiją bei šilumos ūkio veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402 (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-717 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. spalio 30 d.) reglamentuoja matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse; Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (redakcija galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.) (toliau – ir Taisyklės), reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.

Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija prie Teisingumo ministerijos.

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kas yra atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai – tai vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį. Atitinkamai atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai apibūdinami, kaip vartotojams pateiktos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą (2 straipsnio 5 dalis). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Taisyklių 163 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Pagal Taisyklių 173 punktą, įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog periodinė patikra atliekama naudojamoms matavimo priemonėms.

Skundžiamame Patikrinimo akte nurodyta, jog pasirinktinai patikrinti Kelmės miesto daugiabučių namų (A. Mackevičiaus g. 29-1, 2; 31-1, 8; 27-31, 33 ir 23-5) butuose įrengti ir atsiskaityti už sunaudotą karštą vandenį naudojami 7 vnt. WFH 36 karšto vandens skaitiklių. Pagal vartotojų deklaruotus karšto vandens skaitiklių rodmenis Filialas išrašo sąskaitas, kuriose nurodytas sunaudoto karšto vandens kiekis. Skaitikliai naudojami su galiojančiais patikros žymenimis.

Pasirinktinai patikrinti Kelmės miesto daugiabučių namų (J. Janonio g. 32-32, 31, 33, 36 ir 26-18, 17, 26) butuose įrengti ir atsiskaityti už sunaudotą karštą vandenį naudojami 7 vnt. ZR RUBIKON ETWM karšto vandens skaitiklių, visi skaitikliai naudojami su pasibaigusia metrologine patikra (nurodyti Patikrinimo akto 1 bei 2 prieduose (b. l. 11-13; 14-19). Byloje nekyla ginčas dėl to, jog minėti skaitikliai yra metrologiškai nepatikrinti bei dėl to, jog UAB „duomenys neskelbtini“ yra karšto vandens tiekėja, tai matyti ir iš UAB „duomenys neskelbtini“ įstatų 8 punkte nurodytų pareiškėjos veiklos tikslų bei objekto (b. l. 70-75). Byloje nustatyta, kad Akte nurodyti patikrinimo metu tikrinti karšto vandens skaitikliai su pasibaigusia metrologine patikra jau yra pakeisti, t. y. visi Akte nustatyti pažeidimai yra ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja ginčija, jog įvykdyti inspekcijos Akte duoto nurodymo nuo pat akto surašymo dienos be jokio pereinamojo laikotarpio visame Kelmės mieste naudoti tik metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius yra neįmanoma. Pareiškėja teigia, jog už metrologijos teisinių reikalavimų laikymąsi negali būti atsakinga pareiškėja kaip karšto vandens tiekėja, kadangi vandens skaitikliai nepriklauso jai nuosavybės teise (pareiškėjai teigia, kad duoti nurodymai susiję su ne pareiškėjui priklausančiais karšto vandens skaitikliais).

Kaip matyti iš Patikrinimo akto, daugiabučių namų butų savininkai yra pasirinkę apsirūpinti karšu vandeniu sudarant sutartis su karšto vandens tiekėju, t. y. UAB „duomenys neskelbtini”. Vartotojai nėra pasirašę karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių pagal individualiai aptartas sąlygas, karštas vanduo tiekiamas pagal bendrųjų sąlygų nuostatas. Iš patikrinimo akto taip pat matyti, jog karšto vandens gavėjai su tiekėju atsiskaito pagal tam tikrų prietaisų (karšto vandens skaitiklių) rodmenis, kurie, pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010), yra laikytini atsiskaitomaisiais.

Šilumos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą (Šilumos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje svarbu tai, jog pagal Šilumos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktą, šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

Taisyklių 171 punktas nustato, jog šilumos tiekėjas organizuoja karšto vandens skaitiklių patikrą. Be to, šilumos tiekimo ir licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 982, 38.11 punktas numato pareigą asmeniui, kuris verčiasi šilumos tiekimo veikla, įrengti savo lėšomis statinio projekte nurodytose vietose atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrinti jų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoti patikrą. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 181 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. 182 punktas nustato, jog pastato, buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Manytina, jog bet kokiu atveju karšto vandens skaitiklis (įrengiamas naujas ar jau buvo įrengtas) turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas. Šilumos ūkį bei teisinę metrologiją reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitokio patikros organizavimo reglamentavimo tuo atveju, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise nepriklauso karšto vandens tiekėjui. Remdamasi aukščiau paminėtų teisės aktų sistemine analize, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už karšto vandens apskaitos prietaisų patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso toks prietaisas. Vartotojas nėra atsakingas už metrologinės patikros organizavimą, todėl kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjos nurodytas teiginys, jog pareiškėjas negali realiai vykdyti tokio pobūdžio inspekcijos duotų nurodymų, susijusių su ne pareiškėjui priklausančiais karšto vandens skaitikliais.

Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 (redakcija galiojusi nuo 2011 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Nuostatai) 10.2.1. punktas numato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus. Nuostatų 11.5. punktas numato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas turi teisę duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir įpareigoti, kad tie nurodymai per nustatytą terminą būtų tinkamai įvykdyti.

Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad periodinė patikra atliekama naudojamoms matavimo priemonėms.

Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimo pažeidimą, turi teisę: 1) raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą; 2) uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu laiku nepašalinamas pažeidimas. Inspekcijos nuostatų 11.5 ir 11.6 punktuose nustatytos analogiškos Inspekcijos teisės: duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir įpareigoti, kad tie nurodymai per nustatytą terminą būtų tinkamai įvykdyti; uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu per nustatytą terminą nepašalinamas pažeidimas.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog inspekcijos skyrius, surašydamas patikrinimo akto nurodymus, neįgyvendino Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir inspekcijos nuostatų 11.6 punkto jiems suteiktos teisės, nes anksčiau nebuvo nurodęs termino, per kurį turi būti pašalintas pažeidimas. Patikrinimo akte įrašyta, kad nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra duotas vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Inspekcijos nuostatų 11.5 punktu.

Pažymėtina, kad nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra yra įspėjimas apie tai, kad pareiškėjo filialas pažeidžia teisinės metrologijos reikalavimus. Šis nurodymas yra susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, bei su Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenų naudojimas atsiskaitymams pažeidžia Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir vertintinas kaip karšto vandens vartotojų interesų pažeidimas.

Atsižvelgdama į tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ filialas Kelmės šiluma yra atsakinga už tai, jog laiku būtų atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas, kurį sudaro ir matavimo priemonės patikra, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies bei 19 straipsnio 2 dalies pažeidimus.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-l38 patvirtintą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčių nustatymo buvo nustatyti treji metai. Tačiau minėtame sprendime nustatytas tik atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, jame nepasisakyta dėl pareiškėjo filialo pateikto karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo plano suderinimo (b. l. 90).

Valstybinės metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus priimtame Teisinės metrologijos reikalavimų patikrinimo akte Nr. PA-3771(S12) pareiškėjai UAB „duomenys neskelbtini“ nurodyta apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. gruodžio 31 d. informuoti LMI Šiaulių apskrities skyrių adresu Dvaro g. 50, Šiauliai. Atsakovo atstovė neginčija, kad buvo atliktas viso pareiškėjos filialo patikrinimas, tačiau privalomi vykdyti nurodymai pareiškėjos filialui buvo duoti būtent dėl patikrinimo metu nustatytų ir patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų.

Iš patikrinimo akto matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagal sudarytą ir patvirtintą karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiką Kelmės mieste buvo numačiusi per 3 metus nuo 2010-05-01 butuose įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius, per metus įrengiant po 715 vnt. Bendrovė pagal sudarytą ir patvirtintą karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros planą iki 2012-11-02 įrengė 1004 vnt. WFH 36 šilto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra, nuo 2012-11-02 iki 2012-11-26 įrengė 79 skaitiklius, iš viso įrengė 1063 skaitiklius (b. l. 12).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nesilaikė minėto plano ir neįrengė visų numatytų karšto vandens apskaitos prietaisų. Pareiškėja nurodo, jog visame Kelmės mieste naudoti tik metrologiškai patvirtintus karšto vandens skaitiklius, kuriuose pareiškėja yra karšto vandens tiekėja, objektyviai yra neįmanoma. Tokia pareiškėjos pozicija laikytina nepagrįsta, kadangi iš Patikrinimo akto matyti, jog pareiškėja 2010 m. numatė įrengti per metus po 715 karšto vandens apskaitos prietaisų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013-01-09 rašte Nr. (17.3-16)3-63 išaiškinta, kad „įvertinant objektyvias naujų apskaitos prietaisų įrengimo aplinkybes ir mastą bei remiantis protingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad esant karšto vandens vartotojo sutikimui, laikinai, kol bus įrengti įstatymų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, sąskaitose pateiktoms sumoms už suvartotą karštą vandenį apskaičiuoti turėtų būti naudojami karšto vandens apskaitos prietaiso, priklausančio karšto vandens vartotojui, rodmenys“. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pagal šį išaiškinimą, kol karšto vandens tiekėjas įrengs savo karšto vandens skaitiklius, atsiskaitymams gali būti naudojami vartotojams priklausančių metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenys, tačiau tik esant vartotojų sutikimui, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė.

Aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėją nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo, todėl šis Akte nustatytas nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina, jog teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nevertina aplinkybių ekonominio tikslingumo požiūriu. Valstybinės metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyrius, nustatęs, jog pareiškėja nesilaiko sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko, kas priklauso metrologiniam teisiniam reglamentavimui, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Nuostatais bei Metrologijos įstatymu, davė privalomąjį nurodymą „apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. gruodžio 31 d. informuoti LMI Šiaulių apskrities skyrių adresu Dvaro g. 50, Šiauliai“ taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Aktas pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai, iš skundžiamo Akto turinio buvo aišku, kokius pažeidimus nustatė Inspekcija pareiškėjo veikloje ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeisti, be to, matyti, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Akte nustatytais pažeidimais ir duotais nurodymais, tokį Aktą skundžia teismui, t. y. pasinaudojo savo teise skųsti Inspekcijos administracinį sprendimą, todėl laikytina, jog vien tik formalus Akto neatitikimas administraciniam sprendimui keliamiems reikalavimams nagrinėjamoje byloje negali būti besąlygiškas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Aktas neteisėtas iš esmės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus priimtas Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-3771(S12) yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ skundą dėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus 2012-11-22 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3771(S12) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos teisėjaiŽanas KubeckasLaisvutė Kartanaitė Donatas Daunys