- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-874-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09135-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- T. M.
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nutarties byloje, pagal ieškovo T. M. prašymą išduoti Nyderlandams skirtą Reglamento 41 str. pažymėjimą (olandų kalba) dėl 2013-11-13 (prašyme nurodyta data 2012-11-13) nutarties dalies dėl kasdieninio bendravimo su sūnumi „Skype“ programa.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal T. M. reikalavimą atsakovei Z. C. S. įpareigoti atsakovę sugrąžinti jam mažametį sūnų M. M. S. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.168 straipsnio 3 dalį ir Tarybos Reglamento 2201/2003/EB Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 11 bei 42 straipsnių pagrindu išduoti Reglamento 42 straipsnyje nustatytą pažymėjimą. Ieškinio pareiškimas įvardintas ieškiniu dėl neteisėtai laikomo mažamečio sūnaus sugrąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 nutartimi T. M. prašymas nustatyti laikinąją nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarką patenkintas iš dalies. Atsakovė Z. C. S. įpareigota suteikti sūnui M. M. S. galimybę kiekvieną dieną kalbėtis su tėvu (bei kitais šeimos nariais) internetu (Skype programa) nuo 19:30 val. iki 20:30 val. Kitoje dalyje T. M. siūlymas dėl bendravimo atmestas. Ši nutarties dalis apskųsta atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui.
2013-12-23 teisme gautas ieškovo T. M. prašymas išduoti Nyderlandams skirtą Reglamento 41 str. pažymėjimą dėl 2013-11-13 (prašyme nurodyta data 2012-11-13) nutarties dalies dėl kasdieninio bendravimo su sūnumi „Skype“ programa kiekvieną dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2013-12-30 nutartimi prašymo netenkino. Nutartyje nurodė, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 4 skirsnis reglamentuoja tam tikrų teismo sprendimų dėl bendravimo teisių vykdytinumą. Pagal šio skirsnio 41 straipsnį bendravimo teisės yra pripažįstamos ir vykdomos kitoje valstybėje narėje tik tuo atveju, jeigu bendravimo teisės suteiktos priimtu teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje dėl neteisėtai laikomo vaiko grąžinimo sprendimas dėl bendravimo teisių nepriimtas, todėl nėra teisinio pagrindo išduoti Nyderlandams skirtą Reglamento 41 str. pažymėjimą.
Šalies argumentai
Ieškovas T. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: panaikinti 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nedelsiant išduoti Reglamento 41 str. pažymėjimą 2013-11-13 nutarties daliai dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo.
Nurodė, kad 2013-12-23 d. pateikė prašymą išduoti Reglamento 2201/2003 41 str. pažymėjimą įsiteisėjusiai daliai 2013-11-13 nutarties dėl laikino bendravimo su pagrobtu ieškovo sūnumi vykdymui Nyderlanduose. Teismas netenkino prašymo ir teigė, kad Tarybos reglamento (EB) 2201/2003 41 str. pažymėjimas išduotinas tik tuo atveju, jei bendravimo teisės suteiktos teismo sprendimu, o šioje byloje sprendimas dėl bendravimo teisių nėra priimtas. Anot teismo, Reglamento aiškinimo ir taikymo prasme teismo sprendimas reiškia išimtinai sprendimą iš esmės ir nėra taikomas įsiteisėjusios 2013-11-12 d. nutarties dalies dėl bendravimo teisių (bendravimo Skype programa) vykdymui. Teismas priėmė neteisėtą ir naikintiną nutartį, nes klaidingai aiškino Reglamente taikomą teismo sprendimo sąvoką, kurią nepagrįstai aiškino ne pagal Reglamentą, o pagal Lietuvos nacionalinę teisę ir nepagrįstai susiaurino iki teismo sprendimo iš esmės, nors Reglamentas nustato kaip tik priešingai (Reglamento 2 str. 4 papunktis). Reglamentas 2201/2003 taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su bendravimo (su vaiku) teisėmis (1 str. ir 2 str. "a" punktas). Reglamento taikymo ir aiškinimo prasme terminas teismo sprendimas - tai bet kuris valstybės narės teismo paskelbtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimo negaliojančia ir teismo sprendimas, susijęs su tėvų pareigomis, nesvarbu, kaip tas sprendimas vadinamas, įskaitant potvarkį, įsakymą ar nutarimą (2 str. 4 papunktis). Teismas sudarė situaciją, kuomet ieškovas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl laikinos bendravimo tvarkos (teismo sprendimu Reglamento prasme) turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi, bet teismas savo veiksmais ar atsisakymu veikti (t.y. atsisakymu išduoti 41 str. pažymėjimą) neužtikrina šios teisės realaus įvykdymo. Tokia situacija pažeidžia Reglamentą, Lietuvos Konstituciją ir Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 ir 8 str.
Be to, visos sąlygos pažymėjimo išdavimui yra įvykdytos: nutarties dalis dėl bendravimo Skype nebuvo apskųsta ir šiuo metu yra įsiteisėjusi, visoms šalims, atsakovei ir vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytiems. Reglamento 41 str. 2 d. c) punktas, nurodo, kad pažymėjimas išduotinas, kuomet vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytam, išskyrus atvejus, kai to nedera daryti dėl jo amžiaus ar brandumo laipsnio. Šiuo atveju vaiko amžius ir brandumo laipsnis (7 metai) yra akivaizdžiai nepakankami, kad vaikui galėtų būti užduodamas klausimas ar jis norėtų kalbėtis su savo tėvu ar ne. Tokia nederama ir psichiškai vaiką traumuojanti apklausa vaikui sukeltų ypač sunkų lojalumo konfliktą, nerimą ir baimę, verstų berniuką galvoti, kad bendravimas su tėvu yra kažkokiu būdų netinkamas, nes mama to nenori. Be to, bendravimas su vaiku yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga, kuriai kitas tėvas neturi trukdyti. Todėl vaiko apklausimas dėl bendravimo su tėvu šiuo atveju akivaizdžiai nederamas dėl vaiko amžiaus ir brandumo laipsnio. Reglamentas nereikalauja tiesioginės vaiko apklausos ir nenurodo kaip konkrečiai turi būti atlikta vaiko apklausa. Kuomet Reglamentas nenumato konkretaus procesinių veiksmų atlikimo būdo, taikoma nacionalinė teisė, šiuo atveju CK ir CPK. Pagal Lietuvos įstatymus, vaiko nuomonė gali būti išklausyta ne tik tiesiogiai, bet ir per jo įstatyminius atstovus - tėvus ar globėjus. Tėvas vaiko vardu yra pareiškęs teismui ir šiuo dar kartą dar kartą patvirtina, kad sūnus nori bendrauti kiekvieną dieną, o motina nėra pateikusi jokio atsiliepimo apskritai ir laikytina, kad su nutartimi sutinka. Todėl laikytina, kad visoms šalims ir vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytiems.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė išduoti Nyderlandams skirtą Reglamento 41 str. 1 d. numatytą pažymėjimą (olandų kalba) dėl 2013-11-13 nutarties dalies dėl kasdieninio ieškovo bendravimo su sūnumi „Skype“ programa kiekvieną dieną.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nežiūrint skundžiamojoje nutartyje išdėstytų argumentų, pareiškėjo reikalaujamas pažymėjimas negali būti išduotas.
2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 41 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad Kilmės valstybės narės teisėjas išduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymėjimą, naudodamas III priedo tipinę formą (bendravimo teisių pažymėjimas) tik jeigu: a) kai teismo sprendimas buvo priimtas asmeniui neatvykus į teismą, neatvykusiam į teismą asmeniui bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas buvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad šis asmuo turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai, arba tam asmeniui tas dokumentas buvo įteiktas, bet nesilaikant šių sąlygų, vis tiek nustatoma, kad toks asmuo nedviprasmiškai pritarė teismo sprendimui; b) visoms suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms; ir c) vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytam, išskyrus atvejus, kai to nedera daryti dėl jo amžiaus ar brandumo laipsnio.
Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimui visa byla pirmosios instancijos teismo nėra siunčiama, siekiant patikrinti, ar priimant 2013-11-13 nutartį dėl laikino bendravimo su ieškovo sūnumi, kurios pagrindu prašoma išduoti Reglamento 2201/2003 41 str. 1 d. numatytą pažymėjimą buvo išlaikytos Reglamento 41 str. 2 d. nustatytos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pateikė bylą nagrinėjančiam teismui paklausimą, kuriuo pirmosios instancijos teismo prašė papildomai pateikti informaciją ir tai patvirtinančius bylos dokumentus apie tai, ar priimant minėtą ginčijamą nutartį atsakovei ir vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytiems, kaip tai numato Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 41 str. 2 d. Į paklausimą bylą nagrinėjantis teismas atsakė, kad priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 12 30 nutartį dėl ieškovo T. M. prašymo išduoti Nyderlandams skirtą Reglamento 41 str. pažymėjimą (olandų kalba) dėl 2013-11- 13 (prašyme nurodyta data 2012-11-13) nutarties dalies dėl kasdieninio bendravimo su sūnumi „Skype“ programa kiekvieną dieną, galimybė būti išklausytiems atsakovei Z. C. S. bei šalių nepilnamečiui sūnui M. M. S. nebuvo suteikta. Be to šis faktas matyti ir iš nagrinėjamos bylos 2013-12-06 posėdžio protokolo (LITEKO duomenys), kurio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad Manau, kad atsakovė vengs dokumentų įteikimo, dalyvavimo byloje, todėl manome, kad atsakovei apie šią byla būtų tikslinga pranešti viešo paskelbimo būdu, kad neatsirastų vėliau kliūčių apeliacijai neva nebuvo pranešta. <…> Ieškovas nežino iki šiol atsakovės adreso, kuriuo gyvena atsakovė ir šiam teismu irgi nėra žinoma atsakovės buvimo vieta, Lietuvos respublikai irgi nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta. <…> Vaiko nuomonės išklausimas šioje byloje yra absoliučiai būtinas, nes pagal reglamentą negalima išduoti 42 pažymėjimo dėl sugrąžinimo kol nėra išklausyta vaiko nuomonė. Todėl būtina žinoti kur faktiškai yra vaikas. Neįmanoma su vaiku bendrauti nežinant kur jis yra. Ieškovas nežino kur vaikas yra, adresas yra slepiamas.
Kadangi Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 41 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodytos sąlygos, kurioms esant pažymėjimas gali būti išduodamas, jų neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas pažymėjimo neišdavė pagrįstai, nors ir kitais, nei apeliacinės instancijos teismo nurodytais, motyvais.
Esant šioms bylos aplinkybėms, kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.