- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- e2-2114-294/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Ričardas Suslavičius, Renata Todesaitė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo antstolio D. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas antstolis D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 224,83 EUR vykdymo išlaidų, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pateikė antstoliui vykdyti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko R. S. atžvilgiu. Teigė, kad 2005 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu priėmė vykdyti minėtą nutartį bei atsakovo prašymu atidėjo vykdymo išlaidų apmokėjimą iki vykdomosios bylos užbaigimo. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai ir 2007 m. spalio 25 d. atsakovui pateiktas pasiūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, nurodant, kad neapmokėta vykdymo išlaidų suma sudaro 776,29 L. P. antstolio, 2007 m. gruodžio 5 d. patvarkymu įvykdytas vykdomasis dokumentas buvo grąžintas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui, tačiau atsakovas susidariusių vykdymo išlaidų nepadegė, dėl ko susidarė 224,83 EUR skola.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas tik po to, kai yra išspręstas visų vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolis tik pasiūlė atsakovui sumokėti susidariusias vykdymo išlaidas ir užbaigė vykdomąją bylą, o klausimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pradėjo spręsti tik po devynerių metų. Teigė, kad tiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje, tiek Civilinio proceso kodekse nurodyta, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko, todėl nagrinėjamoje byloje jis nėra tinkamas asmuo, į kurį turėtų būti nukreiptas vykdymo išlaidų išieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 6 d. antstoliui buvo pateikta vykdyti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria atsakovo reikalavimams užtikrinti buvo areštuotas skolininko R. S. turtas. Antstolis 2005 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriuo atsakovo prašymu atidėjo vykdymo išlaidų apmokėjimą iki vykdomosios bylos užbaigimo (e. b. l. 5-7). Vykdomojoje byloje buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, siekiant įvykdyti minėtą teismo nutartį (e. b. l. 8-101). 2007 m. spalio 25 d. antstolis pasiūlė atsakovui apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas, kurias sudarė 776,29 LT (e. b. l. 102). Atsakovas, atsakydamas į antstolio pasiūlymą, 2007 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą išieškoti 118 LT vykdymo išlaidų iš skolininko, kurias antstoliui buvo sumokėjęs 2005 m. rugsėjo 27 d., bei prašė patikslinti, dėl kokių veiksmų ir kokiu pagrindu susidarė 894,29 LT vykdymo išlaidų suma (e. b. l. 103). Antstolis 2007 m. lapkričio 15 d. pateikė atsakovui vykdymo išlaidų paskaičiavimą (e. b. l. 104-105) ir 2007 m. gruodžio 5 d. patvarkymu grąžino įvykdytą vykdomąjį dokumentą Viliaus miesto 4 apylinkės teismui (e. b. l. 106). 2007 m. gruodžio 10 d. atsakovas pateikė antstoliui pareiškimą, kuriuo nesutiko su antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimu (e. b. l. 107).
Nagrinėjamu atveju antstolis 2007 m. gruodžio 5 d. patvarkymu įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžino Viliaus miesto 4 apylinkės teismui. Taigi vykdomasis dokumentas grąžintas vadovaujantis CPK 631 straipsnio 6 dalies nuostatomis – kai įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai, šiuo atveju vykdomoji byla laikoma užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Užbaigus vykdomąją bylą antstolis įgyja teisę, priklausomai nuo vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų, į atitinkamų vykdymo išlaidų atlyginimą. Visos vykdymo išlaidos, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktas 2016 m. liepos 29 d., redakcija, 28 punkto 2 dalis redakcija, galiojusi 2005-11-04–2009-04-01). CPK 610 straipsnyje nustatyta, kad visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Tai yra bendras principas, kurio išimtys nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Įvykdžius sprendimą, išlaidos išieškomos iš skolininko, be to, nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Skirtumas tarp išieškotojo apmokėtų ir Instrukcijoje numatytų vykdymo išlaidų dydžių išieškomas antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkto 1 dalis redakcija, galiojusi 2005-11-04–2009-04-01). Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte (redakcija, galiojusi 2005-11-04–2009-04-01) nustatyta, kad vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas už šių vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 35 punkte (redakcija, galiojusi 2005-11-04–2009-04-01) nustatyta, kad išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui bendrąsias vykdymo išlaidas, o 36 punkte – jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, bendrųjų vykdymo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus šioje Instrukcijoje nustatytus atvejus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad antstolis priėmęs vykdomąjį dokumentą ir nepareikalavęs išlaidų apmokėjimo, t. y. veikdamas ultra vires, prisiima šių išlaidų išieškojimo iš skolininko riziką. Tačiau vien ta aplinkybė, kad antstolis išieškotojui iki vykdomosios bylos užbaigimo atidėjo bendrųjų vykdymo išlaidų sumokėjimą, neatima iš antstolio teisės užbaigus vykdomąją bylą reikalauti atidėtų bendrųjų ar kitų vykdymo išlaidų.
Pažymėtina, kad nors teisės aktai nenustato konkretaus termino, per kurį antstolis turi kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tai nereiškia, kad ši teisė galioja neribotą laiką. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte (redakcija, galiojusi 2005-11-04–2009-04-01) nustatyta, kad vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus antstolis privalo išspręsti užbaigdamas vykdomąją bylą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 45 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas išieškotojui gali būti grąžinamas tik po to, kai yra išspręstas visų vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino 2007 m. gruodžio 5 d. patvarkymu, pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų išieškotojui priėmė 2007 m. spalio 25 d., o į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2016 m. spalio 6 d., t. y. beveik po devynerių metų. Iš vykdomojoje byloje esančio atsakovo pareiškimo matyti, kad jis nesutiko su antstolio nurodytu vykdymo išlaidų dydžiu, tačiau tolimesnis klausimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo ir paskirstymo nebuvo spręstas. Tokiu būdu darytina išvada, kad antstolis vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino nesant išspręstam visų vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimui, o į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kreipėsi praėjus nepateisinamai ilgam laiko tarpui.
Esant nurodytam vykdymo išlaidų atlyginimo reglamentavimui ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad tokio antstolio uždelsimo išieškoti vykdymo išlaidas negalima laikyti protingu, o reikalavimo priteisti vykdymo išlaidas – sąžiningu ir teisingu. Teismo vertinimu, byloje nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidų priteisimas antstoliui iš atsakovo (išieškotojo) pažeistų išieškotojo teises ir teisėtus lūkesčius, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškinį, ieškovui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Kadangi atsakovo atstovė teismo posėdžio metu neprašė priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisinės pagalbos išlaidų dydį, teismas minėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovo antstolio D. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.