Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. S., viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-10-15 sprendimo Nr. 1627-1246-B/08, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėja S. S. 2008-10-13 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-11457-328/2008, kurioje ji yra atsakovė (b.l. 22-25). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-10-15 sprendimu Nr. 1624-1246-B/08 atsisakė teikti S. S. antrinę teisinę pagalbą, remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, nes pareiškėjai antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose (b.l. 32-34). Pareiškėja skundo reikalavimą grindžia tuo, jog pažeidžiamos jos teisės gauti teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija, toliau Įstatymas). Įstatymo 11-12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Ši teisė nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia, todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikras sąlygas, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, kai pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose, antrinė teisinė pagalba gali būti neteikiama. Iš skundžiamo sprendimo turinio bei atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad pagal septynis pareiškėjos prašymus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008-02-28, 2008-03-14, 2008-03-15, 2008-04-04, 2008-04-14, 2008-05-08, 2008-05-09 sprendimais jai suteikė antrinę teisinę pagalbą (b.l. 35-46). Pažymėtina, jog pagal visus šiuos sprendimus antrinė teisinė pagalba pareiškėjai skundžiamo sprendimo priėmimo metu vis dar buvo teikiama. Pagrįstu pripažįstamas atsakovės argumentas, jog Tarnyba neturi pareigos įrodyti, kad antrinė teisinė pagalba yra teikiama tinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama vadovaujantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principais, o advokatams, teikiantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nustatyta pareiga užtikrinti efektyvų ir kokybišką antrinės teisinės pagalbos teikimą, parinkti teisinių veiksmų atlikimo variantą, kuris maksimaliai garantuotų atstovaujamo asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jeigu nustatomas jų pažeidimas (9 straipsnio 3 dalies 4, 8 punktai, 10 straipsnis). Kita vertus, ir asmenims, kuriems teikiama valstybės garantuoja teisinė pagalba, yra nustatytos sąžiningo elgesio ir nepiktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei savo procesinėmis ir materialiomis teisėmis taisyklės. Iš atsakovės teikiamų duomenų matyti, jog S. S. 2008 metais dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi 40 kartų. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, prižįstama, jog atsakovė pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, jog skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, yra nepagrįstas, nes atsakovė sprendime išdėstė motyvus, kurių pagrindu atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjos argumentas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui nepagrįstas, nes šios normos taikytinos baudžiamosiose bylose ir baudžiamajame procese ir nesusijusios su pareiškėjos prašymu.

Pareiškėjos S. S. skundo argumentas, jog ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius jos prašymu nenusišalino dėl interesų konflikto ir priešiškumo taip pat pripažįstamas nepagrįstu.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Viešojo administravimo subjektų sistemai priskirtinos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas taikytinas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veikloje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas šiuo atveju yra lex generalis, o Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymas – lex specialis, o tai reiškia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos. Analogiškai taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo nuostatos.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje, reglamentuojančiame asmenų, asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su privačiais interesais. Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas (2 punktas), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiškiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (1 ir 2 punktuose numatyti giminystės ryšiai, pavaldumo santykiai), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas. Iš aptartojo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad administravimo subjekto nušalinimo ar nusišalinimo nuo administracinės procedūros tvarka ir sąlygos yra detaliai aptartos. Jeigu toks nušalinimas reiškiamas asmens, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros ir mano, kad tarnautojas yra šališkas, pirmiausia turi būti teikiamas prašymas, kuriame išdėstyti argumentai dėl asmens interesų konflikto ar kitų aplinkybių keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens šališkumo.

Pareiškėja prašė nuo jos prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto nusišalinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių, o ne visą Tarnybą. Prašyme pareiškėja nenurodė aplinkybių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Prašymas nemotyvuotas, nenurodyti ir nepateikti duomenys, įrodantys Tarnybos vadovo suinteresuotumą. Tokie duomenys nepateikti ir administracinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo atsiliepime nurodoma, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimas nesusijęs su Tarnybos direktoriaus privačiais interesais, todėl jis, neįžvelgęs viešųjų ir privačių interesų konflikto, nuo prašymo nagrinėjimo nenusišalino (b.l. 18-21). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima atitinkama tarnyba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr.1R-105 patvirtinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 6 punkte numatyta, kad Tarnybos veiklos sritis – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, o 7 punkte išvardintos Tarnybos funkcijos ir viena iš jų – sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimas (7.3 punktas). Pagal 8 punkto nuostatas Tarnybos vadovas (direktorius) yra atsakingas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiką ir jo funkcijos apibrėžtos 14 punkte. Remiantis įstatymo nuostatomis, sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kompetentingas priimti yra Tarnybos vadovas. Ginčo teisiniame santykyje sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmė kompetentingas pareigūnas, turintis teisę priimti sprendimą. Tarnybos direktoriui neįžvelgus nei interesų konflikto, nei kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų priimti sprendimo, pareiškėjai nepagrindus ir tinkamai nesuformulavus nušalinimo pagrindų, nebuvo kliūčių išspręsti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, todėl pareiškėjos argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, kad jį priėmė suinteresuotas ir šališkas Tarnybos direktorius yra nepagrįsti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis (3 dalies įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2008-07-01) numato vienintelį atvejį, kada sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje turi priimti kita tarnyba. Įstatymu nustatyta, kad taip daroma, kai ginčo dalykas yra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos. Tada sprendimą priima kita Tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčo dalyku nebuvo tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, todėl pareiškėjos prašymą galėjo išnagrinėti Klaipėdos Tarnybos direktorius. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Tarnybos vadovas pagrįstai nenusišalino nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo ir vykdydamas jo kompetencijai priskirtas pareigas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-10-15 sprendimas Nr. 1624-1246-B/08 yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

atmesti pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-10-15 sprendimo Nr. 1624-1246-B/08, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo,

nepatenkinti pareiškėjos S. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.